Savivaldybė „netūpčios vietoje“: „Menų mieste“ nori rasti vietos ir „kaminams“

Teritorija Pramonės parkui numatyta rytinėje Telšių pusėje. Redakcijos archyvo nuotrauka.

Lapkričio pabaigoje įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje pritarta sprendimui pradėti supirkti sklypus Pramonės parkui. Jis būtų steigiamas rytinėje miesto pusėje, tarp Šiaulių-Palangos plento ir rytinio apvažiavimo. Sprendimą steigti Pramonės parką Savivaldybės taryba priėmė praėjusių metų gruodžio mėnesį, bet, pasirodo, abejonės iki šiol neišsklaidytos.

Alvydas Ivoncius

Labai skirtingos nuomonės
Savivaldybės tarybos posėdyje nuomonės dėl Pramonės parko ir sklypų jam supirkimo kardinaliai skyrėsi. Algirdas Bacevičius pareiškė, kad iš to nieko gero nebus, valdžia nesugebės nieko išvystyti. Sauliui Urbonui atrodė, kad sprendimas supirkinėti sklypus yra per ankstyvas, kol nėra gautas valstybei svarbaus projekto statusas. Jei jo nepavyktų gauti, kur dėti sklypus? Savivaldybė už savo pinigus teritorijos pramonės parkui įrengti neįstengtų. S.Urbonui pritarė Remigijus Macas.
Algirdas Žebrauskas ragino neabejoti, „netūpčioti vietoje“, kadangi atsitūpęs niekur nenueisi. Tarybos narys priminė, kad idėja steigti Pramonės parką atsirado dar 2008 metais, tačiau iki šiol nieko nepadaryta.
Tarybos posėdyje prisiminta, kad numatytuose sklypuose neatlikti geologiniai tyrimai: taigi nežinoma, koks gruntas, ar jis tinkamas statyboms. Meras Tomas Katkus aiškino, kad nepriėmus sprendimo supirkti sklypus, nėra pagrindo atlikti geologinių tyrimų, žmonės šiaip sau neleis jų žemėje tokių tyrimų atlikti.

Reikėtų 40 hektarų
Vicemeras Almantas Lukavičius paaiškino viską paprasčiau: sprendimas supirkti sklypus nereiškia, kad jie būtinai bus superkami. Tai tiesiog leidimas Savivaldybės administracijai tęsti procedūras dėl Pramonės parko steigimo. Jei sklypai bus netinkami, jų ir nepirks. Be to, nusprendus nupirkti sklypus, vis vien kiekvieno jų įsigijimą teks tvirtinti Taryboje.
Tarybos nariams aiškinta esą niekas sklypų nepirks už tokią kainą, kokios norės savininkai. Neva bus remiamasi turto vertintojų išvadomis.
Iš viso Pramonės parkui reikėtų beveik 40 hektarų žemės.

Lauktų keturi etapai
Pramonės parkas būtų steigiamas etapais.
Pirmame etape būtų įrengiama 15,5 hektaro teritorija. Joje dabar yra 6 privatūs arba nuomojami sklypai, iš kurių 1 sklypas būtų išvystytas tik iš dalies, tačiau iš privačių asmenų išperkamas visa apimtimi. Tuo pačiu metu vykdomas ir Mažeikių gatvės pratęsimo iki rytinio aplinkkelio projektas.
Antrame etape numatoma vystyti teritorijos dalį šiaurės vakarų pusėje. Teritorija užima 5,64 hektaro. Joje yra 5 privatūs arba nuomojami sklypai. Šiame etape planuojama prijungti geležinkelio linijos atšaką prie vystomo Pramonės parko.
Trečiame etape tikimasi vystyti teritorijos dalį šiaurės rytų pusėje. Teritorija užima 11,3 hektaro, joje yra 11 privačių arba nuomojamų sklypų.
Ketvirtame etape planuojama vystyti likusią teritorijos dalį, kuri užima 7,17 hektaro. Čia yra 3 privatūs arba nuomojami sklypai.
Sklypus Pramonės parkui įrengti planuojama per 10 metų. Esą būtų sukurta apie tūkstantis naujų darbo vietų.

Deja, viskas kol kas tik svajonės
Visų pirmiausia, iki šiol nėra aiškaus atsakymo, ar Vyriausybė suteiktų parkui valstybei svarbaus objekto statusą. Be to, regis, tokį statusą turėtų suteikti ne dabartinė, o nauja Vyriausybė, kadangi visos procedūros gerokai užtruks.
Antra, net ir gavus valstybei svarbaus objekto statusą, neaišku, kokio dydžio ir kuriam laikotarpiui rajonas gautų reikalingų Pramonės parkui steigti investicijų.
Trečia – Savivaldybės užsakyta Pramonės parkui steigti galimybių studija nemaža dalimi yra rašinėlis, prikimštas įvairiausių greitai senstančių ir net visai nereikalingų duomenų. O blogiausia, matyt, tai, kad neįvertintos tendencijos aplinkiniuose rajonuose. Apskritai neapžvelgta, kaip verslas ten vystosi, kokios perspektyvos, kokios numatomos steigti naujos įmonės. Galiausiai ir aplinkiniai rajonai nežiopso, tikisi rasti būdų pritraukti kuo daugiau verslo investicijų. Kuo mūsų rajonas konkurencingesnis šiuo atžvilgiu?
Į šį klausimą deramai neatsako ne tik pernai pateikta Pramonės parko steigimo galimybių, bet ir investicijų pritraukimo Telšių rajone studija, kuri taipogi nemaža dalimi yra rašinėlis. Beje, priminsime, kad, pristatydamas šią studiją, vyrukas iš Vilniaus aiškino esą Telšiai turi būti ne „kaminų“, o menų miestas. Tarsi tie „menai“ suteiktų stiprius impulsus miestui vystytis. Visgi vyruko iš Vilniaus pastaba atskleidė, į ką orientuota ta „investicijų pritraukimo“ studija. O štai dabar visgi aiškinama esą reikia ir Pramonės parko – „kaminų“. Kur dingo „menų miesto“ prioritetas?
Vargiai kas gali atsakyti, kokiu tempu ir kokios įrengtoje, milijonus kainavusioje teritorijoje kurtųsi naujos stambesnės įmonės, kiek kainuos tų teritorijų priežiūra. Kol kas, deja, patirtis optimistiškai nenuteikia, omenyje turint verslui įrengtą teritoriją buvusių kareivinių vietoje. Kol kas ten išdygo tik vienintelė įmonė.
S.Urbonas Vietos ūkio ir ekologijos komitete paprašė pateikti paaiškinimus, kas daroma, kad šioje teritorijoje sparčiau kurtųsi įmonės, bet išgirdo vien miglotus, aptakius valdininkų aiškinimus. Esą didesnėms įmonėms teritorija nepatraukli, nes sklypai maži. Taip tai taip, bet kodėl čia nesiveržia nieko statyti ir tokios įmonės, kurioms didelių sklypų nereikia? Taigi, kodėl ateityje į būsimo Pramonės parko teritoriją entuziastingai sulėktų stambūs investuotojai?
O kokia alternatyva ir ateitis lauktų nieko nedarant? Nieko ir nebūtų.