„Čekiukų“ skandalo finalas: savivaldybių tarybų nariai kainuos brangiau

Lietuvoje nuūžė vadinamasis „čekiukų“ skandalas, parodęs, kam pinigėlius išleisdavo partijų geriausieji – savivaldybių tarybų nariai. Jie įžūliai pirko degalus sau ar artimiesiems, kai kuriose savivaldybėse nebuvo nė rimtos tvarkos – pakakdavo ranka brūkštelti „špargalkę“, neva pagrindžiančią išlaidas.

Alvydas Ivoncius

Ryškiausia „veikla“ – degalų bakuose
Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai buhalterijai turėjo pateikti kasos kvitus, kuriuose matytųsi, ką išrinktieji pirkosi tariamai savo „veiklai“ pateisinti. Žinoma, į daugelio Tarybos narių automobilių bakus gurguliavo vien degalai. Nors tie Tarybos nariai po rajoną nesivažinėjo, su jokiais rinkėjais nesusitikdavo ir apskritai menkai domėjosi, kas vyksta Savivaldybėje.
Visiems buvo aišku, kad tomis savivaldybių tarybų nariams skirtomis pinigėlių sumomis neoficialiai mokami atlyginimai. Už neva jų, kaip tarybų narių, veiklos metu patiriamas išlaidas.
Kadangi didžioji arba net visa pinigų dalis buvo išleidžiama degalams, tai Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai turėjo kiekvieną mėnesį tiek daug po rajoną važinėtis, kad būtų sudilę visi keliai ir gatvės. Laimė, taip intensyviai nelakstė ir negadino ir taip apverktinos kai kurių kelių ir gatvių dangos būklės.

Mokės algas
Visi sulig vienu politikai žinojo, kad tomis išmokomis „šmugeliaujama“. Vis dėlto dešimtmečius tokia tvarka buvo toleruojama. Kol žurnalistas Andrius Tapinas viešai nepaskelbė, kaip pinigai naudojami. Tuomet jau sukruto kas tik gali, net Prezidentas. O premjerė aikštingai pareiškė neva Vyriausybė atsistatydins. Konservatorių lyderis organizavo Seime priešlaikinius rinkimus. Kaip žinome, nei patys konservatoriai tokiai užmačiai pritarė, nei Ingrida Šimonytė kam nors kitam užleido Vyriausybės vadovo kėdę.
Užtat Seimas sukruto keisti teisės aktus. Ėmė ir įteisino atlyginimus savivaldybių tarybų nariams. Tai reikėjo padaryti seniai. Deja, padaryta grynai pagal lietuviškos politikos įpročius, principus, kurių vienas reiškia gerovės valstybę politikos įgyvendinimą, net vietiniam, elitui.
Seimo dauguma dosniai nusprendė, kad savivaldybių tarybų narių veikla verta 20 procentų merų atlyginimo. Mat savivaldybių struktūrose meras uždirba daugiausiai. Todėl daugiau gaus ir išrinktieji.
Gerovės valstybę politikams ir valdininkijai kuriantis Seimas kažkodėl nė nesusiprotėjo savivaldybių tarybų narių algelių susieti su Lietuvos vidutinio atlyginimo dydžiu. Arba, o tai būtų dar teisingiau, minimaliu atlyginimu ar vidutine senatvės pensija.

Dosnios sumos už sėdėjimą posėdžiuose
Šių metų pirmą ketvirtį mūsų mero atlyginimas buvo 3 tūkst. 868 eurai ant „popieriaus“.
Mero pareiginė alga nustatoma pasitelkus bazinį pareiginės algos dydį ir koeficientą. Bazinis pareiginės algos dydis 2023-iaisiais siekia 186 eurus (pernai buvo 181 euras), o koeficientas, taikomas apskaičiuojant mero ir vicemero atlyginimus, priklauso nuo savivaldybėje registruotų gyventojų skaičiaus. Kai savivaldybės teritorijoje gyventojų yra nuo 15 iki 50 tūkst., mero pareiginės algos koeficientas – 18,30. Telšių rajonas atitinka šį kriterijų.
Taigi 20 procentų Savivaldybės tarybos nario algelės nuo mero algos būtų 773 eurai „ant popieriaus“. Tačiau Seimas nutarė nuo liepos 1 dienos didinti „skurstančių“ merų algas. Mero atlyginimas rajone nuo 15 iki 50 tūkst. gyventojų bus 5 tūkst. 356, į rankas – 3 tūkst. 240. Didės ir mūsiškės Savivaldybės tarybos narių algelės: „ant popieriaus“ bus 1 tūkst. 71 euras per mėnesį.
Primename, kad Lietuvoje šiems metams patvirtinta minimali alga – tik 840 eurų. Ir tai už kasdienį, dažnai sunkų darbą.
O ką taip jau sunkaus dirbs Savivaldybės tarybos nariai? Per mėnesį privalės „atsėdėti“ mažiausiai vieną komiteto ir mažiausiai vieną Savivaldybės tarybos posėdžius, kurie trunka tik kelias valandas. Taigi gaunama maždaug po 500 eurų už pasėdėjimą posėdyje.
Savivaldybės taryboje yra 25 nariai. Kiekvienam iš jų per metus reikės sumokėti po 12 tūkst. 852 eurus. Per mėnesį 25 išrinktieji mums kainuos 26 tūkst. 775 eurus, per metus – 321 tūkst. 300 eurų. Per ketverių metų kadenciją – 1 mln. 285 tūkst. 200 eurų. Tačiau tai mažiausia suma, nes mero alga gali būti didesnė, o komitetų pirmininkai gaus daugiau.
Iki Seimui nutariant mokėti algas „svarbų darbą dirbantiems savivaldybių tarybų nariams“, Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams per mėnesį buvo skiriama po 246 eurus. Merui ir pavaduotojui išmokos nepriklausė. Taigi dvidešimt trys Tarybos nariai pernai gavo beveik 67 tūkst. 600 eurų.
Iš šios sumos išleista: degalams – 56 tūkst. 31 euras, ryšio paslaugoms ir ryšio įrangai įsigyti – 1 tūkst. 745 eurai, kanceliarinėms prekėms – 2 tūkst. 602 eurai, pašto išlaidoms – 189 eurai, automobilio remontui, detalėms, draudimui – 4 tūkst.586 eurai, biuro nuomai – 2 tūkst. 400 eurai.
Tikriausiai tokias pat sumas Tarybos nariai gavo ir ankstesniais metais. Taigi jų, kaip Savivaldybės tarybos narių, veikla per ketverius kadencijos metus mums kainavo apie 270 tūkst. eurų. O dabar Tarybos nariai mums kainuos beveik penkis kartus brangiau.

Neva labai svarbus darbas
Ir Prezidentas, ir partijų viršūnėlės, ir samdomi politologai įrodinėjo, kad savivaldybių tarybų narių darbas labai svarbus. Formaliai – taip. Tačiau jei tie tarybų nariai iš tiesų dirbtų, o ne murksotų posėdžiuose, net neskaitę jiems pateiktos medžiagos. Niekas, beje, netikrina, ar savivaldybių tarybų nariai rengiasi posėdžiams, ar ką nors analizuoja, kuo nors domisi. Todėl daugumai savivaldybių tarybų narių rūpi vien turėti mandatą (dėl savivertės pakėlimo), o ne ką nors rimto veikti. Ir štai tokiems „mandatų nešiotojams“ privalome mokėti įspūdingas sumas už sėdėjimą posėdžiuose.
Telšių rajono savivaldybės taryboje veiklumas būdingas vienam kitam Tarybos nariui. Nesuklysime pasakyti, kad kadenciją 99 procentai Savivaldybės tarybos narių praleidžia neteikdami jokių pasiūlymų, nekontroliuodami Savivaldybės įstaigų ir įmonių veiklos, menkai domėdamiesi jiems tvirtinti teikiamais sprendimų projektais, nežinodami, kokia Savivaldybės finansinė padėtis ir panašiai.
99 procentus (mažiausiai) Tarybai teikiamų sprendimų projektų parengia Savivaldybės administracija.
Formaliai Tarybos nario darbas turėtų būti labai svarbus, tačiau realybėje tėra menkavertis.
Tarybos nariai mėgdavo save teisinti: neva jie „dirba“ visuomeniniais pagrindais, tai ko čia reikalaujate? Tie visuomeniniai pagrindai, kaip matome, nesunkiai buvo išmatuojami degalų litrais automobilių bakuose. O dabar Tarybos nariai nebegalės savo tingumo, neišmanėliškumo pateisinti „visuomeniniais pagrindais“, nes gaus algą. Vis dėlto beveik nėra jokios vilties, kad jie už tas algas ką nors reikšmingo nuveiks. Bent jau dauguma.