„Smagu bėgioti gamtoje. Pamankštini ne tik kūną, bet ir smegenis“,— kalbėjo Telšių miškų urėdijos želdinimo inžinierė Lina Servienė. Ji apgailestavo, kad per žiemą šiek tiek apleido sportą, bet, orams atšilus, ir vėl pradės bėgioti įprastais miško keliukais. Tokia treniruotė jai praverčia sunkesnę darbo dieną ar dalyvaujant įvairiose bėgimo šventėse Telšiuose ir Ryškėnuose, kredito unijos „Germanto lobis“ šventėje „Judėkime kartu“.
Bėgti mamai padeda sūnūs Tadas ir Arnas, tačiau vaikinus labiau patraukė kitos sporto šakos. Tadas užsiima lauko tenisu, o Arnas kartu su tėčiu (Andrius Serva dirba Telšių miškų urėdijos mechaniku inžinieriumi) lanko karatė treniruotes.
Justina Dapkutė
Sportas atvedė į miškininkystę
Pernai Pečoje (Vengrija) surengtame Europos miškininkų orientavimosi sporto čempionate Lietuvos miškininkų komandoje startavo patyrusi orientacininkė L.Servienė ir jos sūnus Arnas. Savo dvasia Linai artimas orientavimosi sportas, kuris ją atvedė į miškininkystę.
Besimokydama Ubiškės vidurinėje mokykloje, ji lankė būrelį, kurio nariai dalyvaudavo respublikinėse varžybose, išvažinėjo visus Lietuvos miškus, vyko į Ukrainą, Švediją, Vengriją. Su orientaciniu sportu nesiskyrė studijuodama Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universitete, kur dalyvaudavo varžybose.
Lina prisipažino, jog ją žavi miškai, galimybė pabūti gamtoje, ir tai, kad orientavimosi sportas tinkamas įvairaus amžiaus žmonėms. Jai, kaip miškų želdinimo specialistei, dar ir naudingas, nes tarptautinėse varžybose sudaryta tokia programa, kad iš įvairių šalių susirinkę miškininkai gali ne tik susipažinti su varžybas organizuojančios šalies įžymybėmis, miškais, bet ir jų miškotvarkos pasiekimais, technika ir kitomis naujovėmis.
Orientavimosi sportas — tai judėjimas (bėgimas, važiavimas dviračiu, šliuožimas slidėmis) specialiai parinktoje vietovėje, naudojantis žemėlapiu ir kompasu. Jų pagalba reikia orientuotis vietovėje bei eilės tvarka surasti kontrolinius punktus, pažymėtus žemėlapyje.
Paklausta ar nesunku orientuotis kitų šalių trasose, Lina sakė, kad orientaciniai ženklai visur vienodi, tačiau miškai, reljefas labai skiriasi. Bet tai ir įdomiausia. Nuvykusi į varžybas organizuojančią šalį, ji stengiasi perprasti, į kokias situacijas gali patekti.
Anot jos, orientavimasis labai praktiškas, daug patirties suteikiantis sportas. Jis reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ir sumanumo, išradingumo, gal net gudrumo, ypač patekus į ekstremalesnes situacijas. O taip kartais būna dalyvaujant varžybose užsienyje.
Čempionatų istorija
Europos miškininkų orientavimosi sporto čempionato idėja priklauso suomiui Leifui Striomkvistui (yra dirbęs ir Lietuvoje). Kartu su latviu miškininku Martinsu Gaigalsu 1994 m. Latvijoje surengė pirmąjį čempionatą. Nuo to laiko Europos miškininkų orientavimosi sporto čempionatas kiekvienais metais vyksta vis kitoje šalyje rotacijos principu. Juose dalyvauti gali visi, kas tik nori ir kas atitinka pagrindinį kriterijų — svarbu būti ne tik orientacininku, bet ir miškininku.
Kartu su šeima
Lina ypač džiaugėsi dvidešimt antruoju orientavimosi čempionatu, pernai įvykusiu Vengrijoje, kur organizatoriai stengėsi parinkti kuo įdomesnes vietas, kad dalyviams būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga.
Sportuojantys miškininkai į varžybas atvažiuoja kartu su šeimos nariais. Važiuoti ar ne, Lina su Andriumi nusprendžia iš anksto, kadangi reikia numatyti atostogų laiką, rezervuoti nakvynei vietas ir taupyti pinigus. Dalyviams tenka patiems apsimokėti didžiąją dalį išlaidų, nes tik iš dalies orientavimosi čempionatus remia Lietuvos miškininkų sąjungą bei organizatoriai.
Dviguba nauda
Čempionatus Lietuvoje organizuoja Lietuvos miškininkų sąjunga. Kitose šalyse — irgi analogiškos organizacijos.
Lina pasakojo, kad čempionatai visose šalyse organizuojami panašiai: pradedami iškilminga atidarymo ceremonija parinktoje gražioje tos šalies vietoje. Vėliau vyksta treniruotės ir varžybos, kuriose dalyviai renkasi trasa pagal amžiaus grupes. Miškininkų orientavimosi sporto čempionatą visuomet sudaro trys rungtys. Tai sprintas, vidutinė trasa ir estafetė.
Vienas didžiausių tų čempionatų privalumų — miškininkystės seminarai ir ekskursijos, kurie organizuojami įvairiomis miškų ūkio temomis.
Lina į čempionatą važiuoja kartu su vyru Andriumi ir sūnumis, tad penkias dienas šeimai praleisti su bendraminčiais ne tik puiki pažintinė priemonė, bet ir galimybė kartu pailsėti. Taip jau ne vienerius metus miškininkų šeima leidžia trumpas atostogas.
Orientavimosi sportas bei miškininkų darbo specifika nesusijusi su komfortu, tad ir čempionatuose gyvenimo sąlygos būna kuklios. Lina pripažino, kad galima nebrangiai ir labai puikiai praleisti su šeima laiką bei ragina savo bičiulius miškininkus įsijungti į orientavimosi sportą.
Iš varžybų — su medaliais
Lina prisipažino, kad orientavimosi sportas ją užgrūdino, lengviau susidoroja su sunkumais, labiau pasitiki savimi. Juk orientavimosi trasoje sportininkas būna vienas ir kovoja pats su savimi. Bėgdama mišku, sportininkė priešininko nemato, o sužino, kas greitesnis, tik pasiekusi finišą.
Per dvidešimt dvejus metus miškininkų orientavimosi čempionatus organizavo jau penkiolika Europos šalių. Dešimtyje jų dalyvavusi, iš šešių Lina sugrįžo su medaliais.
Lina jau žino, kur vyks šią vasarą — į Švedijos miškus (Skonės regione).
Nuotr. Lina su sūnumis Tadu ir Arnu Vengrijoje atokvėpio akimirką.