Daugiau kaip metai Telšių rajono savivaldybės švietimo įstaigos savo pinigus skaičiuoja kitaip nei dauguma Lietuvos mokyklų ar darželių — mat Savivaldybė dalyvauja naujo finansavimo modelio eksperimente. Jau prieš kurį laiką ėmusios ryškėti tam tikros šio finansavimo tendencijos ėmė piktinti kai kuriuos švietimo įstaigų vadovus ir jiems antrinančią Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Danutę Mažeikienę — mat pagal naują vadinamąjį klasės krepšelio finansavimo modelį, pinigų ėmė stigti ne mokinių įvairioms veikloms ar mokytojų atlyginiams, o… direktoriams ir jų pavaduotojams!
Lina Dijokienė
Praėjusią savaitę Telšių rajono savivaldybės administracijos salėje vos tilpo plataus pasitarimo dalyviai — čia susirinkusiems rajono švietimo įstaigų vadovams, šių įstaigų profesinių sąjungų lyderiams bei Švietimo ir sporto skyriaus specialistams pristatytos šių metų biudžeto gairės, aptartos klasės krepšelio finansavimo modelio privalumai ir trūkumai, neapeita ir nūdienos aktualija — švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir rotacija.
Nauja tvarka — tikras iššūkis
Finansų skyriaus vedėja Regina Radimonienė susirinkusiųjų neužpylė dar tik svarstomo rajono 2017 m. biudžeto projekto skaičių lavina. Anot jos, projektas būsiąs Savivaldybės tinklapyje — visi pageidaujantys galės pasistudijuoti, pasižiūrėti, kiek kam ko skirta. „Pernai baigėme gerais rezultatais, beveik be skolų. Švietimui ir šiemet skiriamas gana didelis dėmesys“,— teigė Finansų skyriaus vedėja ir akcentavo, kad dabar pagrindinis iššūkis švietimo įstaigų vadovams — apskritai nuo vasario 1 d. pasikeitusi darbo apmokėjimo tvarka.
Pasak R.Radimonienės, įstaigų vadovai privalo skubiai, per vasarį, pasitvirtinti naujus darbuotojų pareigybių aprašymus ir kiekvienam priskirti koeficientus. „Ta tvarka panaši į valstybės tarnybos. Darbuotojų darbo užmokestis bus iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Turėsite numatyti užduotis darbuotojams, ką jie turės atlikti. Po metų įvertinsit, kaip jie jas atliko. Peržiūrėkit kolektyvines sutartis, kad visi žinotų, kada, už ką ir kiek gali būti skatinami. Tai turi būti skaidru. Susipažinkit su įstatymu, bandykit pritaikyti. Neužmirškit mokos fondo — pinigų yra tiek, kiek yra, neperlenkit lazdos“,— negailėjo patarimų Finansų skyriaus vedėja.
Kilo šurmulys
Finansų skyriaus vedėjos kalba sukėlė daug šurmulio. Kaip taip — skirs užduotis, o tik po metų paaiškės, ar už tai bus atlyginama — piktinosi profesinių sąjungų atstovai. Ne mažiau sutrikę atrodė ir kai kurie švietimo įstaigų vadovai — per trumpą laiką teks aukštyn kojom apversti nusistovėjusią tvarką…
„Sujaukė protą, įvarė išgąsčio“,— išgirstą informaciją apibendrino pasitarimui vadovavusi Lietuvos švietimo įstaigų (LŠĮPS) Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė. Jos nuomone, būtina, kad visoje šalyje būtų vienodi pedagoginių darbuotojų pareigybių aprašymai, mat dabar kiekviena įstaiga turi savus, taigi gali būti, kad vienur darbai bus vienaip interpretuojami, kitur — kitaip.
Pasak Z.Jesinienės, nors kol kas profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos bendruose darbo grupių posėdžiuose dar nėra jokių konkrečių susitarimų, tačiau ryškėja, kad jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos gali būti įvestas etatinis darbo apmokėjimas.
„Negali būti skirtumų — tokie dalykai kelia nerimą ir nežinią. Todėl planuojame rengti bendrą visos šalies forumą šiems klausimams aptarti“,— teigė Z.Jesinienė.
Finansų eilutėse — minusai
Nors Finansų skyriaus vedėja optimistiškai žvelgė į švietimo srities biudžeto skaičius („Niekada negyvenome nuobodžiai. Tačiau perspektyva yra labai nebloga“), tačiau šių metų kai kurių švietimo įstaigų biudžetų eilutėse matyti, jog pinigų pritrūks. Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Udovičienė itin lakoniškai pristatė 2017 m. Telšių rajono švietimo įstaigų finansavimą pagal klasės krepšelio finansavimo metodiką. Nors teigta, kad pinigų daugeliui įstaigų trūksta, diskusijai, kodėl taip yra, laiko neskirta. Netrukus paaiškėjo, kodėl…
Pasirodo, pinigų trūksta, nes pagal metodiką per brangiai kainuoja švietimo įstaigų valdymas. Kitaip tariant, per daug atsieina mokyklų direktorių ir jų pavaduotojų atlyginimai — jiems trūksta lėšų. Užuot pamąstę, ar tikrai būtina išlaikyti tiek pavaduotojų, o galbūt derėtų ir direktorių etatų pamažinti (profesinių sąjungų siūlymas, jog mažoms kaimo mokykloms, kurioms ypač stinga pinigų direktorių algoms, galėtų pakakti ir po pusę direktoriaus etato, labai smarkiai papiktino Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Danutę Mažeikienę: „Kaipgi mokykla — be direktoriaus?!“, einama paprasčiausiu keliu — nurėžiama dalis lėšų iš vadovėlių, mokymo priemonių, pinigų, skirtų pedagogų kvalifikacijai, ar tiesiog neskiriama tiek, kiek būtų galima mokiniams konsultacijų ar kitokių užsiėmimų.
Direktoriai prastai skaičiuoja?
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė, turėjusi apžvelgti eksperimentinės klasės krepšelio metodikos privalumus ir trūkumus. Anot jos, apie metodikos eksperimento rezultatus kalbėti ankstoka, nes dar tik prasidėjo jų analizė. Vis tik nauda akivaizdi — į eksperimente dalyvaujančius rajonus atėjo daugiau pinigų.
Tačiau specialistė neslėpė turinti priekaištų kai kurių švietimo įstaigų vadovams: „Jūs, vadovai, esate asignavimų valdytojai. Turėčiau priminti, kad visi vadovai turėtų mokėti skaičiuoti. Užtenka vidurinio matematikos išsilavinimo, kad patys galėtumėte tai padaryti. Mokėjimas skaičiuoti — viena iš vadovų vertybė, privalumas. Jei kažkas kažko dar nemokate, ateikit, pasimokykit“.
R.Pocienės teigimu, didžiausias klasės krepšelio finansavimo modelio privalumas tas, kad pinigų pakanka vaikams ugdyti. „Pinigų skirti visoms reikalingoms valandoms finansuoti užtenka, tačiau įstaigos netgi neišnaudoja visų. Gali būti, kad patys per mažai analizuojate, kiek galite turėti daugiau valandų. Per metus vadovai per daug taupo, skriaudžia, neskiria tiek valandų, pavyzdžiui, konsultacijoms arba visų valandų neformaliojo ugdymo užsiėmimams, o paskui metų pabaigoje lieka daug neišnaudotų pinigų“,— negailėjo kritikos vadovams specialistė.
R.Pocienė pažymėjo, jog naujoji metodika turi ir trūkumų: „Nepakanka lėšų valdymui. Jam reikia pusantro karto daugiau lėšų nei skirta pagal metodiką. Čia reikėtų priimti sprendimus. Galbūt peržiūrėti valdymo etatus — ar tikrai jie visi reikalingi?“ Kita problema, anot pranešėjos, tai pinigų trūkumas mokyklų bibliotekoms bei švietimo pagalbos specialistams (specialiesiems, socialiniams pedagogams, psichologams) išlaikyti. „Šiems reikalams išleidžiami daug didesni pinigai. Neturėtų tie pinigai būti imami iš ugdymo. Kaip tą balansą suvesti? Tai problema, tačiau vaikai turi gauti jiems priklausantį ugdymą ir visą reikalingą pagalbą“,— pabrėžė R.Pocienė.
Priešinasi vadovų kadencijoms
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė pasidalijo savo mintimis apie aktualiją — numatomas švietimo įstaigos vadovų kadencijas, t.y., po dešimties metų vadovavimo švietimo įstaigai direktorių darbo sutartys būtų nutraukiamos ir šie turėtų darbo ieškotis kitur. Ji pasidalijo ir savo, ir Telšių rajono švietimo įstaigų vadovų bendra nuomone — visi sutartinai nepritaria tokiems šalies vadovų sumanymams.
Pasitarimą apibendrino LŠĮPS Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Z.Jesinienė.