Praėjo treji metai nuo tos dienos, kai daugumoje Telšių miesto ir rajono mokyklų atsirado vienas maitinimo paslaugos tiekėjas — VšĮ „Kretingos maistas“. Ši įstaiga sulaukė prieštaringų vertinimų, karts nuo karto pasigirsta jų ir dabar. Spalio 25-ąją su maitintoju baigiasi sutartis. Telšių rajono savivaldybė rengiasi organizuoti viešųjų pirkimų konkursą.
Donata Kazlauskienė
Pirks maitinimo paslaugą
Susitikime-darbiniame pasitarime dalyvavo beveik visų miesto ir rajono mokyklų direktoriai, Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Anglickas, Švietimo, kultūros sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, vyr.specialistė Daiva Marčenkovienė, Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus, Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja Albina Ročiuvienė, Tarybos narė Jolanta Rupeikienė ir kiti.
K.Anglickas prisistatė kaip konsultantas viešųjų pirkimų klausimais. „Mokykla atsako už mokinių maitinimą. Dauguma švietimo įstaigų turėjo tiekėją, apie kurį vieni vieną sakė, kiti — kitą. Atėjo periodas, kai viskas baigiasi“,— sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Ketvirtadienį Savivaldybės taryba turėtų patvirtinti pakeistą „Socialinės paramos mokiniams Telšių rajono ugdymo įstaigose teikimo tvarkos aprašą“. Planuojama, kad Taryba nutars padengti patiekalų gamybos išlaidas, kai mokiniai yra maitinami nemokamai. Žadama skirti iki 30 procentų sumos maisto produktams įsigyti. Valdininkai tvirtino esą tai ne maksimali suma. Vienose mokyklose gali reikėti 7 proc. išlaidoms padengti, kitose — visų 30 proc. Tiesa, šį kartą perkama visa maitinimo paslauga, ne tik nemokamas mokinių maitinimas, kuris sukėlė erzelį ir nepasitenkinimą prieš trejus metus.
Nepatiko direktoriaus drąsa?
K.Anglickas atkreipė dėmesį, kad mokyklų direktoriai buvo sukviesti tam, jog nedarytų klaidų. „Yra nemažai pamokų, kaip reikėtų elgtis. Reikia viską daryti pagal sąlygas. Gudrauti negalima. Ruošdami specifikacijas ir reikalavimus maitintojui, nenukrypkite nuo įstatymo rėmų. Jūsų valia surašyti viską taip, kad gautumėte tai, ko pageidaujate“,— rekomendavo valdininkas. Jis domėjosi, ar mokyklos norės centralizuotai vykdyti viešųjų pirkimų konkursą, ar jį įgyvendins savarankiškai. Dauguma mokyklų vadovų tikino besijungiantys bendrai, tačiau Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos direktorius Juozas Maneikis „parodė stuburą“ ir patikino norintis viešųjų pirkimų konkursą vykdyti savarankiškai.
Tryškių Lazdynų Pelėdos vadovas sakė, jog mokyklai nėra tikslinga jungtis į centralizuotą pirkimą. „Mes įsitenkame į reikalavimus turėti 30 tūkst. eurų + PVM. Galime vykdyti konkursą savarankiškai“,— sakė J.Maneikis.
Direktoriaus pozicija, rodos, nesužavėjo valdininkų. Jam pateikta šūsnis argumentų, kuriuos turėtų įsivertinti mokykla prieš skelbdama konkursą. Čia įsikišo ir J.Rupeikienė. Ji paragino K.Anglicką nedaryti mokyklos direktoriui spaudimo. „Jeigu direktorius sako, kad yra pajėgus vykdyti viešųjų pirkimų konkursą savarankiškai, tegul rengia. Manau, kad jis supranta, ką daro“,— sakė Tarybos narė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas suskubo teisintis esą nieko nespeičiantis į kampą, galbūt jo balso tonas ne toks. K.Anglickas tikino, kad ypač svarbu viską gerai apgalvoti.
Maisto kokybė — ypač svarbu
Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Vaitkus pastebėjo, kad, ruošiant specifikacijas, būtina įsivesti tokius saugiklius kaip maisto kokybė. Netruko jam už akių užbėgti K.Anglickas: „Nepasidarykime taip, kad kiekviena mokykla išskaidys specifikacijų kriterijus individualiai. Jie vistiek turi būti panašūs. Jei kažkas skiriasi — turime argumentuoti, kodėl?“
Iškelta diskusija dėl įrengimų ir bendro naudojimo baldų. Direktoriai svarstė, kas bus, jei dabartinis maitinimo paslaugos tiekėjas — „Kretingos maistas“ — pasikeis. Prieš trejetą metų ši įstaiga visose savo aptarnaujamose mokyklose pakeitė virtuvės įrangą, kai kur — ir baldus valgyklos salėje. „Pavyzdžiui, mūsų mokykloje supirkti nauji baldai valgykloje. Senųjų aš nebeturiu. Jei pasikeis maitintojas ir negalės visko nupirkti, nežinau, ką reikės daryti. Juk ant grindų stalų nepiešime“,— sakė V.Vaitkus. Klausimas liko iki galo neatsakytas.
„Vis dėlto žmonės iki šiol nepatenkinti esamu maitintoju. Pati gaminu maistą ir suprantu, koks jis turi būti. Vaikams reikia kaloringo ir sveiko maisto. Mes turime tą užtikrinti“,— ragino J.Rupeikienė.
Pigi prekė — prasta prekė
Bėda valstybės lygmeniu — perkama ne kokybiška, bet mažiausios kainos paslauga. Dėl to, akivaizdu, sunku užtikrinti nepriekaištingą vaikų maitinimą žemiausia kaina. Net augindami šunis ir kates parenkame jiems tinkamiausią maistą, tačiau į savo vaikus, į savo ateitį, skiriame minimaliausias investicijas už mažiausią kainą. Apmaudu.
Nors „Atžalyno“ mokyklos direktorius tikino, jog direktoriai neturėtų lįsti į puodus virtuvėje, „Germanto“ mokyklos pavyzdys dar iš ankstesnių atsiliepimų rodo ką kita — griežta maitintojo kontrolė, matyt, davė savų rezultatų.
Nemokamai besimaitinančių mokinių kasmet mažėja. Pernai jų buvo 1800, šiemet liko 1200. Skaičiai dar šiek tiek gali keistis. Šiuo metu nemokamo maitinimosi pietų talono kaina 0-4 klasių mokiniams — 1,16 Eur. Pusryčiai — 0,58 Eur. Vyresniesiems nemokami pietūs kainuoja 1,36 Eur, pusryčiai — 0,75 eur.
Po to, kai bus nupirkta maitinimo paslauga rajono mokykloms ir jei bus skirtingi maitintojai, talono kaina gali keistis. Vienose mokyklose nemokamai vaikai bus pamaitinti už didesnę, kitose — už mažesnę kainą. „Perkamų maisto produktų kaina bus fiksuota, o gamybiniai kaštai pasirenkami ir nustatomi paties maitintojo“,— informavo K.Anglickas. Galima diskriminacija papiktino mokyklų vadovus.
Nuotraukoje: Viešųjų pirkimų konkursui ir maitinimo paslaugų tiekėjo mokyklose paieškoms ruošiamasi iš anksto.