Viešvėnų seniūno konkurse — išskirtinis koeficientas

Telšių rajono savivaldybės administracijoje nebūdavo reti atvejai, kai saviškius valdžia pamalonindavo didesniais atlyginimais. O kartais jie būdavo numatomi iš anksto, tikintis, kad saviškis laimės skelbtą pareigų konkursą.

Alvydas Ivoncius

Būsimasis seniūnas buvo žinomas iš anksto
Rašėme, kad Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo konkurso skelbime būta įdomių reikalavimų, tarsi pritaikytų vienam asmeniui. Pageidauta, kad pretendentas turėtų patirtį nekilnojamojo turto valdymo srityje. Dar iki paskelbiant laimėtoją, kalbėta esą bus pasirinkta buvusi skyriaus vedėjo pavaduotoja, palikusi Savivaldybės administraciją ir sumaniusi grįžti. Taip ir nutiko: toji moteris tapo skyriaus vedėja.
Paskelbus konkursą dėl Viešvėnų seniūno, pasklido kalbos esą į jas pretenduos socialdemokratas, Savivaldybės tarybos narys Sigitas Motuzas. Jis ir dar vienas asmuo laimėjo konkursą, tačiau iš tų dviejų asmenų pasirinkti teisę turi Savivaldybės administracijos direktorius. Niekam nekilo abejonių, kad pasirinktas bus S.Motuzas.
Visgi ir šiame konkurse kyšo įtartina aplinkybė. Visuose anksčiau skelbtuose konkursuose dėl seniūnų pareigybių buvo nurodomas 8,1 pareiginės algos koeficientas. Vienas koeficientas yra 177 eurai. O dėl Viešvėnų seniūno pareigybės konkurse nurodytas 8,5 koeficientas, alga 1 tūkst. 504 eurai. 0,4 koeficiento skirtumas sudaro tik 44 eurus.

Neva maži atlyginimai
Vis dėlto, kitų skelbtų konkursų dėl seniūnų pareigybių, kontekste tai išskirtinis atvejis. Paprašėme Savivaldybės administracijos paaiškinti, kodėl taip nutiko.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus mums parašė: „Konkurso skelbime dėl Viešvėnų seniūno pareigų nurodytas 8,5 pareiginės algos koeficientas. Šitoks koeficientas pasirinktas atsižvelgiant, kad seniūnų pareiginės algos koeficientai yra per maži, lyginant bendrame kontekste ir įvertinant jiems tenkančią darbo atsakomybę bei darbo krūvį. Net ir 8,5 koeficientas yra per mažas, ne paslaptis, kad seniūnų, kurie neseniai pradėjo dirbti ir neturi valstybės tarnyboje sukaupto stažo, atlyginimai yra maži. Seniūnai neskaičiuoja savo darbo valandų, tačiau atlyginime tai neatsispindi. Manau, būtina sudaryti tokį darbo klimatą, kad seniūnai norėtų čia dirbti ir stengtųsi, būtų motyvuoti, o vienas iš pagrindinių aspektų, kaip ir kiekvienam žmogui, yra atlyginimas. Nors seniūnų konkursuose netrūksta kandidatų, norinčių užimti seniūno pareigas, reikia pabrėžti, kad dažniausiai pretenduojantys asmenys jau turi sukauptą valstybės ar statutinio tarnautojo stažą ir atlyginimai iš dalies juos tenkina.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 82 (10394)

2 komentarai

  1. ko čia stebėtis, kalba eina apie socdemą. Sklando gandas kad buvusiai Teatro direktorei, kuri retai pasirodydavo darbe, buvo mokamas šimto procentų priedas.Bebėdojant apie mažus seniūnų atlyginimus ar neatsitiks taip pat.

Daugiau nekomentuojama.