Lauko Sodos kaimo bendruomenė (pirmininkas Justas Dapkus), Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Lauko Sodos filialas (bibliotekininkė Ona Lileikienė) ir Lauko Sodos Šv.Joakimo bažnyčios klebonas Kęstutis Balčiūnas prisiminė šviesaus atminimo Telšių vyskupą Antaną Vaičių (1926 m. balandžio 5 d. – 2008 m. lapkričio 25 d.)
Iš pradžių lauksodiškiai ir gausus būrys svečių meldėsi bažnyčioje. Šv.Mišias aukojęs klebonas K.Balčiūnas prisiminė kunigystės įšventinimus ir šios įsimintinos dienos proga vyskupo A.Vaičiaus pasakytus žodžius: „Didžiausias gyvenimo tikslas kunigui ne būti profesoriumi, daktaru, o tapti žmogumi“.
Vyskupas visada šypsojosi ir visus vadino angelėliais. Jis nė vieno nepasmerkė, neužgavo, neskirstė žmonių pagal pažiūras, o tai sovietiniais laikais nebūdavo lengva. „Turite kiekviename žmoguje matyti Dievo atvaizdą“,— sakydavo ganytojas, trejetą metų (1962-1965) dirbęs Lauko Sodos parapijoje.
Pasak A.Vaičių pažinojusių lauksodiškių, nors jaunas kunigas parapijoje dirbo vos trejetą metų, bet spėjo pelnyti žmonių pagarbą ir meilę, nes dvasininkas mylėjo visus tikinčiuosius, spinduliavo meile visai Žemaitijai. Pas jį atvykdavo slapta susituokti ar savo vaikus pakrikštyti ne tik vietiniai žmonės. Bažnyčioje noriai lankėsi vaikai ir jaunimas, netgi buvo suburtas jų choras. Iki pat mirties ketinęs tarnauti lauksodiškiams, dvasininkas po trejų metų turėjo su jais atsisveikinti. Su „emka“ (taip vadino rusišką motociklą), susikrovęs daiktus, pasodinęs mamą ir seserį, išvažiavo į Akmenę.
Ne tik klebonas K.Balčiūnas, bet ir svečiai Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė, Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas pagarbiai kalbėjo apie šviesaus atminimo vyskupą A.Vaičių. Pasidaliję prisiminimais, pasimeldę už ganytoją, jo atminimą lauksodiškiai ir svečiai įamžino šalia bendruomenės namų pasodindami ąžuoliuką. („KŽ“ inf.)