„Nuo pat mažumės nelipdau senių besmegenių, o kuriu savitas skulptūras, kurias skiriu artimiesiems, šiaip įdomiems žmonėms, o pastaruoju metu — ir politikams, taip pat žiemos ir pirmosioms pavasario šventėms“,— šypsodamasi pasakojo telšiškė Janina Šaulienė, vartydama albumėlį su „žieminio hobio“ kūriniais.
Algirdas Dačkevičius
Skriste nuskriejo 2016-ieji metai. Nebepavysi jų. Tik Janina savo jaukiame kiemelyje Respublikos gatvėje juos palydėjo savitai: 2017-ieji metai sniego skulptūroje stovi su didžiuliu pažadų maišu, o praėjusieji — sunykę ir viską jau išbarstę. „Norėjau pasakyti, kad daug daugiau tikimės iš naujosios ateinančios valdžios“,— tokį savo kūrybinį sprendimą pagrindė moteris. O naujausias šiųmetis jos darbas — raudona skiautere gaidys, skirtas Raudonojo ugninio gaidžio metams pagal Rytų kalendorių pagerbti. Telšiškė apgailestavo, kad šiųmetė žiema sniego pašykštėjo, tai ir gaidelis pakol kas kieme vienišius. Nepagailėtų snaigių motulė gamta, tai ir Janina troboje nesėdėtų. „Svajoju sukurti patį aukščiausią planetos žmogų“,— atskleidė savo sumanymą moteris. Vidutinio žmogaus dydžio skulptūrą ji nulipdo gana spėriai — per dvejetą valandų.
Moteris džiaugėsi pernykšte žiema, nepagailėjusia sniego. Tuomet ji patyrė begalę kūrybinio džiaugsmo: iš sniego nulipdė tris savo dukras, anūkę su vyru ir dviem proanūkiais. Ir savo pusbroliui — garsiajam pasaulyje stipriausios barzdos savininkui Antanui Kontrimui — paskyrė sniego skulptūrą. Iš albumo žvelgia net pati „sniego karalienė“ — Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmoji mūsų nepriklausomos šalies premjerė Kazimiera Prunskienė, kruopščiai nulipdytas smarkuolis Vytautas Šustauskas.
Kai kurios skulptūros jų autorei kelia ypač malonius prisiminimus. Janina pasakojo, jog Vasario 14-ajai — Įsimylėjėlių dienai — nulipdžiusi romantišką porelę. „Tuomet anūkė su vyru buvo išvykę į Švediją, tai pakviečiau jų vaikelius — mano proanūkius — į lauką, sakydama, kad tėveliai pargrįžo. Būtumėt matę, kaip jie džiaugėsi tomis sniego skulptūromis, tarsi iš tikrųjų kieme pasirodžiusiais tėvais“,— pasakojo Janina.
Telšiškės kūryboje nestinga ir kitokių įdomybių — buvo nulipdžiusi didžiulį indėną, olimpietį su olimpiniu deglu ir kamuoliu, žaviai atrodo dainininkai Renata ir Deivis.
Prabėgusias šventes primena nulipdyti Trys Karaliai, o ankstyvosios pavasario šventės — šv. Kazimieras ir Kovo 8-oji — jos kūryboje irgi nepamirštos: tarsi išdidžios ponios „sustojusios“ trys Kazimieros, o kaimynas kaimynę „ateina pasveikinti“ su Moters diena ne tuščias — tulpių „nusitvėręs“. Tokių sniego skulptūrų, praturtintų įvairiausiomis „žmogiškomis“ detalėmis, paspalvintų dažais, moteris yra nulipdžiusi per 50.
Nors sniego skulptūros teikia trumpalaikį džiaugsmą jų autorei ir praeiviams, Janina dėl to nenusimena: juk nieko amžino nėra. Vėliau šilti jausmai užplūsta bevartant albumėlį su savo kūriniais.
Moteris turi ir kitą hobi: iš popieriaus karpo snaiges. „Sykį apie tūkstantį iškarpiau, ir nė vienos vienodos nerastumėte“,— rodė nuotraukoje tomis snaigėmis išklijuotą kambarį telšiškė.
Vasarą jos sodybos kiemas skendi gėlynuose. Būdama jautri iš prigimties gyvulėliams, globoja katinėlius ir šunelius.
Nuo mažumės Janinos gyvenimas nelepino. Dvylikametė paauglė turėjo dirbti už pasiligojusią mamą tuomečiame kolūkyje. Bet vargas jos nesugniuždė. Atvirkščiai — tarsi suteikė sparnus skristi per gyvenimą ir įveikti visokiausius nepriteklius. Ir pasaulio pamatyti.
„Gal mano gimimas buvo lemtingas Šėmų kaimo sodyboje, kur pas gimines yra gyvenusi rašytoja Žemaitė“,— svarstė apie savo kūrybiškumo paslaptis Janina. Žinoma, jai malonu, kai miestelėnai stabteli apžiūrėti niekur nematytų sniego skulptūrų, o kai kurie prie jų nori ir fotonuotraukoje įsiamžinti. Žmonės gėrisi visais metų laikais J.Šaulienės sodyba — originalia salele miesto centre.
Nuotraukoje: Sniego skulptūra Kovo 8-ajai: „kaimynas su gėlėmis atėjo pasveikinti kaimynės“. Šalia — autorė Janina Šaulienė.