„Kalvotosios Žemaitijos“ interviu su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku.
— Šių metų rugsėjį popiežius Pranciškus pakvietė Europos Sąjungos valstybių aplinkos ministrus į audienciją. Jūs irgi dalyvavote. Kokia buvo susitikimo tema?
— Tema itin žemiška: kaip galime, sutelkę Europos Sąjungos šalių aplinkos ministrų, vyriausybių, šalių vadovų pastangas, sustabdyti beatodairišką, neatsakingą, vien ekonominiu efektu paremtą gamtos išteklių eksploataciją, kai dėl trumpalaikės ir tik mažai visuomenės daliai atitenkančios naudos, padaroma nepataisoma žala aplinkai, kasmet išnyksta daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Popiežius tai įvardijo Dievo kūrinijos naikinimu.
— Popiežiaus dėmesys aplinkosaugai buvo plačiai komentuojamas. Tačiau ką ketina daryti valstybės?
— Akivaizdu, kad popiežius gerai informuotas, ką ir kokia šalis daro aplinkosaugos, ypač klimato kaitos srityje. Beje, šių metų pabaigoje įvyksianti Paryžiaus konferencija dėl klimato kaitos parodys, ar pasaulio šalys sugebės susitarti ir prisiimti įsipareigojimus, ar nusvers trumparegiški ekonominiai interesai. Europos Sąjungos šalys yra jau parengusios gana ambicingą planą ir pasirengusios ženkliai prisidėti finansiškai. Neatsitiktinai susitikimas su popiežiumi Vatikane buvo organizuotas išvakarėse prieš Europos Sąjungos aplinkos ministrų tarybą, kuri įvyko jau kitą dieną Liuksemburge, kad ministrai iš paties Šv. Tėvo išgirstų, kaip svarbu susitarti ir prisiimti atsakomybę už ateities kartas. Popiežius Pranciškus neslėpė, kad yra labai susirūpinęs šios konferencijos sėkme, todėl ir kalbasi su ministrais, šalių vadovais. Nepamiršta ši tema buvo ir jo susitikime su JAV prezidentu B.Obama.
— Kaip popiežius suvokia aplinkos apsaugos problemas?
— Kaip popiežius mato situaciją, kur didžiausios grėsmės aplinkai ir kaip žmonija turėtų elgtis šios grėsmės akivaizdoje, labai paprasta ir aiškia, visiems suprantama kalba aprašyta birželio mėnesį paskelbtoje Šv. Tėvo enciklikoje „Laudato, si“. Tai didelės svarbos ir solidus dokumentas, bet labai rekomenduočiau visiems be išimties jį paskaityti, jei ne visą, tai bent tas santrumpas, kurios skelbiamos internetinėse svetainėse. Popiežius viliasi, kad visi — tikintys ir netikintys — pagaliau suvoks: toliau taip elgtis su aplinka negalima, būtina imtis skubių veiksmų padėčiai taisyti, sustabdyti žmonijos ėjimą link susinaikinimo.
Audiencijos metu pasakytoje kalboje popiežius Pranciškus Europos Sąjungos ministrų prašė tik trijų dalykų: solidarumo, teisingumo, bendradarbiavimo. Solidarumo reikia sprendžiant ekologines problemas, dėl kurių pirmiausiai ir skaudžiausiai nukenčia neturtingieji, pasirenkant prioritetus ir dalijantis technologijomis bei socialiniais–ekonominiais resursais. Teisingumas, teisėtumas būtinas tam, kad šalių politikai pirmenybę teiktų atsinaujinantiems energijos šaltiniams, valstybės nesiektų trumpalaikės ekonominės naudos, o daugiau dėmesio skirtų aplinkai, ypač miškams, transporto taršos problemoms spręsti. Pontifikas pabrėžė ir būtinybę teisingai spręsti pabėgėlių problemas bei ypatingai išskyrė maisto švaistymo problemą. Išsivysčiusių šalių gyventojai išmeta tūkstančius tonų maisto, o tuo pat metu ištisos tautos badauja…
— Kokį Jums įspūdį paliko audiencija?
— Suprantama, susitikimas su popiežiumi Pranciškumi, jo šiltas rankos paspaudimas, kad ir trumpas, bet be galo nuoširdus pokalbis — gyvenimo įvykis. Kai pasakiau, kad esu iš Lietuvos, popiežius nusišypsojo ir tarė: „O, terra Mariae (Marijos žemė), nemažai apie jus (lietuvius) esu girdėjęs“. Bendrauti buvo lengva ir malonu, o pagrindinis įspūdis ar tiesiog jausmas buvo toks, kad mes vienas kitą seniai ir puikiai pažįstame. Sunku papasakoti žodžiais, koks įspūdis matyti bene įtakingiausią pasaulyje žmogų kalbantį lėtai, aiškiai dėstantį mintis, šiltai besišypsantį, visiems vienodai draugišką ir prieinamą…
Nuotraukoje: Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sveikinasi su popiežiumi Pranciškumi.