Degaičių seniūnui — kaltinimai dėl nemokšiškumo

Stipriausios pasaulyje barzdos savininkas, Telšių rajono Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas (nuotraukoje) nuo šiol galės girtis ne tik žemaitiška dvasia ir ūpu, tačiau ir gebėjimu rimtus valdiškus raštus paversti tikru farsu.

Lina Dijokienė

Vieni kikena, kiti stveriasi už galvos. Tokia atsakingų institucijų atstovų reakcija į Degaičių seniūno Antano Kontrimo suraitytą raštą, kuriuo šis atsakė į gerokai Telšių rajono valdininkams įgrisusio politiko, Telšių rajono savivaldybės Tarybos nario Algirdo Bacevičiaus priekaištus.

Paprašė paiškinimo
Dar birželio 9 d. Degaičių seniūnui išsiųstame rašte Tarybos narys rašė: „Jūsų atstovaujamos seniūnijos teritorijoje, šalia Degaičių stūkso Skurvydiškės piliakalnis. Automobiliu važiuojant Šiaulių-Palangos  plentu, piliakalnis yra gerai matomas ir galėtų tapti turistų lankoma vieta, tačiau Skurvydiškės piliakalnis dėl neaiškių priežasčių yra visų užmirštas ir labai apleistas.Neaiški ir seniūnijos pozicija šiuo klausimu, seniūnijos gyventojai turėtų džiaugtis, turėdami tokį lankytojų traukos objektą“.
A.Bacevičius seniūnui paaiškino, jog tai, ką išvydo nuvykęs prie Skurvydiškės piliakalnio, jam sukėlė prastą vaizdą. Anot politiko, „prie piliakalnio sunku privažiuoti, nes laukų keliukas nepritaikytas važiuoti lengvąja mašina, piliakalnis apleistas, apaugęs menkaverčiais medžiais ir krūmais. Akivaizdu, kad Skurvydiškės piliakalnis keliasdešimt metų buvo visai neprižiūrimas. Negana to, šalia piliakalnio, valstybinėje žemėje, nenustatyti asmenys pasistatė namelį ir nukasė dalį piliakalnio šlaito“.
Savo rašte A.Kontrimui A.Bacevičius paragino jį pasirūpinti sutvarkyti piliakalnį ir paversti jį turistų lankoma vieta. Anot Tarybos opozicionieriaus, tam nereikėtų didelių investicijų: pakaktų prie piliakalnio įrengti informacinį stendą, prie kelio pastatyti nuorodą ir, kartą sutvarkius piliakalnį, reguliariai, kasmet kalną nušienauti.
Baigdamas savo raštą, A.Bacevičius seniūno paprašė paaiškinti, kodėl minėtas Skurvydiškės piliakalnis yra apleistas ir neprižiūrimas, nustatyti, kas galimai neteisėtai atliko kasinėjimo darbus ir pasistatė prie piliakalnio namelį, bei paragino imtis priemonių, kad neliktų nurodytos netvarkos.

Sukėlė pyktį?
Keista, kad toks iš pažiūros nekaltas Tarybos nario raštas sukėlė Degaičių seniūno pyktį, mat šis ėmė ir suraitė ne tik administracinės kalbos reikalavimų, tačiau, regis, ir elementarios kultūros ribas peržengiantį raštą. Jo turinys toks keliantis nuostabą, kad vertas pacituoti visas: „Gerb. Telšių rajono savivaldybės tarybos nary Algirdai Bacevičiau, Jūsų siūlymas paversti Skurvydiškės piliakalnį turistų lankoma vieta yra tas pats, lyg Telšių seniūnui nurodytumėte pastatyti Telšių mieste musulmonų mečetę.
1. Piliakalnis (pilies kalnas) — tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Jis turi tam tikrus požymius: turi būti matomi gynybiniai įtvirtinimai (pylimai, grioviai, terasos, pastatinti šlaitai, pilies kiemas ir kt.), šnekamoji tradicija, kultūrinis sluoksnis (namų apyvokos ir prabangesni daiktai, žmonių gyvenimo likučiai: buitinių atliekų sluoksnis (šaltinis — Vikipedija). Skurvydiškės piliakalnis neatitinka piliakalnio kriterijų.
2. Skurvydiškės piliakalnis — tai paprasčiausia kalva, pavadinta piliakalniu. Žmonės pasakojo, kad senais laikais toje vietoje buvo kapinaitės, kuriose laidojo nekrikštytus vaikus ir pakaruoklius.
3. Žemė, esanti prie piliakalnio, yra privati. Namelis pastatytas teisėtai savininkui priklausančioje žemėje. Nei seniūnas, nei tarybos narys neturi teisės nurodinėti, ką žmogus turi statyti savo nuosavybėje.
4. Jūs, kaip Tarybos narys, turėtumėte žinoti, kad piliakalnio sutvarkymui reikia gauti leidimus, parengti atitinkamus dokumentus, projektą, sudaryti darbų ir medžiagų sąmatą, be to, darbams atlikti reikia samdyti specialistus, medkirčius, darbininkus. Visa tai reikalauja didelių lėšų, kurių seniūnija neturi. Tai ne pasaka „Lydekai paliepus, man panorėjus“.“
Įsilingavęs seniūnas, matyt, niekaip negalėjo sustoti, nes baigdamas atsakymą dar ir išdėstė savo pamokymus, ką ir kaip turėtų daryti Tarybos narys: „Skųsti ir rodyti pirštu kas ne taip, gali kiekvienas, tačiau sukurti ką nors — tai jau didžiulė problema. Būdamas tarybos nariu bent kartą galėjote pasidomėti, ar pakankamai skiriama lėšų Degaičių seniūnijos gyvenvietės kelių asfaltavimui, duobių užtaisymui ar parko priežiūrai. Tačiau nė karto šito nepadarėte“ (kalba netaisyta — aut. past.).

Pradėjo tyrimą
Laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ persiuntė Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovams Tarybos nario A.Bacevičiaus ir Degaičių seniūno susirašinėjimą bei paprašė pakomentuoti, ar Degaičių seniūno rašte vartojama leksika ir jos stilistika neperžengia administracinės kalbos ir tarnybinės etikos reikalavimų. Kadangi nustebino ne tik  A.Kontrimo parengto rašto stilius, bet ir jame pateikiami faktai, paprašėme paaiškinti, ar tikrai Degaičių seniūnui yra pavesta pareiga nurodyti, ką ir kaip turėtų veikti Telšių rajono savivaldybės tarybos narys bei ar tikrai Degaičių seniūnijos seniūnas yra kompetentingas įvertinti Skurvydiškės piliakalnį kaip kultūros paveldo objektą ir teikti išvadas, jog „tai paprasčiausia kalva“. Toks nuogąstavimas turi pagrindo, mat, laikraščio turimomis žiniomis, Telšių rajono seniūnijų vadovams yra pavesta prižiūrėti jų teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administracijos vyriausioji specialistė Skaistė Sadonytė informavo: „Administracijos direktorius Saulius Urbonas, operatyviai įvertinęs Jūsų pateiktą informaciją, tą pačią dieną įpareigojo Teisės ir administravimo skyriaus vedėją Edmundą Vaitkevičių sudaryti komisiją dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Tirti tarnybinį nusižengimą įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas bus informuojamas, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, taip pat pateikta turima informacija apie tarnybinį nusižengimą“.

Tvirtai laikosi savo
Degaičių seniūnas A.Kontrimas, net jau ir paskelbus, jog Administracijos direktorius pavedė tirti galimai seniūno padarytą nusižengimą, atkakliai įrodinėjo savo teisumą.
Paklaustas, ar pats parašė tokį kandų raštą, A.Kontrimas patvirtino, kad taip, ir paaiškino, turėdamas omeny A.Bacevičių: „Kada žmogus pasikėlęs iki ministro, tai vienas dalykas. Deja, jis yra mūsų tarnas. Jis negali seniūnui nurodyti. Direktorius gali seniūnui nurodyti. Kaip jis parašė, taip ir aš parašiau“. Pakvietęs kada nors kartu nuvažiuoti prie Skurvydiškės piliaklalnio ir savo akimis įsitikinti, kad ten nieko vertingo nesą, Degaičių seniūnas toliau aiškino: „Ten yra privati žemė. Tas namelis kur stovi. Tą žmogų išsikviečiau, jis atnešė dokumentus. Tas žmogus dabar tvarkosi kadastrinius matavimus. Kai jie bus sutvarkyti, tuomet ir Registrų centre matysis, kad ten privati žemė. Ten nieko nėra, tie kasinėjimai gali būti iš senų laikų, bet, jei normaliai pasižiūrėjus, ten paprasčiausia kalvelė, kapai kažkada buvę. Kažkas įtraukė į registrą, kad ten neva piliakalnis, nėra ten nurodyta, kad ten vertingas, istorinis ar kažkoks objektas“.
A.Kontrimas sakė įžvelgiąs ir galbūt kažkieno paslėptų interesų. „Susigalvojo dabar, kad seniūnas turi nutiesti kelią. Turi sutvarkyti ar nukirsti. Jeigu ar bus, ar nebus, ar kada sugalvos kas kelią ten tiesti, tai aš gulsiuosi skersai, tikrai kreipsiuosi į visas institucijas. Tikrai neleisiu, kad būtų tiesiamas kelias į niekur. Girdėjau tokių kalbų, ten yra keli žmonių sklypukai. Jie gali būti suinteresuoti nutiesti kelią. O tas kelias — į niekur, aš to dalyko netoleruosiu“,— griežtai savo poziciją išsakė A.Kontrimas.

Nemokšiška ir neišmanėliška
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Ričkuvienė ilgai rinko žodžius, kad galėtų apibūdinti Degaičių seniūno veiklą šioje istorijoje. Ji informavo, jog, vos tik gavę informaciją, buvo nuvykę į vietą ir iškart galėjo konstatuoti, jog tikrai prie Skurvydiškės piliakalnio esama rimtų pažeidimų. Į skyrių yra iškviestas namelio, pastatyto prie piliakalnio, šeimininkas, jis turėtų pateikti dokumentus, įrodančius jo žemės nuosavybę ir statinio teisėtumą. Tačiau specialistė yra tvirtai įsitikinusi, kad įstatymai pažeisti. Anot jos, dar turėtų į tyrimo eigą įsijungti ir statybos inspektoriai.
„Čia neišmanėliškai pasielgė žmogus. Gal jis nė nežinojo, ką jis turi ir kaip jam reikia elgtis“,— svarstė vyriausioji specialistė. Tačiau Degaičių seniūno pozicija, anot pašnekovės, kitas reikalas. Kai tiesiai iš piliakalnio apžiūros buvo nuvykta pas Degaičių seniūną, šis pradėjęs Kultūros paveldo departamento specialistams įrodinėti, kad ten jokio pilikalnio nesą, nes esą taip sakęs S.Kasparavičius (buvęs Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius — aut. past.)… O iš tiesų prieš kelerius metus, dar 2013 m., archeologų teikimu, šis piliakalnis įrašytas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą ir jam suteikta teisinė apsauga. „Aš nesu dar mačiusi tokio dalyko. Esu šokiruota. Visiškai tas raštas prasilenkia su visomis tiesomis ir su visais įstatymais. Žinoma, kad tai piliakalnis, ir tai nediskutuotina. Ten negali būti vykdomi jokie darbai. Nėra jokio skirtumo, kieno sklypas, įstatymai galioja visiems“,— neslėpdama nuostabos kalbėjo A.Ričkuvienė.