Dalis Telšių gyventojų gyvena sovietmečiu statytuose daugiabučiuose namuose. Nors kai kuriuose miesto mikrorajonuose jau renovuota didžioji dalis tokių pastatų, vis dar nemažai liko nerenovuotų daugiabučių. Gyventojų požiūris į renovaciją, kaip ir visoje Lietuvoje, yra nevienareikšmis. Tie, kurių namai atnaujinti kokybiškai, džiaugiasi mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis, padidėjusia būsto verte ir palyginti nedidelėmis renovacijos sąnaudomis. Bet pasitaiko ir pavienių ne tokios sėkmingos renovacijos pavyzdžių. Todėl visuomenėje sklando įvairios nuomonės, verta ar ne renovuoti sovietinės statybos daugiabutį. Visgi dauguma supranta renovacijos naudą. Tačiau gyventojų lūkesčiai ne visuomet visiškai pasiteisina. Būtent tokia situacija susiklostė ir daugiabučio namo Žemaitės gatvėje, Telšiuose, gyventojams.
Stasys Katauskas
Balkonai
Prieš gerą pusę šimtmečio, projektuojant ir statant tokius namus, niekam nė į galvą neateidavo mintis, kad balkonai gali būti įstiklinti. Beje, tikruoju būsto savininku anuomet buvo ne gyventojai, o valstybė. Atkūrus nepriklausomybę, paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje tokius balkonus būstą privatizavę gyventojai pradėjo masiškai stiklinti. Niekas šių darbų anuomet nereglamentavo, o jei ir buvo kokie reglamentai, niekas į tai nežiūrėjo. Būtent tada daugiabučiai „pasipuošė“ pastatų fasadus gerokai darkančiais nevienodo stiliaus įstiklinimais.
Nerenovuoti daugiabučiai iki šiol taip ir atrodo. Vienas kitas neįstiklintas balkonas, ir daug skirtingai įstiklintų.
Tačiau nors išoriškai tokie fasadai ir nekaip žiūrisi, balkonų vidų žmonės dažniausiai gerai susitvarkę, pasirūpinę, kad būtų švaru, sandaru, komfortiška. Ne vienas balkono grindis turi išsiklojęs plytelėmis, laminatu, pavertęs nuo kritulių ir vėjo visiškai apsaugota erdve. Tokie ir namo Žemaitės gatvėje balkonai. Dauguma jų įstiklinti dar kada stiklinimas tebevyko masiškai. Natūralu, kad, sumanius renovuoti pastatą ir prasidėjus parengiamiesiems darbams, žmonės įsivaizdavo, jog jų balkonai ir po renovacijos liks visiškai įstiklinti, apsaugoti nuo lietaus, sniego ir vėjo. Juolab, kai mieste daug tokių pavyzdžių. Tačiau paaiškėjo, kad šiuo atveju bus kitaip.
Daugiabutis pastatas, apie kurį kalbame, suprojektuotas taip, kad daugelis butų turi itin erdvius balkonus. Mat balkonas apima ne vien kambario, bet ir šalia esančios virtuvės sieną, į balkoną iš buto atsiveria ne tik durys iš kambario, bet ir du langai. Vienas jų – virtuvės. Šis momentas ir tapo problema, ruošiantis renovuoti pastatą.
Galiojantys įstatymai įpareigoja, jog patalpos, kurioje yra dujinė viryklė, langas iš karto atsivertų į atvirą erdvę, o ne į sandariai įstiklintą balkoną. Todėl aptariamame daugiabutyje numatoma stiklinti tik penkias iš šešių balkono sekcijų. Tokiu atveju virtuvės siena su langu liks atvira, geriausiu atveju pridengta nebent savotiškomis žaliuzėmis. Žmonės tuo nepatenkinti. Jų manymu, taip sumažės pastato sandarumas, daugeliui greičiausiai teks keisti lauko sąlygoms nepritaikytą balkono grindų, kai kam ir sienų dangą. Todėl gyventojai kreipėsi į už renovaciją atsakingą Savivaldybės įmonę „Telšių butų ūkis“, prašydami peržiūrėti tokius planus ir ieškoti galimybių, kad išliktų visas balkonų įstiklinimas. Vyko gyventojų susitikimai su įmonės atstovais, bet rezultatai žmonių nenudžiugino. Į Redakciją kreipęsi namo gyventojai skundėsi, kad jiems pasakyta, jog stiklinti, kaip jie norėtų, neleidžia įstatymai, kurių paskutinė redakcija patvirtinta dar 2020 metais, nors jų akyse vos prieš porą metų baigta kaimyninio daugiabučio renovacija ir ten visam įstiklinimui niekas netrukdė. Paprašėme šią situaciją pakomentuoti įmonės „Telšių butų ūkis“ direktorę Jurgitą Petrauskienę.
Sugriežtinti reikalavimai
J. Petrauskienė sakė aptariamą situaciją gerai žinanti ir žmonių lūkesčius suprantanti. Jos teigimu, SĮ „Telšių butų ūkis“, reaguodama į gyventojų norus, kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), prašydama suteikti informaciją apie galimybes koreguoti projektą dėl balkonų įstiklinimo. APVA, gavusi paklausimą, organizavo susitikimą su Energetikos ministerijos, Priešgaisrinės saugos departamento bei AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovais. Susitikime prieita išvados, kad būtina laikytis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro įsakymu, 104 punkte numatytų reikalavimų ir galimybių daryti kokias nors išimtis, įgyvendinant namo Žemaitės gatvėje renovacijos projektą, nėra. Vienintelis būdas, norint visur įstiklinti, būtų nebent atsisakius dujinių viryklių arba įrengus jas taip, kad patalpos langas išeitų ne į įstiklintą balkoną. Namo Žemaitės gatvėje gyventojai, pasak J. Petrauskienės, buvo supažindinti su esama situacija. SĮ „Telšių butų ūkis“ direktorės teigimu, daugelis gyventojų atvyko į įmonę, kur galėjo asmeniškai susipažinti su detalia informacija.
J. Petrauskienė pabrėžė, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ neturi galimybės keisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Projektai, neatitinkantys jų, net negali būti patvirtinti. Po prieš keletą metų daugiabutyje Vilniaus Viršuliškių mikrorajone dėl dujų nuotekio sukelto sprogimo, pareikalavusio žmonių aukų, saugumo reikalavimai bei priežiūra, kaip jų laikomasi, sugriežtinti. Iš esmės, aptariamasis namas tiesiog pirmasis renovuojamas daugiabutis Telšiuose, susidūręs su sugriežtintais reikalavimais. Todėl pageidaujančių balkonų įstiklinimo gyventojų norams išsipildyti nebus lemta.
Tačiau SĮ „Telšių butų ūkis“, pasak J. Petrauskienės, kreipėsi į renovacijos projektą rengusią UAB „Strukta“ ir būsimų darbų rangos konkursą laimėjusią UAB „Rainių statyba“, kad būtų įvertintos esamos aplinkybės ir numatytos priemonės, užtikrinančios drėgmės bei šalčio tiltų susidarymo prevenciją atvirų balkono vietų grindyse ir lubose. Vykdomame projekte, pasak J. Petrauskienės, turi būti įtraukti reglamentuotus reikalavimus atitinkantys darbai, susiję su atvirų balkono grindų ir lubų hidroizolicija, šilumos izoliacija, vandens nuvedimu ir apdaila.