Rugsėjo pradžioje Regioninės Telšių ligoninės Neurologijos skyriuje pradėjo dirbti gydytoja neurologė Brigita Gusarovienė. Tai ilgai laukta specialistė, nes iki tol didžiausias krūvis teko vienai skyriaus vedėjai Lietuvos nusipelniusiai gydytojai Virginijai Vitkauskienei.
Algirdas Dačkevičius
Žemaitę sužavėjo Telšiai
Brigita Gusarovienė kilusi iš Plungės krašto. Nuo mokyklinių dienų labai patiko gamtos mokslai, ypač traukė biologija, kuri puikiai sekėsi. „Brandos egzaminuose iš biologijos gavau 100 balų įvertinimą“,– šypsodamasi pasakojo medikė. Ko gero, tai ir nulėmė profesijos pasirinkimą, stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.
Su Telšių ligoninės vadovybe ir kai kuriais medikais Brigita Gusarovienė artimiau susipažino baigusi medicinos studijas ir pradėjusi rezidentūrą, kai papildomai dirbti įsidarbino Regioninės Telšių ligoninės PSPS. „Malonu sugrįžti jau į pažįstamą vietą, matyti pažįstamus veidus, jausti skyriaus vedėjos V. Vitkauskienės profesionalią pagalbą. Trauką į šį miestą dar labiau sustiprino vyras, kilęs iš Žemaitijos sostinės“,– atviravo pašnekovė.
Miestas jaunajai medikei patinka savo septynių kalvų išskirtinumu, ežerų gausa ir žaluma. Laisvą valandą ji su vyru mėgsta pasivaikščioti ežero pakrante, sėda ant dviračių ir stengiasi kuo daugiau susipažinti su dar neaplankytomis miesto gatvelėmis, miško takais.
Profesija nestokoja iššūkių
Medicinoje netrūksta daug įdomių ir gerų specialybių. Vis dėlto B. Gusarovienė nusprendė pasirinkti neurologiją. Gal dėl to, kad ji patraukli savo specifiniais iššūkiais.
Pasak medikės, neurologai gydo ligas, susijusias su nervų sistema, pažeidimas, sukeliantis simptomus, gali būti tiek galvos, tiek nugaros smegenyse, periferinėje nervų sistemoje, griaučių raumenyse.
Ligos, kurias gydo neurologai, yra dažnai duodančios liekamuosius reiškinius arba progresuojančios. Tai reiškia, kad kiekviena uždelsta valanda gali negrįžtamai paveikti pacientą. Šioje srityje yra daug gydymo ypatumų, metodikų, diagnostinių tyrimų ir t. t. Todėl reikia turėti labai daug žinių ir nuolat tobulėti. Tokiu keliu ir eina neurologė B.Gusarovienė. Jos baigiamojo rezidentūros mokslinio darbo tema buvo susijusi su itin reta, greitai progresuojančia neurodegeneracine liga – šonine amiotrofine skleroze, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu, bulbarine simptomatika. Dėl itin greito progresavimo pastaruoju metu plačiai tyrinėjami įvairūs diagnostikos metodai, galintys pagerinti ankstyvą šios ligos atpažinimą. Ši aktualija šių metų rugsėjį išsamiau bus aptariama Baltijos šalių medikų konferencijoje Kaune.
Neurologė pastebėjo, jog dažnai nervų sistemos sutrikimus sukelti gali tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai: virusinės infekcijos, prasta mityba, lėtinės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai, kraujagyslių pakitimai, stresas, neaktyvus gyvenimo būdas, netaisyklinga laikysena. Dėl to neurologė yra komunikabili – ne tik atidžiai išklauso pacientą, bet ir geba sklandžiai bendrauti su kitų sričių medikais, bandant rasti negalavimo priežastį ir veiksmingiausią gydymo būdą. Žinoma, pasaulis neurologo žvilgsniu yra išskirtinis, nes neurologinės ligos keičia pacientų elgseną, gebėjimą bendrauti, gali būti pastebima pakitusi eisena, veido išraiška, todėl dažnai įtarti tam tikrus sutrikimus galima pacientui jau įėjus į kabinetą. Dėl tam tikrų ligos požymių, pvz., atminties sutrikimo, sulėtėjusių judesių, kalbos sutrikimų reikia kantrybės bei ramybės. B.Gusarovienės teigimu, darbas įtemptas, todėl įvairiose situacijose reikia išlaikyti pusiausvyrą, priešingu atveju gydymas truks ilgiau, bus mažiau efektyvus.
Auksinės valandos, įveikiant insultą
Anksčiau pacientai, patyrę ūminį insultą, dėl galimybės taikyti modernius gydymo metodus būdavo nukreipiami tik į didžiuosiuose miestuose esančius insulto centrus, tačiau šiuo metu pagal insulto klasterį Regioninė Telšių ligoninė yra atraminė, todėl pažangūs gydymo metodai, intraveninė trombolizė, atliekama ir čia. Šio gydymo metodo esmė – pašalinti išeminio galvos smegenų insulto priežastį pačiu ankstyviausiu laikotarpiu, kol nėra negrįžtamų galvos smegenų pažeidimų. Tačiau svarbu nepamiršti vadinamųjų auksinių valandų, nes laikas yra smegenys. Jei galvos smegenų insultu susirgęs ligonis ligoninę pasiekia per 4,5 val., jis gali būti gydomas trombolitiku, kai specialios krešulį tirpdančios medžiagos sulašinama į veną. Tačiau neretai ligoniai kreipiasi pavėluotai, ir šis naujausias ir efektyviausias insulto gydymo metodas nebegali būti taikomas dėl labai didelio kraujavimo į galvos smegenis pavojaus. Tokiems pacientams insulto klasterio centruose gali būti taikomas intervencinis gydymas – mechaninė trombektomija, esant tam tikroms indikacijoms, kitu atveju pacientams taikomas stacionarinis gydymas, skiriant medikamentinį ir nemedikamentinį bei reabilitacinį gydymą.
Gydytoja pastebėjo, jog labai svarbu, kad žmonės mokėtų patys atpažinti galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymius (veido perkreipimas, galūnių nusilpimas, kalbos sutrikimas, netikėtas regėjimo sutrikimas, staigus ryškus pusiausvyros sutrikimas, vienpusis jutimų sutrikimas), svarbu atkreipti dėmesį į simptomų atsiradimo laiką, arba laiką, kada savo artimąjį matėte paskutinį kartą sveiką ir nedelsiant kreiptis į Skubiosios pagalbos skyrių. Taip pat nemažiau svarbūs praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, kurie, esant tam tikriems rizikos veiksniams, gali būti gresiančio insulto pranašai. Juos patyrus, didėja rizika susirgti išeminiu galvos smegenų insultu.
B.Gusarovienė dirba ne tik Neurologijos skyriuje, bet jai tenka budėti ir ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje, nes Telšių Regioninė ligoninė užtikrina gydytojo neurologo prieinamumą skubios pagalbos atvejais visą parą, juk nežinia, kokiu paros laiku žmogui atsitiks nelaimė ir reikės neatidėliotinos neurologų pagalbos.
Ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė labai patenkinta, kad gydytoja neurologė Brigita Gusarovienė pasirinko ne didžiuosius šalies miestus, o Telšius ir linki jai čia sėkmingo darbo, suteikiant profesionalią pagalbą Žemaitijos krašto žmonėms.