1994-aisiais buvo įsteigtas Telšių rajono vaikų su negale centras, kuris per 30 metų nueitą kelią išgyveno ne vieną pokytį: tapo Telšių „Vilties“ mokykla, o dar vėliau − Telšių centru „Viltis“. Minint Telšių centro „Viltis“ 30 metų veiklos sukaktį, kalbėjomės su įstaigos direktore Irmina Dobiliene.
Justina Lukošienė
− Kokius pokyčius Telšių centras „Viltis“ išgyveno per visą veiklos 30-metį?
− Telšių centre „Viltis“ dirbu dar tik dvejus metus, bet pokyčiai yra akivaizdūs. Jei kalbėtume apie 30 įstaigos veiklos metų – jie yra milžiniški. Juk viskas prasidėjo nuo veiklių, aktyvių mamų, kurios, augindamos vaikus su negalia, matė, su kokiais sunkumais susiduria tokio paties likimo šeimos. Iš pradžių viskas buvo daroma visuomeniniais pagrindais, kol buvo gauta pagalba ir parama iš aplinkinių ir nuspręsta steigti įstaigą, kurioje būtų ugdomi vaikai su negalia, ruošiami tolimesniam gyvenimui. Lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ patalpose buvo įkurta pirmoji grupė, o įkūrėjų S. Giedrienės ir B. Gedgaudienės dėka veikla toliau plėtėsi ir bendruomenė didėjo. Per visus šiuos metus centro bendruomenė išgyveno daug pasikeitimų, neretai lydėjo ir nusivylimai dėl nepakankamo visuomenės ir valdžios supratimo apie žmonių su negalia poreikius. Džiugu, kad ši tendencija keičiasi ir matomi akivaizdūs rezultatai. Socialinės srities darbuotojai turi galimybę kelti kvalifikaciją, įgyti daugiau žinių ir įgūdžių, kurie prisideda prie kokybiško ir tikslingo paslaugų teikimo, semtis gerosios patirties iš kitų įstaigų. Ne mažiau svarbesnis yra ir aplinkos, kurioje būtų galima teikti kokybiškas paslaugas žmonėms su negalia, pritaikymas.
Ilgus metus įstaigos veikla buvo vykdoma netinkamoje, gan skurdžioje aplinkoje ir dėl lėšų trūkumo pastato renovacija buvo atidėliojama. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad praėjusiais metais buvo pradėta įstaigos renovacija ir tikimės, kad centro lankytojai galės greitai džiaugtis modernia ir pritaikyta aplinka.
− Kiek šiuo metu klientų lanko centrą? Kokios paslaugos jiems yra teikiamos?
− Centrą lanko 58 paslaugų gavėjai, tačiau mes paslaugas galime suteikti iki 60 asmenų su negalia. Mes siūlome dienos socialinę globą įstaigoje bei kliento namuose, trumpalaikę socialinę globą (iki 5 dienų per savaitę), sociakultūrines, laikino atokvėpio asmens namuose paslaugas. Centre organizuojame maitinimo, transporto, medicininės priežiūros bei užimtumo paslaugas. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl stengiamės suprasti jo individualius poreikius bei įsiklausyti į šeimos pageidavimus. Žvelgiant į ateitį, norėtųsi, kad šeimos, besirūpinančios asmenimis su negalia, jaustųsi įgalintos ieškoti profesionalios pagalbos. Rūpinimasis asmenimis su negalia yra ne tik šeimos atsakomybė, bet ir visos bendruomenės įsipareigojimas.
− Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiuo metu susiduriate centro veikloje, darbo kasdienybėje?
− Socialinio darbo srityje iššūkių niekada netrūksta. Vis dėlto darbas vyksta su žmonėmis, o tai yra labai individualu ir reikalauja didelio pasiaukojimo. Socialinio darbuotojo ir individualios priežiūros darbuotojo tikslas pirmiausia yra atrasti ryšį su paslaugų gavėju ir toliau stengtis pažinti jį, įsiklausyti ir suprasti jį supantį pasaulį bei jo poreikius. Darbas vyksta ne tik su paslaugų gavėjais, bet ir su jų šeimomis, artimaisiais. Be galo svarbu yra bendradarbiauti su artimaisiais ir stengtis atrasti būdų, siekiant centro lankytojų gerovės. Svarbu kiek įmanoma daugiau įgalinti paslaugų gavėjus ir jų šeimas, kad jie atrastų savo tapatumą, taptų savarankiškesni bei aktyvesni visuomenės nariai. Mūsų centro komandos tikslas yra teikti kokybiškas paslaugas žmonėms su negalia ir jų šeimoms bei rasti būdų, kaip skatinti socialinį dalyvavimą, siekiant didesnės pagarbos visuomenėje skirtybėms, tai yra kiekvieno žmogaus kitoniškumo ir skirtingų individualių poreikių priėmimo.
− Kiek darbuotojų dirba įstaigoje ir kokias funkcijas jie vykdo? Kaip vertinate jų darbą?
− Šiuo metu įstaigoje dirba 46 darbuotojai, tačiau mūsų komanda auga didėjant poreikiui, plečiantis teikiamų socialinių paslaugų spektrui. Socialiniai darbuotojai bei individualios priežiūros darbuotojai, dirbdami kartu, kuria jaukią, saugią bei integralią aplinką asmenims su negalia, o užimtumo specialistai suteikia galimybę atskleisti savo sugebėjimus per meną. Dauguma mūsų paslaugų gavėjų išreiškia savo emocijas, savo vidinį pasaulį per dailės kūrinius, dainą ir šokį. Tai yra vienas iš bendravimo su aplinkiniu pasauliu būdų. Ir tai yra nuostabu. Todėl mes organizuojame meno kūrinių parodas, statome spektaklius, kuriame muzikinius pasirodymus, kad galėtume pasidalinti jais su plačiąja visuomene, bendradarbiaujame su kitomis įstaigomis. Medicinos srities darbuotojai (bendrosios praktikos slaugytoja, kineziterapeutė ir masažuotoja) rūpinasi mūsų centro lankytojų fizine sveikata, o aptarnaujantis personalas užtikrina įstaigos pritaikymą ir funkcionalumą. Didžiuojuosi visais darbuotojais, nes jie atlieka ne tik tai, kas yra surašyta jų pareigybės aprašymuose, bet ir stengiasi paįvairinti mūsų centro lankytojų kasdienybę. Jūs turėtumėte pamatyti, kiek širdies ir pastangų darbuotojai įdeda į švenčių organizavimą, kaip nuoširdžiai džiaugiasi paslaugų gavėjų pasiekimais ir kaip stengiasi padėti išspręsti iškilusius iššūkius.
− Kaip manote, ar per visus tuos metus pasikeitė požiūris į žmones, turinčius negalią?
− Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjus demokratiniams procesams bei priėmus atitinkamus įstatymus ir įsigaliojus teisės aktams, susirūpinta žmonių su negalia gerove. Deja, bet nuo senų senovės, stigmos, segregacijos, skirstymo į įgaliuosius ir neįgaliuosius, diskriminacijos šleifas velkasi iki šiol. Tačiau galima pasidžiaugti didėjančia visuomenės dalimi, kuri su didele empatija ir tolerancija ieško būdų, kaip prisidėti prie žmogaus su negalia gyvenimo kokybės gerinimo, integracijos į visuomenę. Atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria ne tik negalią turintys žmonės, bet ir jų šeimos, artimieji, todėl jie atvyksta į mūsų įstaigą savanoriauti, praleisti laiką su mūsų centro lankytojais, paįvairinti jų kasdienybę. Kad ir kaip būtų gaila, tačiau pastebima tendencija, jog visuomenė tolerantiškiau priima žmogų su fizine negalia, tačiau neretai bijo ir vengia psichosocialinę ar intelekto negalią turinčio asmens. Visada mus gąsdina tai, ko mes nežinome, nesuprantame, tačiau, pažinus iš arčiau to žmogaus vidinį pasaulį, pamatai, kad panašumų daugiau negu skirtumų. Turėtume suprasti, kad mus visus bet kada gali ištikti toks likimas, nes nė vienas nesame nepažeidžiamas gyvenimo siunčiamų nelaimių ar iššūkių.
− Kokių svarbių gyvenimiškų pamokų išmokote dirbdami su neįgaliais žmonėmis?
− Mano kelias socialinio darbo srityje prasidėjo prieš 14 metų Londone, kur buvau pakviesta dirbti į privačią mokyklą, skirtą vaikams su specialiaisiais poreikiais. Per 10 metų laikotarpį įgijau neįkainojamos patirties − iš pradžių kaip matematikos mokytoja, o po kelerių metų – ir kaip vieno iš tos mokyklos filialų vadovė. Įgijau daug žinių apie įvairius sutrikimus, išmokau matyti vaiką, o ne jo silpnybes, išmokau taikyti įvairius metodus, kurie įgalindavo jį siekti tikslų. O kaip vadovė mokiausi tikrosios lyderystės iš mokyklos įkūrėjų, kurie buvo apdovanoti karalienės Elžbietos ordinais, ir taikiau tai savo praktikoje. Darbas su įvairių rasių, religijų, kultūrų komanda, kuri turėdavo dirbti kaip vienas mechanizmas, kad veikla vyktų sklandžiai, reikalavo ypatingų sugebėjimų.
Grįžus į Lietuvą, man buvo suteikta galimybė dirbti Telšių krizių centre su šeimomis, auginančiomis vaikus su ypatingais poreikiais. Jausdavau didelį džiaugsmą, kai matydavau vaikų emocinius ir elgesio pasikeitimus, naujai įgytus įgūdžius. Todėl darbas Telšių centre „Viltis“ yra artimas mano širdžiai ir džiaugiuosi, kad turiu galimybę būti nuostabios komandos, kuri dalinasi ta pačia vizija – dirbti žmonių su negalia vardan, dalimi. O pabuvusi su centro lankytojais, pabendravusi su jais, gaunu daug pozityvumo ir priminimo, kad tikrasis gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose dalykuose. Visa ši patirtis turėjo įtakos mano vertybėms, požiūriui į gyvenimą ir į kitus žmones. Mano manymu, svarbiausia būti atviromis širdimis ir matyti kito žmogaus stiprybes, o ne smerkti ar kažkaip kitaip kritikuoti jo silpnybes. Juk mes visi norim dėmesio, atjautos ir meilės, tai ir žmogaus su negalia norai yra tokie pat – būti priimtu, suprastu ir mylimu.
− Kokiomis nuotaikomis pasitinkate įstaigos jubiliejų? Kuo galite pasidžiaugti?
− Manau, kad ne tik aš, bet ir kiekvienas mūsų centro bendruomenės narys, artėjant įstaigos jubiliejui, sustos ir dalinsis prisiminimais apie džiugias ir liūdnas, juoko ar ašarų kupinas akimirkas. Vien jau vartant įstaigos metraštį, neįmanoma išvengti emocijų kupinų bangų. Asmeniškai šį jubiliejų pasitinku su dideliu dėkingumu šios nuostabios bendruomenės pradininkėms už nueitą kelią, kuris nebuvo lengvas, taip pat darbuotojams, kurie kasdien pasiaukoja savo darbui, lankytojų tėvams ir artimiesiems, kurie pasitiki mūsų komanda ir geranoriškai bendradarbiauja. O žvelgiant į ateitį, jaučiu džiaugsmą ir viltį, nes tikiu, kad kiekviena šeima, kurioje yra žmogus su negalia, sulauks tokio palaikymo ir pagalbos, kokios jiems reikia.
− Kokių galbūt naujų veiklos planų esate numatę netolimoje ateityje?
− Visai neseniai pradėjome teikti dienos socialinę globą paslaugų gavėjo namuose ir laikino atokvėpio asmens namuose paslaugą. Šios paslaugos teikiamos ne tik suaugusiems asmenims su negalia, bet ir vaikams. Mūsų kvalifikuotos ir patirties turinčios darbuotojos įsiklauso į kiekvieno asmens poreikius bei teikia individualizuotą pagalbą pagal poreikius. Suprantama, kad žmonėms gali būti neįprasta įsileisti „svetimą“ žmogų į savo aplinką, tačiau, stebint šią praktiką kituose rajonuose ar kitose šalyse, matome, kaip gerėja visos šeimos gyvenimo kokybė, atsiranda laiko šeimos narių savirealizacijai, taip pat gerėja ir paslaugų gavėjų bei jų artimųjų emocinė sveikata. Todėl noriu paraginti nebijoti kreiptis pagalbos, nes mes užtikriname profesionalumą ir įsiklausymą į kiekvieno žmogaus poreikius. Taip pat labai nekantrauju, kada galėsime pristatyti dar vieną paslaugą, kurią teiksime grupinio gyvenimo namuose. Ją galės gauti 10 žmonių su negalia jau šių metų pavasarį, be to, bus sukurtos ir papildomos darbo vietos naujiems darbuotojams. O šių metų pabaigoje, jeigu viskas vyks sklandžiai, tikimės pakviesti visus į mūsų naujai renovuoto centro, kuriame plėsime siūlomų paslaugų įvairovę, atidarymą.
− Dėkoju už pokalbį.