Laisvosios rinkos institutas paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksą ir vertinimo rezultatus. Savivaldybės administracijos straipsnį šia tema jau spausdinome praėjusio šeštadienio numeryje, o dabar skelbiame reportažą iš mero Petro Kuizino spaudos konferencijos.
Alvydas Ivoncius
Nuo kaimynų atsiliekame
P.Kuizinas spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad Telšių rajono savivaldybė Laisvosios rinkos instituto sudarytame indekse užėmė 13 vietą, bet nutylėjo, jog aukštesnėmis vietomis įvertinti Plungės (9 vieta) ir Mažeikių (10 vieta) rajonai.
„Noriu ne kiek ryškinti pasiekimus, o paanalizuoti, kokia rajono situacija Lietuvos mastu, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kur atsiliekame“,— sakė meras.
Laisvosios rinkos instituto vertinimu, Telšių rajono savivaldybė pagal gyventojams sudarytas sąlygas lenkia 46 savivaldybes. Šis rodiklis nustatomas pagal gaunančių pašalpas gyventojų skaičiaus mažėjimą, komunalinių paslaugų kainas bei kokybę ir panašiai. Mero manymu, vis viena dar reikia nemažai nuveikti, kad žmonėms būtų gera gyventi ir mieste, ir kaimiškose vietovėse.
Pagal sudarytas sąlygas investuotojui, aplenktos 33 kitos savivaldybės. Pasak mero, investuotojams yra patogi Savivaldybės internetinė svetainė. Tačiau tas pats Laisvosios rinkos institutas konstatavo, jog Telšių rajone kur kas mažiau tenka materialinių investicijų vienam gyventojui (932 eurai) nei gretimuose Plungės (1372 eurai), Mažeikių (1496 eurai), Akmenės (1196 eurai), Šiaulių (1362 eurai) rajonuose. Šioje srityje Telšių rajonas lenkia tik labiau kaimiškesnes Rietavo (749 eurai), Šilalės (798 eurai), Kelmės (598 eurai) savivaldybes.
Meras pripažino, kad verslo srityje rajonas atsilieka apgyvendinimo, kitų paslaugų teikimu. Tai patvirtina ir Laisvosios rinkos instituto vertinimas. Pranešime spaudai Laisvosios rinkos institutas teigia, kad Telšių rajone „Materialinių investicijų kiekis gyventojui beveik dvigubai paaugo ir beveik pasiekė mažųjų savivaldybių vidurkį. Daugėjo ir tiesioginių užsienio investicijų, bet jų vis dar buvo daug mažiau nei vidutiniškai savivaldybėse. Telšiai turėtų stengtis gerinti verslo sąlygas: dirbančiųjų pagal verslo liudijimus skaičius 1000 gyventojų buvo mažesnis nei vidutiniškai, kaip ir išduotų statybos leidimų dalis“. Taigi ekonomikos prasme mūsų rajonas yra silpnesnis nei vidutiniškas. Merui pastebėjome, kad menksta rajono ekonominė galia. Bet P.Kuizinas taip nemano, nors ilgesnio laikotarpio duomenys rodo rajono ekonominį, demografinį smukimą.
Meras dėkojo valdininkams
P.Kuizinas pastebėjo, kad rajono Savivaldybė atsilieka valdymo srityje. Visgi meras tikino esą Savivaldybė sugebėjo suvaldyti finansinę situaciją. Pasak P.Kuizino, Savivaldybė dabar beveik nebeturi kreditorinio įsiskolinimo.
Laisvosios rinkos instituto vertinime teigiama, kad rajono skola 2015 metais palyginti su 2014 metais sumažėjo. Tačiau nebuvo kreipiama dėmesio į vieną svarbų rodiklį: 2014, 2015 metais ir šių metų pradžioje Savivaldybė dar turėjo skolinimosi limitą, o rugsėjo 30 dienomis skolinimosi limitas jau buvo netgi „minusinis“.
Ar iš didelio debesies bus lietaus?
P.Kuizinas atkreipė dėmesį į Laisvosios rinkos instituto vertinimą dėl valdymo srities darbuotojų skaičiaus. Jis didėjo, mažėjant gyventojų. Nors valdininkų padaugėjo, taipogi pagausėjo laiku neišnagrinėtų gyventojų skundų. O šiaip P.Kuizinas palankiai įvertino valdininkijos veiklą ir dėkojo už pasiektą gerą Laisvosios rinkos instituto vertinimą.
Spaudos konferencijoje P.Kuizinas pareiškė esą Savivaldybės administracijos valdininkų skaičius bus sumažintas 30 procentų, tačiau kol kas negalėjo pasakyti, kuriuose skyriuose ar seniūnijose bus atleidžiami darbuotojai.
Meras sakė negalintis visiškai teigiamai vertinti veiklos švietimo srityje. Mat moksleivių brandos egzaminų vidurkis nėra geras, išskyrus Žemaitės gimnaziją.
Nuviliantys valdininkija faktai
Mero buvo paklausta, kaip galima teigiamai vertinti valdininkų darbą, jei gausėjo laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų. P.Kuizinas samprotavo apie tūkstančius Savivaldybės administracijoje užregistruotų dokumentų, nors, aišku, dauguma jų nė nėra gyventojų prašymai.
Kadangi meras palankiai vertina valdymo sritį, priminėme, kad stokojama atsakomybės ir skaidrumo. Štai Savivaldybės įmonei tebevaudovauja sutartį suklastojęs asmuo, niekam nepareikštos drausminės nuobaudos dėl skandalingų Civilinės metrikacijos skyriaus ir Žemaitės gimnazijos stadiono remonto istorijų. P.Kuizinas aiškino esą jis laukia, kol bus baigti Žemaitės gimnazijos stadiono darbai, o tada imsis vertinimo. Meras pažadėjo esą „išvados bus pačios griežčiausios“.
„Kalvotoji Žemaitija“ priminė, kad ne kas kitas, o Savivaldybės administracijos darbuotojai pasirašė darbų priėmimo/perdavimo aktą, o techniniame projekte buvo įrašyta, jog darbai atlikti pagal šį projektą, nors taip nebuvo. Negana to, pasirašyti darbų atlikimo aktai, sumokėti pinigai. Kai aplinkybės šitokios, tiesą sakant, nežinia, ko meras dar laukia.
Papasakojome merui ir kitą istoriją apie neva gerą valdininkų darbą. Tryškių mokykloje buvo sumuštas moksleivis, tėvai kreipėsi į Savivaldybės tarybos narį Algirdą Bacevičių, bet kažkodėl ne į merą. Pastarasis, kai į Savivaldybę kreipėsi A.Bacevičius, visgi sudarė komisiją smurtui prieš moksleivius Tryškių mokykloje tirti. Ir štai „Kalvotoji Žemaitija“ gavo informacijos, kad valdininkams labiau rūpėjo iškvosti tėvus, ko jie išdrįso rašyti skundus, kodėl kreipėsi į A.Bacevičių. P.Kuizinas pareiškė tokio tyrimo pobūdžio netoleruojantis.
Nors Laisvosios rinkos instituto vertinime rašoma, kad pagerėjo situacija viešųjų pirkimų srityje, visgi čia galime pastebėti štai ką: skaidrumo kaip tik sumažėjo, kadangi vos ne masiškai imta slėpti sąmatas. Beje, meras nė neturi duomenų, kurios firmos viešųjų pirkimų konkursuose, rengiamuose apklausos būdu, dominuoja, kiek sutaupoma pinigų. P.Kuizinas pažadėjo iš Viešųjų pirkimų komisijos tokios informacijos pareikalauti.
Savivaldybių indeksą Laisvosios rinkos institutas sudarė remdamasis 2014 ir 2015 metų duomenimis.
Nuotraukoje: meras Petras Kuizinas.