„Niekada nesi per senas užsibrėžti naują tikslą ar svajoti naują svajonę.“ Klaivas Steiplas Luisas
Vasilijus Achunovas
Verslininkas
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino Telšių pramonės parką valstybei svarbiu projektu.“ Perskaičius šią, manau, visiems Telšiams malonią žinią, mane užplūdo tikra euforija. Telšiams pagaliau pasisekė – gavome šansą. Tiesa, vieną svarbų jau esame praradę, kai buvo galimybė pritraukti kariškius – visą batalioną su šeimomis ir Krašto apsaugos ministerijos lėšomis atlyginimų ir mokesčių pavidalu. Tačiau, kaip sako liaudis, „š…čių traukinys nelaukia“, tad važiuojame toliau. Ir svarbiausia – važiuoti turime su kuo.
Šis sprendimas atveria realią galimybę pritraukti užsienio kapitalą, stiprinti ekonomikos augimą, kurti naujas darbo vietas ir užsitikrinti, kad mūsų kraštas taptų patrauklesnis gyventi, dirbti ir kurti verslą. Kažkas galbūt pasakytų – pasvajokite ir praeis. Galbūt ir aš taip manyčiau, jei neturėtume „gyvų“ pavyzdžių.
Vienas ryškiausių – Naujosios Akmenės fenomenas. Dideli pinigai atgaivino miesto pramonę ir patį miestą. Neseniai ten lankiausi ir buvau maloniai nustebintas, kaip buvęs pilkas provincijos miestelis nušvito naujomis spalvomis ir nauja dvasia. Yra ir daugiau pozityvių pavyzdžių, kaip ekonomiškai atsigauna provincijos miestai. Vienas jų – Visaginas, kuris po atominės elektrinės uždarymo buvo beveik „nurašytas“, tačiau šiandien, lyginant su kitais Lietuvos miestais, būtent čia sugrįžo daugiausia gyventojų. Tyčia neminiu Vilniaus ir Palangos, nes ten ir taip „sukasi“ apie aštuoniasdešimt procentų visų Lietuvos pinigų. Kaip sakoma, „pagal Jurgį ir kepurė“.
Prieš grįždamas prie Telšių perspektyvos, negaliu nepaminėti Ukmergės. Šis miestas nuosekliai stiprina savo, kaip patogaus gyventi ir verslui patrauklaus miesto, įvaizdį. Kaip tvirtina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė, mieste nuolat gerinamos sąlygos verslui, o kiekvienu atveju su verslininkais ieškoma kompromisų. Sudarytos palankios sąlygos ne tik gamyklų statybai – šiandien Ukmergėje planuojama kelių septynaukščių pastatų su mansardomis statyba. Tai aiškus signalas, kad miestas gyvena ne tik šiandiena, bet ir rytdiena.
Manau, kad ir Telšiai, siekdami pritraukti naujus investuotojus, juda teisinga kryptimi ir kuria tvirtą pagrindą po kojomis. Pirmajame Telšių pramonės parko vystymo etape suplanuota Mažeikių gatvės rekonstrukcija, kuri užtikrins patogų susisiekimą su pagrindiniais keliais. Kadangi patys šioje gatvėje statome naują modernų pastatą ir tenka ja dažnai važiuoti, puikiai matome, jog rekonstrukcija būtina. Šiuo metu viršutinė kelio danga primena močiutės skiautinę antklodę – „luops ant luopo“.
Rekonstruoti reikia ne tik kelius, bet ir pastatus. Turiu omenyje Pirštinių fabriką, statytą dar 1971-1972 metais, esantį tarp Kęstučio ir Gėlių gatvių. Palei Kęstučio gatvę pastato ilgis siekia daugiau nei šimtą metrų. Fasadas per visą laiką nebuvo rekonstruotas – pakeisti tik langai. Iš daugelio miestelėnų sulaukiame pastabų dėl apgailėtinos fasado būklės. Nors fabrike iki šiol vyksta pirštinių gamyba, didžiąją dalį pajamų sudaro patalpų nuoma.
Per dvidešimt penkerius vadovavimo įmonei metus teko spręsti ne tik gamybos ir realizavimo klausimus, bet ir nuolat rekonstruoti bei renovuoti patalpas, pritaikant jas nuomininkų poreikiams. Ne kartą kilo mintis išnaudoti patogią lokaciją ir, sutvarkius pastato fasadą bei jį paaukštinus, pastatyti aštuonių aukštų viešbutį su restoranu ir apžvalgos aikštele. Tai nėra vakarykštė idėja – dar 2006 metais buvo užsakyta pastato konstrukcijų ekspertizė. Tačiau nuolatinė plėtra šį projektą atidėjo.
Tik dabar, užbaigus buvusio pašto pastato rekonstrukciją, kuri truko beveik trejus metus, atsirado laiko ir resursų grįžti prie šios minties. Galiu drąsiai pasakyti, kad buvusio pašto rekonstrukcija pasiteisino – pavyko pasiekti pagrindinį tikslą: pastatas tapo patrauklus, patogus eksploatuoti ir komerciškai naudingas. Šiandien jis puošia tai, ką vadinu „Telšių senamiesčio šiauriniais vartais“, ir Sedos bei Kęstučio gatvių sankirtą.
Neatsitiktinai paminėjau senamiestį. Jis bus atnaujinamas pagal Telšių miesto turizmo plėtros planą, apimantį teritoriją tarp Iždinės, Sinagogos ir Laisvės gatvių. Šis atnaujinimas sukurs patrauklesnę ir patogesnę erdvę gyventojams, miesto svečiams bei verslui. Projektas net aštuoniasdešimt penkiais procentais bus finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, likusią dalį turės prisidėti Savivaldybė. Puiku. Ar gali būti geresnės sąlygos? Gali – tai vietinio verslo investicijos į miesto infrastruktūrą.
Būtent todėl su savo vizija – fabriko fasado rekonstrukcija ir viešbučio statyba – rugsėjo mėnesį lankėmės pas Telšių rajono savivaldybės merą Tomą Katkų, susitikome su vicemeru Almantu Lukavičiumi ir vyriausiuoju miesto architektu Simonu Bagdonu. Pokalbis buvo dalykiškas ir produktyvus. Įdėmiai išklausius pasiūlymą, po diskusijų prieita prie bendros nuomonės, kad sumanymas yra geras ir reikalingas Telšiams, nes mieste akivaizdžiai trūksta apgyvendinimo vietų atvykstantiems svečiams. Pastatas nepatenka į senamiesčio zoną, tad didesnių kliūčių iš Kultūros paveldo departamento neturėtų kilti, nors kai kuriuos planavimo dokumentus teks keisti. Tai užtruks. Tačiau idėjos laukėme dvidešimt metų – galime pakentėti dar šiek tiek. Kantrybė yra dorybė.
Prasidėjus statyboms Telšių pramonės parke, natūraliai atsiras poreikis apgyvendinti darbuotojus, o sutvarkius senamiestį, turistų srautas neabejotinai išaugs. Kartu pagražės ir sutvarkyta Kęstučio gatvės atkarpa.
Tik būdami atkaklūs ir veikdami išvien, galime prisidėti prie mūsų mylimo miesto gražinimo. Tai stiprins Telšių įvaizdį ir skatins verslo bei rekreacinių paslaugų plėtrą. Kad esame neabejingi grožiui, iškalbingai atsiskleidžia didžiosioms metų šventėms pasipuošęs miestas, kuris savo estetika džiugina kiekvieną čia atvykusį svečią.
Nuoširdžiai sveikinu visus su artėjančiais Naujaisiais metais ir tepadeda mums Dievas.
Leave a Reply