Telšių rajone, Degaičiuose, gyvenantis Kęstutis Kasparavičius – ne tik Europos ir pasaulio svarsčių kilnojimo čempionas, nacionalinės kategorijos teisėjas, bet ir daugiau nei tris dešimtmečius šeimos ūkį puoselėjantis ūkininkas. Jo gyvenime sportas ir žemė – dvi neatskiriamos ašys, o ryškiausi pasiekimai gimsta nuosekliai, tyliai, iš savito žemaitiško užsispyrimo. Kęstutį pažįstantys žmonės sako, kad jis viską daro iš širdies – ar tai būtų svarsčio kėlimas, ar kasdienis darbas ūkyje.
Algirdas Dačkevičius
Sporto kelias nuo vaikystės iki pasaulio čempionatų
Kęstučio istorija sporte prasidėjo dar mokykloje. Jau tada jo kūno sudėjimas stebino bendraamžius – vienas draugas, žiūrėdamas, kaip penktokas Kasparavičius ant skersinio daro prisitraukimus, ištarė: „Tu tikriausiai esi nesveikas.“ Ši frazė tapo savotišku komplimentu – berniuko pilvo presas buvo toks tvirtas, kad kartą net apsaugojo nuo rimtesnio sužeidimo: pjaunant žolę, kaimyno dalgis, šoktelėjęs per kupstą, atsitrenkė tiesiai į Kęstučio pilvą, bet paliko tik lengvą žymę.
Vėliau gyvenimas atvedė ir prie štangos, ir prie futbolo veteranų komandos, tačiau didžiausi pasiekimai – svarsčių kilnojimo arenoje. Rimčiau sportuoti Kęstutis pradėjo tada, kai brolis į namus parnešė 32 kilogramų girą. Iš pirmo smalsumo kilęs pomėgis netruko virsti keliu į tarptautines varžybas. Šiandien Kęstutis turi apie 200 medalių – tiek daug, kad vienos kambario sienos jų sukabinti tiesiog nebeužtenka. O kur dar taurės ir kiti prizai.
Jo pasiekimų sąrašas įspūdingas: dalyvavo turnyruose ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje bei kitur. Latvijoje jis užėmė pirmąją vietą, o Lenkijoje net sugebėjo 12 kg svarstį iškelti 271 kartą, taip pelnydamas antrą vietą pasaulyje. Tokie rezultatai pasiekiami tik nepaprasto ryžto ir disciplinos žmonėms.
Šiandien Kęstutis – nacionalinės kategorijos teisėjas, Degaičių sporto klubo prezidentas, suburiantis ne tik jaunimą, bet ir savo šeimą. Buvo turnyrų, kuriuose dalyvavo net penki šeimos nariai – jis pats, žmona Dalytė, du sūnūs ir žentas. Sportas Kasparavičių namuose – daugiau nei laisvalaikis, tai gyvenimo būdas ir stipri jungtis tarp kartų.
Šeimos ūkis – darbas, tikėjimas ir kartų tęstinumas
Sportinė šlovė Kęstučiui niekada neužgožė kitos jo gyvenimo dalies – žemės. Šeimos ūkis įkurtas 1992 metais, nuo tų laikų augo ir stiprėjo kartu su visa šeima. Šiandien ūkyje dirbama apie 150 hektarų žemės, laikoma apie 160 galvijų, iš kurių maždaug 60 yra melžiamos karvės. Tai didelis, kruopštumo ir nuolatinio darbo reikalaujantis ūkis.
Kęstutis niekada nesiskųsdavo, nors puikiai žinojo, ką reiškia kova dėl derliaus ar sveikos bandos. Ūkio dienos dažnai prasidėdavo prieš aušrą ir baigdavosi vėlai vakare, o tarp darbų dar reikėjo rasti laiko treniruotėms. Dalyvavimas Europos ar pasaulio čempionatuose kainuoja nemažai – tiek laiko, tiek finansų. „Gerai, kad sūnus Mantvydas ūkininkauja“, – šypsosi Kęstutis. Mantvydas baigė kūno kultūros mokslus ir pasirinko grįžti į tėvoniją bei tęsti šeimos tradicijų.
Sportiškumas – tai dar viena paveldėta savybė. Kęstučio žmona Dalytė taip pat baigė tuometį Kūno kultūros institutą. Tad nenuostabu, kad Kasparavičių šeima vadinama pavyzdine – gebančia suderinti darbą, sportą ir bendruomeniškumą. Jų ūkis yra pelnęs nominaciją už sėkmingą ūkio veiklos ir sporto sintezę – tai įvertinimas, kurį pelno ne tik rezultatai, bet ir gyvenimo būdas.
Bendruomenė, šeima ir įkvėpimas kitiems
Kęstutis – ne tik sportininkas ir ūkininkas, bet ir žmogus, be kurio Degaičių bendruomenę būtų sunku įsivaizduoti. Jis vadovauja sporto klubui, palaiko vietos jaunimą, organizuoja turnyrus, dalyvauja šventėse ir renginiuose. Daugelis jį vadina žmogumi, galinčiu sujungti kitus bendram tikslui – jo užsidegimas tarsi persiduoda kitiems.
Ne vienas turnyras Žemaitijoje įvyko būtent jo iniciatyva, o svarsčių kilnojimo populiarumas regione išaugo irgi degaitiškio dėka. Degaičiai jau seniai tapo tarsi mažuoju šio sporto centru. Kęstutis šmaikštaudamas sako, kad svarsčiai jam tokie paklusnūs, jog 32 kilogramų girą gali kelis kartus iškelti net vienu – dešinės rankos didžiuoju pirštu. Toks triukas stebina ne tik žiūrovus, bet ir sporto profesionalus.
Neseniai, minint Kęstučio 70 metų gimtadienio sukaktį, į jo ūkį su sveikinimais atvykusios Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ laikinai einanti žaliavos pirkimo regiono vadovės pareigas Vaida Baltinienė palinkėjo jam tvirtos sveikatos, sėkmingo ūkininkavimo ir dar ne vieno sportinio pasiekimo, garsinančio Žemaitiją ir Lietuvą.
Viešnios vienu balsu tvirtino, kad Kęstučio Kasparavičiaus gyvenimas – tai įrodymas, kad žmogus gali sėkmingai nešti kelias naštas vienu metu, jei tik turi širdies, užsidegimo ir geba džiaugtis tuo, ką daro. Sportas ir žemė jam – ne darbas, o pašaukimas, o šeima – tvirčiausia atrama. Degaičiai gali didžiuotis, kad tarp jų gyvena toks žmogus, kuris savo ryžtu įkvepia ir jauną, ir brandų bei savo pavyzdžiu liudija, kad tikra stiprybė priklauso nuo tvirtos valios.