Telšių jaunųjų maltiečių grupė – tai jauni, energingi ir idealistai žmonės, kurie savo kasdieniais darbais prisideda prie svarbios ir kilnios misijos – padėti tiems, kuriems pagalba labiausiai reikalinga. Apie tai, kas skatina jaunus žmones prisijungti prie maltiečių, kokias veiklas jie vykdo ir kokie iššūkiai laukia šios grupės, pasakoja Maltos Ordino pagalbos tarnybos Telšių grupės Jaunųjų maltiečių vadovas Antanas Banys.
Ernesta Dačkevičienė
Jaunųjų maltiečių atsiradimas Telšiuose
Telšių jaunųjų maltiečių grupė pradėjo kurtis tuomet, kai Telšiuose jau veikė maltiečių grupė ir Maltiečių vaikų dienos centras. Pirmasis žingsnis įkurti Jaunųjų maltiečių (JM) grupę buvo žengtas 2017 metais, kai buvo pateiktas prašymas steigti šią grupę. Telšių jaunieji maltiečiai pradėjo veikti 2018 metais, kai buvo suformuota savanorių grupė ir paskirtas vadovas, lydėjęs jaunuolius savanorystės kelyje. Tuomet jau buvo aišku, kokios yra jaunųjų maltiečių pareigos ir tikslai.
Pirmasis Telšių jaunųjų maltiečių vadovas buvo Modestas Normantas, žmogus, kuris pradėjo šį judėjimą ir skatino jaunuolius aktyviai dalyvauti maltiečių veikloje. „Būtent Modesto vadovavimo laikotarpiu aš pats pradėjau savanoriauti. Tai buvo laikotarpis, kai susirinko labai stipri ir užsidegusi jaunuolių grupė, visi turėjo bendrą tikslą – padėti kitiems, prisidėti prie bendruomenės gerovės ir kartu augti. Mūsų laikotarpis buvo ypatingas tuo, kad tuomet rūpėjo tik ryšys su bendraminčiais, mokslai, popamokinės veiklos ir savanorystė, nes dar nebuvo minčių apie darbą, šeimą ir asmeninį gyvenimą, kuris netrukus prasidėjo. Tai buvo patys geriausi metai, kupini energijos, aistros ir gerų darbų.“
Tikslai, misija ir indėlis į Maltos ordino veiklą
Pagrindinis Jaunųjų maltiečių tikslas – suburti jaunus žmones ir padėti formuoti jų asmenybę per savanorišką veiklą socialinėje srityje. Tai ne tik pagalba silpnesniam ar sunkiau gyvenančiam, bet ir aktyvaus, socialiai atsakingo, kūrybingo ir veiklaus jaunimo ugdymas.
„Mūsų misija – padėti pažeidžiamiems asmenims, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti orumą tiems, kurie dažnai lieka už visuomenės ribų. Tai yra mūsų pagrindinis siekis, kuris motyvuoja ir skatina nuolat veikti, kad pasaulis būtų teisingesnis ir labiau susitelkęs į žmones, kuriems pagalba yra ypatingai svarbi“, – sakė Antanas ir pridūrė, kad šiuo metu jo pagrindinis indėlis – darbas su „savo jaunimu“. „Organizuojame motyvacinius pokalbius, dalijamės išgyvenimais ir patirtimi. Dabar mano tikslas – padėti jaunosioms maltietėms „paleisti“ mane ir eiti į priekį su naujuoju vadovu, kad veikla tęstųsi ir ateityje.“
Tačiau Antano prisidėjimas prie Maltos ordino pagalbos tarnybos veiklos Telšiuose neapsiriboja tik šiuo aspektu.
„Esu įsipareigojęs lankytis Telšių centro „Viltis“ Grupinio gyvenimo namuose, kur vykdome veiklas su negalia turinčiais asmenimis. Iš pradžių buvo sunku prieiti prie žmogaus, turinčio sunkesnę negalią, nes nežinojau, kaip galėčiau jam padėti. Tačiau didelį palaikymą šioje srityje man suteikė Maltiečių namai, kur turėjau galimybę save išbandyti kaip padėjėjas ir įgyti vertingos patirties.“
Per savo veiklą su senjorais vyrukas įsitikino, kiek svarbu skirti laiko ir dėmesio vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau su laiku pastebėjęs, kad tampa vis sunkiau aplankyti visus norimus senelius, nes laiko, ypač šeimos ir dvasiniams poreikiams, vis mažėja. „Nors visų „savo senelių“ labai pasiilgau, privalau rasti balansą ir nepamiršti, kiek svarbu rūpintis ir savo asmeniniu gyvenimu.“
Svarbiausios veiklos ir projektai
Būdamas Telšių jaunųjų maltiečių vadovu, Antanas Banys buvo atsakingas už jaunuolių įvedimą į savanorystę, motyvacijos užtikrinimą, organizavimą ir bendravimą su kitomis jaunimo organizacijomis. „Savo veiklą organizavau įvairiais būdais: nuo pokalbių ir mokymų iki išvykų ir praktinių veiklų, kurios padėtų jauniems žmonėms atrasti savanorystės prasmę ir naudą.“
Po karantino, pradėjęs eiti vadovo pareigas, jis atgaivino „Maistas ant Ratų“ (MAR) programą Telšių mieste, o vėliau – ir rajone. Ši programa buvo svarbi tiek vietos bendruomenei, tiek Antano asmeninei patirčiai. „Kaip programos koordinatorius, dažnai apvažiuodavau visą Telšių rajoną ir aplankydavau daugybę vienišų senjorų, kuriems ši pagalba buvo itin reikalinga, – sakė jaunasis maltietis. – Šiuo metu, nors laiko vis mažėja, vis tiek stengiuosi savanoriauti ten, kur manęs tikrai reikia. Jaunųjų maltiečių grupė šiuo metu žengia į naują etapą su nauju vadovu, todėl sunku pasakyti, kurios veiklos taps prioritetinėmis.“
Antanui didžiausia pergalė buvo „Maistas ant Ratų“ (MAR) programos atkūrimas Telšiuose. Šis projektas, pasak jo, tapo svarbiu etapu jo savanorystės kelyje. „Pavyko sukurti tvirtą grupę, ant kurios pagrindo mes visi kartu įgyvendinome šią iniciatyvą. Su savo jaunųjų maltiečių pagalba, artimųjų palaikymu ir Telšių grupės bei programos vadovių parama, sugebėjome pakelti šios programos kartelę labai aukštai. Tai buvo svarbus žingsnis ne tik pačiam projektui, bet ir man asmeniškai, nes jis įrodė, kaip bendradarbiaujant ir užsidegus, galima pasiekti tikrai didelių rezultatų.“
Iššūkiai, kasdienybė ir užduotys
Vienas didžiausių iššūkių, organizuojant veiklą su jaunimu, pasak Antano Banio, yra nemotyvuotas jaunimas. „Sunku įtikinti jaunuolį, kad per savanorystę jis gali nusitiesti sau kelią į ateitį. Deja, savanorystėje negalime pasiūlyti finansinio atlygio, todėl ne kiekvienas jaunas žmogus nori įsitraukti ir daryti gerus darbus visuomenei. Kartais jauniems žmonėms trūksta tikėjimo, kad jų pastangos gali turėti ilgalaikį poveikį tiek jų asmeninei, tiek visuomeninei raidai.“
Antras iššūkis, su kuriuo susiduria vaikinas, yra laiko trūkumas. „Augant sūnui ir keičiantis gyvenimo ritmui, laiko paroje nebeužtenka. Dirbu vairuotoju, naktimis keliuosi ir išvažiuoju apie 2 valandą, grįžtu apie 13-14 val. popiet, o jei dar pasitaiko teisėjavimo rungtynių, laiko sau mažėja. Be to, jau apie 9 metus esu Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos narys ir neseniai pradėjau teisėjauti krepšinio rungtynėse, todėl laiko užsiimti visu šiuo darbu lieka vis mažiau“, – apgailestauja Antanas.
Nepaisant to, pasak vyriškio, šeima – šventas reikalas, todėl negali jos palikti nuošalyje. „Stengiuosi spėti, tačiau tikrai ne visada pats visur suspėju, o ką jau kalbėti apie jaunuolius, kurie tikisi vadovo palaikymo, kai jo šalia nėra.“ Dėl šių priežasčių Antanas nusprendė, kad laikas užleisti savo vietą kitam, daug gerų dalykų žadančiam vadovui Eligijui, kad jaunieji maltiečiai galėtų toliau sėkmingai augti ir veikti.
Jaunųjų maltiečių savanorių kasdienybė nėra griežtai įpareigota – nėra reikalavimo, kad kiekvienas jaunuolis privalo savanoriauti kasdien. „Mes susitarėme dėl mažiausiai 10 socialinių valandų per mėnesį, ir tai turi būti veikla, kurioje jaunuoliai tikrai jaučiasi gerai ir gali save realizuoti. Svarbiausia, kad savanorystė nebūtų „kančia“, bet teiktų džiaugsmą ir prasmingą patirtį tiek savanoriui, tiek tiems, kuriems jie padeda.“
Kalbant apie kasdienybę, Antanas pabrėžia, kad pirmiausia jauniems žmonėms yra mokykla, namų darbai, pasiruošimai pamokoms, vėliau – namų ruoša, popamokinė veikla, draugai ir simpatijos, o tik tada savanorystė. „Tokiu principu vadovaujantis, stengiamės, kad savanorystė netaptų dideliu krūviu ar įsipareigojimu, neleidžiančiu visiškai pasinerti į kitas gyvenimo sritis. Būtent dėl šios priežasties nesu susipykęs su jokiu tėveliu ar mama dėl jų vaikų dalyvavimo savanorystėje. Mano kaip vadovo tikslas – ugdyti ir padėti augti jaunam žmogui, suteikti galimybę dalyvauti savanoriškoje veikloje, tačiau be didelių darbo krūvių ar spaudimo, jei jaunuolis to nenori.“ Jaunųjų maltiečių pagrindinės užduotys – tai užmegzti ryšį su žmonėmis, su kuriais jie dirba, padėti fiziškai ir morališkai. Būtinas tvirtas, abipusis ryšys, nes tik tada galima tikėtis, kad pagalba bus efektyvi ir prasminga.
Sprendimas prisijungti prie jaunųjų maltiečių
Apie Jaunuosius maltiečius Antanas buvo girdėjęs jau anksčiau, tačiau, tikriausiai, neturėjęs tiek drąsos pats ateiti ir prisijungti prie jų bendruomenės. „Iki tam tikro laiko buvau toks, koks buvau, bet savanorystė mane užaugino bei pakeitė, ir dabar visi baisiausi „vėjai“ nebėra baisūs.“
Antanas norėtų pristatyti žmogų, kuris buvo ta grandis, vedusi jį į vieną stipriausių nevyriausybinio sektoriaus organizacijų – žmoną Simoną. „Susipažinome, kai ji jau buvo aktyvi savanorė Jaunųjų maltiečių grupėje Telšiuose. Ji buvo viena iš pirmųjų, prisijungusių prie šios iniciatyvos, ir stebėjo viską nuo pat grupės įsikūrimo. Ji ir šiandien vis dar aktyviai savanoriauja. Tikriausiai noras padėti žmonėms ir noras daugiau praleisti laiko su žmogumi, kuriam jauti simpatiją, mane ir atvedė į Jaunųjų maltiečių bendruomenę. Neįsivaizduoju savęs šiandien be jaunųjų maltiečių veiklos, be jų iššūkių ir problemų. Be šios patirties, galbūt, nebūčiau toks žmogus, koks esu šiandien. Savanorystė ne tik pakeitė mano gyvenimą, bet ir leido tapti geresniu žmogumi tiek sau, tiek aplinkiniams.“
Antanas patikino, kad Jaunaisiais maltiečiais gali tapti visi jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, kas ir apibrėžia jauno žmogaus sąvoką. „Jei norite pradėti savanoriauti, yra keli paprasti būdai prisijungti prie mūsų:
1. Galite kreiptis į draugus, kurie jau savanoriauja Jaunųjų maltiečių grupėje, ir sužinoti daugiau apie veiklas bei galimybes.
2. Parašyti žinutę Telšių Jauniesiems maltiečiams per socialinį tinklą „Facebook“.
3. Pildyti paraišką pagrindiniame Maltos Ordino pagalbos tarnybos internetiniame puslapyje.
4. Tiesiogiai kreiptis į mane, naudodamiesi viešai prieinamais kontaktais. Parašykite laišką arba susiraskite mane „Facebook“. Tel. +370 650 91869. El. paštas: antanas.banys@maltieciai.lt
Visada laukiu naujų veidų, kurie norėtų prisijungti ir kartu kurti geresnį pasaulį!“, – informuoja Antanas Banys.
Savanorystės patirtis, nauda ir bendradarbiavimas
Paklaustas, ką jam asmeniškai suteikia ši veikla, vyriškis atsakė nuoširdžiai nežinantis, ką atsakyti, nes, galbūt, jau pripratęs prie šios veiklos ir, laikui bėgant, ji tapusi natūralia jo gyvenimo dalimi. „Pradėjęs savanoriauti, mačiau daug įvairių žmonių ir situacijų: nuo žmogaus, kuris buvo kaupikas ir bijojo prarasti net savo nereikalingus daiktus, iki žmogaus, kuris neturėjo, ką valgyti, ir iki žmogaus, kuris jau nebegalėjo pasirūpinti savimi. Mačiau viską – iki paskutinio atodūsio.“
Ši veikla Antanui suteikia gilų suvokimą, kad jis lygiai toks pat, kaip ir tie žmonės, kuriems kadaise reikėjo pagalbos. „Mano savivertė nebekyla dėl to, nes suvokiu, kad visi esame labai panašūs – visi turime savo iššūkius ir pasiekimus. Kai prarandi tokius žmones, kurie laikė tave beveik kaip savo vaiką, kurio niekada neturėjo, tada supranti, kad eini teisingu keliu. Ir tai yra svarbiausia – kai žinai, kad tavo pagalba tikrai turėjo prasmę ir svarbą. Man to užtenka, nes tai suteikia ramybę ir pasitenkinimą.“
Pasak Antano, nuo pat pirmų savo žingsnių jautęs bendruomenės palaikymą. Bendruomenė dažnai suteikia daug paramos, ypač prieš šv. Kalėdas, kai organizuoja įvairias iniciatyvas. „Vienas ryškiausių momentų buvo, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Mes buvome vieni pirmųjų, pradėjusių teikti pagalbą karo pabėgėliams Telšiuose, ir šiuo laikotarpiu sulaukėme didžiulio palaikymo. Žmonės aktyviai įsitraukė, aukojant tiek daiktus, tiek savo laiką, padedant pabėgėliams integruotis.“
Tačiau didelis palaikymas ir pagalba atėjo ir iš Antano šeimos, ypač iš jo mamos, kuri nenustojo kreiptis į valstybines institucijas, skambindama ir siekdama, kad mechanizmas pradėtų judėti. Tuo metu, pasak maltiečio, Savivaldybė nebuvo visiškai pasiruošusi ir nors planas buvo, tačiau praktiniai veiksmai strigo. „Mama nuolat ieškojo informacijos, reikalaudama atsakymų ir stengdamasi, kad visi pradėtų dirbti vardan bendro tikslo. Atsimenu, kiek daug skambučių reikėjo, kiek atsakomybės buvo metama nuo vienų institucijų ant kitų, kol pagaliau viskas pradėjo judėti į priekį. Tai buvo ilgas, tačiau nepaprastai svarbus procesas, ir ačiū bendruomenės bei šeimos pagalbai už tai, kad galėjome įgyvendinti tai, ko tikėjomės.“
„Tenka „draugauti“ su kitomis organizacijomis, nors gal ir ne su daugeliu, nes neturime tiek išteklių, kad galėtume aktyviai bendradarbiauti su visomis. Tačiau yra kelios, su kuriomis žengiam petys petin nuo pat pradžių, – pasakojo Antanas. – Viena iš stipresnių ir artimiausių partnerių yra Telšių Centras „Viltis“. Labai džiaugiamės, kad jie visada mus svetingai įsileidžia ir kviečia dalyvauti jų organizuojamuose renginiuose bei šventėse. Šis bendradarbiavimas suteikia galimybę prisidėti prie bendruomenės gerovės ir kartu organizuoti įvairias veiklas, padedančias žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos.“
Ateities planai ir plėtros galimybės
Savo laiką, kaip Jaunųjų maltiečių vadovas, Antanas Banys jau baigia skaičiuoti, planuoja palikti organizacinius reikalus tvarkyti būsimam vadovui. Tačiau nori pabrėžti, kad niekur nedingsiantis – ir toliau būsiantis aktyvus. „Esu Maltos Ordino pagalbos tarnybos narys ir davęs pasižadėjimą kovoti su aštuonialypiu skurdu. Tai reiškia, kad mano darbai šioje srityje nesibaigia. Aš tęsiu savo misiją ir, būdamas patyręs savanoris, būtinai padėsiu naujajam vadovui pradėti taip, kad jis nesusidurtų su dideliais sunkumais. Mano tikslas – užtikrinti, kad organizacija ir toliau augtų, o jauni žmonės, prisijungę prie maltiečių, galėtų realizuoti savo potencialą ir daryti teigiamus pokyčius visuomenėje.“
Vyriškis turėjo didelį norą į Telšius atvežti dar vieną programą, tačiau, pasak jo, laiko tam nebuvo, todėl tikisi, kad dabar tas laikas pagaliau ateis. Bendromis pastangomis norėtų pradėti Jaunųjų maltiečių paramedikų programą, kuri būtų labai naudinga jaunimui ir visai bendruomenei.
Be to, viena iš Antano svajonių buvo sukurti Jaunųjų maltiečių chorą. „Deja, nepavyko rasti žmogaus, kuris galėtų tapti jo vadovu, tačiau tikiu, kad ateityje, su laiku, tai bus įmanoma įgyvendinti. Nepasakyčiau, kad tai tik nacionalinio lygmens tikslas – man ir pačiam būtų smagu, jei galėtume tai padaryti vietoje, Telšiuose. Mano merginos tikrai dainingos, ir tikiuosi, kad ateityje, su atitinkamu vadovu, galėsime įgyvendinti šią svajonę.“
Poveikis bendruomenei
Antano Banio tikslas – parodyti bendruomenei, kad maltiečiai, ypač jaunieji, nėra tie žmonės, kurie tik prieš didžiąsias metų šventes kviečia aukoti ir vaišina sriuba ar arbata. „Mes esame čia kiekvieną dieną, šalia pažeidžiamų asmenų, kad suteiktume pagalbą visus metus. Noriu, kad bendruomenė suprastų, jog finansinė ir materialinė pagalba yra būtina nuolat, o mūsų veikla orientuota į ilgalaikį ir tęstinį palaikymą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Tai ne tik viena akcija ar renginys, bet nuolatinis darbas ir įsipareigojimas gerinti pažeidžiamų žmonių gyvenimus“, – pokalbį baigė Maltos Ordino pagalbos tarnybos Telšių grupės Jaunųjų maltiečių vadovas Antanas Banys.