Savivaldybė „Telšių butų ūkiui“ žarstė pinigus be konkurso. Ar teisėtai?

Savivaldybė įvairioms paslaugoms pirkti paprastai rengia konkursus. Pasirodo, ne visais atvejais. Štai paaiškėjo, kad be konkurso biudžeto pinigai buvo skiriami Savivaldybės įmonei „Telšių butų ūkis“.

Alvydas Ivoncius

Susikaupė įspūdinga suma
Tuo susidomėjęs Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius dar praėjusių metų gruodžio mėnesį kreipėsi į merą Kęstutį Gusarovą. Tarybos narys merui rašė: „Vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-231 „Dėl pavedimo vykdyti Telšių miesto viešųjų erdvių priežiūros, valymo, inventoriaus remonto ir kitus darbus“ iš Savivaldybės biudžeto nuo 2015 iki 2021 metų Savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Telšių butų ūkis“ skirta 1 mln. 257 tūkst. 73 eurai. LR Viešųjų pirkimų įstatymo 86 str. 5 d. nustato: „Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį.
Iš 2022-02-22 Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rašto galima spręsti, kad perkant Telšių miesto viešųjų erdvių priežiūros, valymo, inventoriaus remonto ir kitų darbų paslaugas nebuvo vykdoma viešo konkurso procedūra, todėl manoma, kad didžiulė Telšių rajono savivaldybės biudžeto suma, skirta UAB „Telšių butų ūkis“, neturint tam teisėto pagrindo“.
Savivaldybės administracija „Telšių butų ūkiui“ už viešųjų erdvių priežiūrą mieste atseikėjo net 763 tūkst. 786 eurus. O už miesto valymo darbus sumokėjo 261 tūkst. 987 eurus.

Anksčiau konkurso nerengė. Tai padarė tik dabar
Regis, konkurenciją bei viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai draudžia sudaryti išskirtines sąlygas kuriai nors įmonei, nors ji ir priklauso Savivaldybei, išskyrus tam tikras išimtis. Viešieji pirkimai būtini, kad būtų galima pasirinkti mažesnę kainą ir kokybiškesnę paslaugą.
Kadangi Savivaldybės administracija tiesiog pažėrė pinigus „Telšių butų ūkiui“, tai neaišku, ar darbai buvo atliekami pigiau nei rinkos kainomis. Jas nustatyti galėjo tik konkursas.
2013 metais Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo tiesiog pavesta „Telšių butų ūkiui“ prižiūrėti Telšių viešąsias erdves. Galime manyti, kad toks įsakymas kirtosi su tuo metu galiojusiais teisės aktais.
K.Gusarovas laiku neatsakė į A.Bacevičiaus raštą, bet pranešė, kad pratęsiamas terminas. Ir štai tik paskutinę sausio dieną meras A.Bacevičiui pranešė, kad neva rajono biudžete buvo „numatytos tikslinės lėšos Savivaldybės įmonei „Telšių butų ūkis“ viešųjų erdvių priežiūrai ir miesto valymo darbams“. Neva Tarybos sprendimai ir buvo teisinis pagrindas skirti pinigus.
Kaip matome, K.Gusarovas nesivargino aiškintis, ar tokie Tarybos sprendimai, kuriais įmonei skiriami pinigai, teisėti, ar jie pažeidžia/nepažeidžia viešųjų pirkimų, konkurencijos principus. Be to, K.Gusarovas pareiškė, kad darbo grupė nagrinėti šiai situacijai nebus sudaroma.
Miesto erdvių tvarkymas yra ūkinis darbas. Jo kaina, kaip minėta, gali paaiškėti tik surengiant viešųjų pirkimų konkursą. K.Gusarovas A.Bacevičiui nepaaiškino, kuo buvo pagrįstos minėtos išlaidos: kokiomis sąnaudomis, kokiais įkainiais. Iš mero atsakymo neaišku, kiek tų viešųjų erdvių buvo prižiūrima.
Visgi esmė ne tai, o pinigų skyrimo pagrįstumas. Kad pinigai galėjo būti skirti nepagrįstai, atskleidžia tokia K.Gusarovo atsakymo A.Bacevičiui detalė. Pasirodo, šių metų sausio 18 dieną surengtas konkursas miesto viešosioms erdvėms tvarkyti. Ir surengtas tik po to, kai praėjusių metų gale gautas A.Bacevičiaus raštas. Galime spėti, kad būtent šis raštas privertė valdžią atsitokėti ir išsigąsti galimų pasekmių dėl to, kad pinigai buvo skiriami nerengiant konkursų.
Jei anksčiau neva buvo galima lengva ranka Tarybos sprendimais skirti pinigus „Telšių butų ūkiui“, tai kas draudė tai daryti ir šiemet?

Panašios situacijos jau vertintos
Konkurencijos įstatymas draudžia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos taryba ne kartą nagrinėjo savivaldybių sprendimus, kuriais jų įmonėms buvo suteikiamos išskirtinės sąlygos. Štai dar 2010 metais Vilniaus rajono savivaldybė kai kuriuos maršrutus perdavė savo keleivių vežimo įmonei. Konkurencijos taryba nustatė, kad tai pažeidimas. Vilniaus rajono savivaldybė kreipėsi į teismus, kol galiausiai tašką padėjo Vyriausiasis administracinis teismas, pareikšdamas, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra teisėtas.
Tačiau Konkurencijos taryba dar 2008 metais išnagrinėjo tokią pat situaciją, kaip ir dėl pinigų skyrimo be konkurso „Telšių butų ūkiui“.
Konkurencijos taryba nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2008 metų kovo 27 dienos sprendimu pavedama UAB „Trakų paslaugos“ vykdyti Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbus, o sprendimo 3 punktu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įgaliojamas parengti ir pasirašyti su UAB „Trakų paslaugos“ Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbų sutartis. Anot Konkurencijos tarybos, Trakų rajono savivaldybė tokiu būdu nepagrįstai suteikė privilegijas vienam ūkio subjektui, atitinkamai diskriminuodama kitus atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus.
Konkurencijos taryba pareiškė, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė Trakų rajono savivaldybės administracijos teisės, pažeidžiant kitų įstatymų reikalavimus, savo nuožiūra vienašališkai parinkti vieną ūkio subjektą viešųjų teritorijų tvarkymo darbų vykdymui.
Konkurencijos taryba visgi sprendimus vertina atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes. Štai Palangos savivaldybė miesto tvarkymo darbus perdavė savo įmonei „Palangos komunalinis ūkis“. Kadangi miesto tvarkymas buvo šios įmonės pagrindinė veikla, ji, jei pralaimėtų konkursą, nebegalėtų veikti. Šiuo atveju, priešingai nei Trakų rajono savivaldybės, Konkurencijos taryba nemanė, kad palangiškiai pažeidė konkurencijos principus.
Grįžkime prie mero atsakymo A.Bacevičiui. K.Gusarovas aiškina neva pinigai „Telšių butų ūkiui“ skirti teisėtai, nes buvo priimti Tarybos sprendimai. Tačiau šis faktas nieko nepagrindžia – patys Tarybos sprendimai galėjo būti neteisėti. K.Gusarovas nieko nerašo apie tai, ar Savivaldybė kreipėsi išaiškinimo ar leidimo priimti tokius sprendimus į Konkurencijos tarybą. Panašu, sprendimai priimti dorai nė neišsiaiškinus, ar jie bus teisėti.