Vilija Jocienė ne vienerius metus priklauso IFOB (Tarptautiniam knygų skirtukų draugų klubui) ir švenčia Pasaulinę knygų skirtukų dieną. Renginiai, kuriuos ji organizuoja Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filiale, visada yra kūrybingi ir įdomūs, ypač vaikams. Ji taip pat kuria knygų skirtukus ir turi kitų įdomių kolekcijų bei užsiėmimų. Kadangi Vilija 2023 metais tapo tarptautinės „Asim Maner“ premijos laureate, spausdiname Tarptautinio knygų skirtukų draugų klubo parengtą interviu su ja.
– Papasakokite apie save, iš kur esate, kokia Jūsų profesija ir pan.
– Esu Vilija iš Lietuvos, trijų vaikų mama, o dabar – trijų anūkų močiutė. Gyvenu mažame Vainočių kaime, prie miško. Pagal profesiją esu bibliotekininkė ir šį darbą dirbu 41 metus. Taip pat dirbu kultūrinių renginių organizatore.
Mano renginiai atspindi pasirinktą veiklos sritį. Įspūdingiausias yra „Poezija sodų žydėjime“, kur 140 hektarų žydinčiame obelų sode skaitome poeziją ir koncertuojame.
Nemažiau įspūdinga – Valpurgijos naktis ant Šatrijos kalno. Tą naktį, pasak legendos, raganos skrenda į kalną. „Aš skrendu“ ir esu ragana, nes ten taip jaučiuosi.
– Kaip pradėjote rinkti knygų skirtukus? Ar prisimenate savo pirmąjį knygų skirtuką?
– Kadangi mano darbas susijęs su knygomis, jų skirtukai visada buvo šalia. Pirmojo nepamenu. Kartą pamačiau skelbimą apie mergaičių knygų skirtukų parodą ir pagalvojau, kad ir man reikia surinkti tai, ką turiu. Surinkau iš visų knygų ir taip gimė pirmoji paroda.
– Ar savo kolekcijoje turite mėgstamiausių ir ypatingiausių skirtukų?
– Man patinka rankų darbo skirtukai, nes jie yra nepakartojami ir originalūs. Kadangi aš pati mėgstu rankdarbius, šie skirtukai yra mano mėgstamiausi.
– Koks yra pats neįprasčiausias knygų skirtukas Jūsų kolekcijoje?
– Mieliausius gamino ir padovanojo draugai, o patys originaliausi buvo laimėti šiemet Pasaulinės knygų skirtukų dienos loterijoje. Paženklinta maža knyga ir padovanota „Gaby Dondlinger“ vis dar kelia puikias emocijas.
– Kaip įsigyjate savo knygų skirtukus?
– Jie į kolekciją patenka pačiais įvairiausiais būdais. Keičiu juos su kolekcininkais, parsivežu iš kelionių, gaunu dovanų iš draugų, skaitytojų. Dažnai juos gaminu pati, kai tik ateina naujų rankdarbių idėjų, nes esu išmokusi labai daug rankdarbių rūšių. Mano kolekcijoje yra skirtukų pieštų ant šilko, ebru tapybos technika, lankstytų origami, veltų iš vilnos, pagamintų iš natūralių augalų, pieštų ant audinio ar net lipdytų iš modelino ant segtuko. Kai išmokstu ko nors naujo, visada stengiuosi tai pritaikyti knygų skirtukams kurti. Daugumą jų randu kasmetėje knygų mugėje Vilniuje, kur buvau nuvykusi ir šiemet.
– Kiek apytiksliai turite knygų skirtukų?
– 2705, iš jų – 168 rankų darbo.
– Kaip tvarkote, demonstruojate ir saugote savo kolekciją?
– Įprastus skirtukus laikau segtuvuose, suskirstytuose pagal šalis, skaidriose dokumentų kišenėse, o rankų darbo – dėžutėje. Šie skirtukai yra labai įvairių formų, pagaminti iš skirtingų medžiagų, todėl sunku juos laikyti segtuvuose, o ir kitiems dažnai norisi parodyti, todėl dar nesugalvojau kito būdo juos tvarkyti.
– Kokia jūsų patirtis, naudojantis Tarptautinio knygų skirtukų draugų klubo (IFOB) sąrašo rodykle?
– Tai suteikia galimybę bendraminčiams susitikti ir rasti vienas kitą, o kas nori – ir apsikeisti knygų skirtukais. Aš irgi taip darau, bet ne itin dažnai.
– Kas Jums patinka IFOB veikloje? Ko norėtumėte, kad IFOB darytų ateityje?
– Man labai patinka, kad yra IFOB. Visada matau, kiek yra bendraminčių iš įvairių šalių. Galiu susirasti draugų, kurių pomėgiai yra tokie patys, ir kiekvienais metais ruošiuosi bei laukiu Pasaulinės knygų skirtukų dienos. Manau, tai dienai galima pasiūlyti daugiau veiklos, kad galėtų dalyvauti kuo gausiau dalyvių. O gal yra kokia nors pasaulinė platforma, kur susirenka įvairūs kolekcininkai ir mes galėtume būti jos dalimi?
– Kaip švenčiate Pasaulinę knygų skirtukų dieną?
– Kaunatavos biblioteka kasmet šią dieną pažymi renginiais, edukacijomis, knygų skirtukų parodomis.
Smagu pristatyti bendrą kūrybinį darbą, kuriame dalyvavo net 130 dalyvių iš 19 bibliotekų – iš Telšių, Kelmės, Šiaulių, Jurbarko, Plungės, Joniškio rajonų.
Kaunatavos darželio vaikai pirmieji, net užsimerkę, galvojo, apie ką galėtų būti tas bendras darbas. Po mintį, po žodį susidėliojo, kad tai bus apie mergaitę, kuri norėjo draugauti. Darželinukai rašyti dar nemoka, tad nupiešė iliustracijas ir perdavė estafetę kitai bibliotekai. Taip visą mėnesį pasakojimas keliavo per skirtingas bibliotekas, kurios kartu su skaitytojais vis parašydavo tęsinį ir perduodavo kitai, panorusiai dalyvauti, bibliotekai. Kadangi startavome per Tarptautinę knygų skirtukų dieną, tad pasakojimo tęsinį ir iliustracijas piešėm ne šiaip ant popieriaus lapų, o ant knygų skirtukų, o kad darbas būtų vientisesnis, pasirinkome geltoną spalvą. Darbe dalyvavo ir vaikai, ir močiutės, gal dėl to jis pavyko toks be galo nuotaikingas, spalvotas, nuoširdus, surašytas net ant 183 skirtukų, kurie tokie skirtingi ir labai meniški.
Taip susiklostė aplinkybės, kad mūsų bendros idėjos startas vyko antrą karo dieną Ukrainoje, tad ir darbe daug mėlynos-geltonos spalvos, o pavadinimas „Mergaitė, kuri norėjo draugauti“ – labai simboliškas, kada taip norisi bendrystės ir taikos.
Labai malonu, kad darbą baigėme ir galėjome pristatyti pirmą Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną. AČIŪ visoms kolegėms už tokį puikų kūrybinį darbą ir nuoširdumą.
Šiais metais Pasaulinę knygų skirtukų dieną rengėme knygų ženklų dirbtuves, parengiau parodą ir pristačiau savo nupieštų knygų ženklų ir viršelių nuotraukų filmuką „Knygų suknelė“.
– Ar kolekcionuojate dar ką nors?
– Taip, visai netyčia, po truputį į namus pradėjo „atplaukti“ suvenyriniai ežiukai, kurių per kelerius metus susikaupė 484. Netgi teko jiems padaryti atskirą lentyną. O prasidėjo netikėtai – pasiklydau kelionėje ir įstrigo pavadinimas ežiukas rūke, pagal Sergejaus Kozlovo knygą „Ežiukas rūke“.
Ir dar turiu nemažai puodelių arbatai su aguonomis, bet nežinau, ar tai galima pavadinti kolekcija.
Bibliotekos simbolis – pelėda, tad per ilgus darbo metus sukaupiau daug šių paukščių figūrėlių ar vaikų darytų darbelių, todėl kartais bibliotekoje parengiu parodą, arba tai daro kolegos kitose bibliotekose.
– Ar turite patarimų tiems, kurie tik pradeda rinkti knygų skirtukus?
– Galbūt, jei dabar pradėčiau rinkti knygų skirtukus, rinkčiausi vieną sritį pagal temą, gamybos būdą, specialybę ar hobį. Skirtukų yra begalė, todėl negali nustatyti limito, kiek jų surinkti. Juk negali turėti visų pasaulio knygų skirtukų, bet jei manai, kad gali, padėsiu kuo galėsiu!
– Dar kuo nors norėtumėte pasidalinti?
– Norėčiau pasidžiaugti, kad galėjau įsitraukti į bendrą veiklą ir dalyvauti IFOB renginiuose, dalintis knygų skirtukais. Iki tol juos rinkau tik savo jėgomis. Tarptautinio knygų skirtukų draugų klubo puslapio dėka susipažinau su kolekcininkais ne tik iš kitų šalių, bet ir iš savo šalies. Lietuva yra labai maža, o aš gyvenu mažame kaime, mažoje šalyje, bet dabar esu atvira savo šalį garsinti visam pasauliui per knygų skirtukus.