„Minčių tėkme į geležį — per ugnį ir priekalo skambesį“

Evaldas Rimkūnas kalvėje, kur per ugnį ir priekalo skambesį gimsta kalvystės darbai.

Ši mintis galėtų būti Telšiuose gimusio ir augusio, o Ryškėnuose gyvenančio tautodailininko kalvio Evaldo Rimkūno credo. Jis jau perkopė 30-metį, kai kuria tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės kalvystės darbus interjerui ir eksterjerui. Bėgant metams, žemaičio kalvio darbai pasklido ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje — pašnekovo manymu, jų būtų galima aptikti visuose pasaulio kontinentuose.

Algirdas Dačkevičius

Giminėje — nemažai menininkų
Evaldas 1989 metais baigė tuometį Telšių taikomosios dailės technikumą, įgydamas kalvio-juvelyro profesiją. Nuo to laiko ir sukasi jo gyvenimas bei kūryba Ryškėnuose.
Su menu susieta ir nemažai jam artimų žmonių. Pirmiausia pašnekovas paminėjo savo tetą dailininkę Danutę Rimkūnaitę. Apie ją ir poetę Teklę Kryževičiūtę neseniai išleista knyga „Atmintis prabyla“. Ypač stebina šios moters kilnus pasišventimas anais sunkiais laikais, tapant paveikslus religine tema ir siuvinėjant bažnytines vėliavas bei arnotus.
Evaldo brolis Robertas irgi užsiima kalvyste, pusbrolis Rolandas Rimkūnas — dailininkas, kitas pusbrolis — Vytautas Slavinskas — kalvis.
Nesunku pastebėti, jog menininkas labai myli gamtą. Jo sodyba — žalumoje skendinčioje Liepų gatvėje. Čia ir tvenkinėlis su „koncertuojančiomis“ žalvarlėmis, ir jauki pavėsinė. Tiesiog pati gamta veržte veržiasi prie kūrėjo darbo stalo, kur atneša savo motyvų ir pasiūlo temų. Taip gimsta originalios kompozicijos, įkvėpiančios metalui gyvybingumo.
„Viską savo rankomis sukūriau, name svetimų darbų nėra“,— sako po kambarius vedžiodamas Evaldas. O tų kūrinių galybė — jau kildamas laiptais, įsitveri į meistro nukaldintus išvaizdžius metalinius turėklus. Atkreipia dėmesį ant sienos kabanti dekoratyvi metalo kompozicija, primenanti metalinį paveikslą, o aplink netrūksta žvakidžių, išvaizdžių šviestuvų ir kitokių metalo kūrinių. Tautodailininkas parodė smeigtuką. Atrodo, darbas nedidelis, bet kiek į jį įdėta kruopštumo, kol buvo sukurtos juvelyriškos detales, kuriose ir slypi visas grožis. Pusdienį, o gal ir daugiau prie tokio darbo sugaišti. „Svarbiausia visur matyti pradžią ir pabaigą — tas pats, kaip trobą statytum“,— vadovaujasi tokia žemaitiška taisykle menininkas.

Nuo Žemaičių krašto — per pasaulį
Evaldas Rimkūnas — ne tik Lietuvos tautodailininkų sąjungos, bet ir Lietuvos kalvių sąjungos narys. 2008 metais išleistame solidžiame leidinyje „Lietuvos kalviai 2008“ telšiškis prisipažįsta, jog meninį metalo apdirbimą pasirinko todėl, kad jis paslaptingas, ilgaamžis ir suteikiantis daug galimybių. Kita vertus, kalvystė jam — gyvenimo būdas, pragyvenimo šaltinis, malonumas ir iššūkis.
Jau 30-metį Evaldas dalyvauja tautodailininkų parodose, pleneruose, simpoziumuose. Įsiminė atstovavimas Lietuvai Lenkijoje, Zakopanėje, surengtame plenere. Dalyvauta Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, kūrybinėje stovykloje „Užventis ART“ bei kitur.
Telšių tautodailininkų, tarp jų ir E.Rimkūno, darbais buvo gėrimasi Seime surengtose parodose: 2007-aisiais „Telšiai — menininkų Meka“ ir pernai skirtoje Žemaitijos vardo paminėjimo 800 metų jubiliejui „Mens ėšaugės Žemaitiu žemie“. Reikėtų dar paminėti parodas, vykusias prieš respublikines Dainų šventes, taip pat Telšių apskrityje.
Menininkas drauge su vienminčiais rengė keletą kalvystės plenerų Ryškėnuose. Vienas iš jų — bičiuliui Titui Bikinui atminti. Pašnekovas prisiminė, jog su jo dukra Živile Bikinaite-Mimgaudiene yra padovanoję savo darbų Regioninėje Telšių ligoninėje įrengtai koplyčiai. Evaldo kaldintas kryžius puošia ir Šv. Brunono Kverfurtiečio koplyčią Ryškėnuose. Menininkas neskaičiuoja darbų, kuriuos nukaldino ir padovanojo Ryškėnams ir Telšiams įvairiomis laisvai Lietuvai svarbiomis datomis. Nieko nuostabaus, nes jo esybėje tebegyvena tėvų, protėvių ir kitų artimųjų, kuriems visuomet rūpėjo valstybės ir tautos likimas, patriotiška dvasia. Vienas iš dėdžių, slapyvardžiu Tarzanas, pokariu vadovavo partizanų būriui, veikusiam Alsėdžių-Plinkšių apylinkėse.
Jau minėjome, kad tautodailininko darbų galima rasti visuose pasaulio kontinentuose. Jis bičiuliauja su Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Švedijos, Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių kalviais, taip įsitraukdamas į Pasaulinės kalvių sąjungos gretas.

Menininkai laukia Valstybės paramos
Apie E.Rimkūno profesionalumą liudija įvairiausiomis progomis pelnyti padėkos raštai, jau netelpantys sukabinti ant sienos. „Padėkos ir liaupsės meno žmonėms, reprezentuojantiems Lietuvą, gerai, bet blogai, kad pamirštama juos remti. Puiku, kad ir šie metai paskelbti Tautodailės metais, bet paramos neregėti. Tuo labiau, kad koronaviruso pandemija sujaukė daugelį planų“,— apgailestavo kalvis.
Lietuvos kultūros ministerija jam 2018 metais suteikė meno kūrėjo statusą, o 2019 metais — paramos gavėjo statusą (identifikacinis kodas 72001262), todėl menui neabejingi žmonės galėtų skirti 1,2 proc. nuo savo sumokėto pajamų mokesčio sumos. Žmogui tai nieko papildomai nekainuoja, o menininkui — šiokia tokia parama.
Kas regėjo profesionalaus meistro ranka sukurtus laiptų turėklus, vartus, židinio įrankius, sietynus, žvakides, baldus, kryžius, saulutes ir kitus darbus, negalėjo atsižavėti jų meistriškumu. To, ko žmogus neranda, menininkas suprojektuoja, konsultuoja ir pagamina. Svarbiausia — originalumas. Prisipažinkime, juk labai miela turėti išskirtinį kūrinį.

Darbas užsienyje

3 Komentarai

Komentarai nepriimami.