Onutė ir Algirdas Nagliai įsikūrę Lietuvoje visiems kuo puikiausiai žinomuose Naisiuose, kurie pernai buvo tituluoti mažąja mūsų šalies kultūros sostine. O pieną jie tiekia „Žemaitijos pieno“ bendrovei, kuri įsikūrusi Telšiuose — šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje. Graži sąsaja tarp Naisių ir Telšių, taip pat — tarp ūkininkų ir pieno perdirbėjų.
Įžengus į sodybą, pasitinka išpuoselėta aplinka. „Rožynai — mano hobis“,— šypsodamasi rodė įvairiaspalves rožes Onutė. Kieme — jauki pavėsinė su prie jos prisišliejusia pirtele, kiek tolėliau tvenkinukas iškastas. Neseniai, tai ir žuvies dar nėra.
Netoliese — rūpestingai prižiūrima ferma, ūkiniai pastatai,o jų langeliuose žydi gėlės. Tai dabar taip gražu. O viskas prasidėjo 1993-iaisiais, kai Onutė ir Algirdas atvyko į Naisius. Iš pradžių kūrėsi nedideliame ūkio namuke, vėliau gavo nebaigtą statyti bendrovės namą. Jį išpuoselėjo, o prie tvartuko prilipdė priestatą. Taip atsirado išvaizdus gyvenamasis pastatas ir moderni ferma su pieno linija.
Onutė užsiminė, jog augusi didelėje šeimoje. Joje net 11 vaikų sėsdavo prie stalo. Visi dirbo nuo mažumės ir vienas kitą augino. Algirdas — iš šešetuko brolių ir seserų. Taip jau susiklostė gyvenime, kad iš didelių sutuoktinių šeimų tik jie dviese ir ūkininkauja. Onutė pasakojo, kad nuo mažens mokėjo karvę melžti. „Mama dirbo kolūkio fermoje. Ji aparatais melždavo 50 karvių. Jau septintoje klasėje kartais pavaduodavau mamą ir didžiulę bandą pamelždavau“,— prisiminė šeimininkė.
Šeima praktiškai viską kūrė savo rankomis, nes nenorėjo rizikuoti imdami paskolų iš bankų. „Dalyvavau tik Jaunojo ūkininko ir Standartų paramos programose“,— sako Algirdas. „Dirbame kaip skruzdės, neskaičiuodami valandų, tai dabar ir sveikatai atsiliepia“,— vyrui antrino Onutė. O kur dar būrelis vaikų, kuriuos reikėjo užauginti, į mokslą leisti. Žinoma, paskui ir jų rankos prisidėjo prie darbų.
Šeima užaugino šešetą atžalų. Su tėvais — tik Nerijus. Jis ne tik didžiausias pagalbininkas, bet ir mokosi agronomijos Aleksandro Stulginskio universitete. Dukra Samanta, besimokanti Kauno medicinos universitete, kai gali, taip pat neatsisako pagelbėti. Šiuo metu būsimoji kineziterapeutė, baigusi tris kursus, savarankiškai atlieka praktiką Šiaulių ligoninėje. Mergina stengiasi tapti kuo geresne medike.
Ketvertas vaikų — Jolanta, Žydrūnas, Algirdas ir Sandra — duoną pelnosi Jungtinėje Karalystėje. Visa gausi šeimyna drauge susės prie bendro stalo tik švenčiant tėvelio 50-ąjį gimtadienį. Čia krykštaus ir du anūkėliai — Jolantos ir jos sutuoktinio atžalos.
Naglių ūkis — mišrus. Ūkininkai augina ir grūdinių kultūrų. Visus darbus patys nudirba. Pasak „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo direktoriaus pavaduotojos Liudvinos Skurdelienės, ūkininkai yra labai sąžiningi, jie dalyvauja kasdienėje pieno mėginių atrinkimo tvarkoje, o už kokybišką pieną bendrovė jiems moka priedą.
Galima tik pasidžiaugti aukštu karvių bandos pieno produktyvumu. Nagliai iš piendavių per metus primelžia daugiau kaip po 6-7 tonas pieno. Produktyvios ir telyčios, kuriomis papildoma banda. Geras ir kitas ūkininkų karvių bandos rodiklis — išlaikyta sezoniškumo pusiausvyra, tiekiant pieną. Neveltui už 2015 metus geriausių ir lojaliausių „Žemaitijos pienui“ ūkininkų pagerbimo šventėje Klaipėdoje Nagliams buvo įteikta nominacija „Už mažiausią sezoniškumą“. Ūkininkai turi ir kitokių pagerbimo raštų. Ypač jie didžiuojasi išauginę gerus ir sąžiningus vaikus.
Onutė ir Algirdas, jų sūnus Nerijus niekuomet neatsisako padėti ir bendruomenei.
Sutuoktiniai prasitarė, kad jiems stinga laisvo laiko. „Sykį buvome išvykę į Jungtinę Karalystę pas vaikus, bet labai trumpai — apie trejetą dienelių, vėl skubėjome prie savo gyvulėlių“,— sako Onutė.
Ji labai kruopščiai melžia piendaves, todėl ir tituluočiausiam profesoriui galėtų atskleisti subtilių melžimo niuansų. Pati turi svajonę — dalyvauti melžėjų konkurse.