Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19)
BRIEDPJAUNIS, kaimas Luokės seniūnijoje.
BRIZGAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. ŽVVI (1637), p. 368.
Taip pat aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamų činšu ir valdomais žemės sklypais. Kaimas priklausė Alsėdžių bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 107.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje. 1688 m. kaime minimas Abrahamas Brizgis.
BŪGENIAI, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
Karaliaus Zigmanto III 1612 metų privilegijoje Telšių bažnyčiai minimas Bugenių užusienis, CM (2), p. 311-314.
BUIŠAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Kaip užusienis, Tauragėnų kaimo dalis, aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 metų generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais žemės sklypais, ŽVVI (1637), p. 203.
Taip pat kaip Tauragėnų kaimo dalis, užusienis, aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje. Įrašyta Aleksandra Buišienė. Kaimas priklausė Luokės bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1662), p. 306.
Kaime yra I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia datuojamas piliakalnis, prie Virvytės upės, dar vadinamas Tauragio, Senelės kalnu, Tauragėnų piliakalniu. Šalia jo buvo apie 7 hektarų ploto senovės gyvenvietė, KVR.
Kadangi Buišai atsirado Tauragėnų kaime, su juo ir reikia sieti piliakalnį. Netoliese, kitapus Virvytės, prie jos ir Pateklos santakos yra Visginių kapinynas su pilkapiais.
BUOŽĖNAI, gyvenvietė Gadūnavo seniūnijoje.
1253 m. Livonijos ordinas ir Kušo vyskupas dalijosi kuršių žemes, tarp jų ir Ceklio, buvusio dabartinės Žemaitijos vakarinėje dalyje. Žemių dalybų aktas ir jame minimos vietovės išsamiai išanalizuotos Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos straipsnyje „Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė“, kn. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, 2004,
Abu istorikai siūlo kuršių žemių dalybų akte minimą Pregetwe (p. 24) sutapatinti su Buožėnų piliakalniu ir netoli jo tekančiu upeliu Gervė, kurio tikrasis pavadinimas iš tikrųjų yra Gervalė, išlaikęs kuršiams būdingą priesagą „-al“: Kretingalė, Žemalė, Upalė ir panašiai.
Taigi toji Pregetwe būtų Priegervė. Hipotezė įdomi, tačiau truputį pritempta. Dalybų akte paeiliui išvardijamos apygardos, Ceklio žemės buvo suskirstytos į tris dalis. Pirmojoje įrašytos apygardos: Garde – Gardai (Žemaičių Kalvarija); Embare – Imbarė; Pomenie – dėl jos lokalizacijos tyrinėtojų nuomonės skiriasi, bet būta tikriausiai prie Minijos; Zegerė – Gegrėnai; Grunste – Grūstė; Newarie – Nevarėnai, Vitwiten – Vitvitė (upė Latvijoje), Duzene – nenustatyta; Aliseide – Alsėdžiai, Leypiaseme – Lieplaukė, Kartine – Kartena, Sare – Žarėnai, Garisda – Gargždai, Pregetwe – nenustatyta, nors, kaip minėta, bandoma sietini su Buožėnais. Šiame sąraše matome tam tikrą geografinį nuoseklumą ta prasme, kad daugeliu atvejų paminėtos apygardos jungiasi viena prie kitos. Tačiau iš bendro konteksto iškrenta tarp Kartine (Kartenos) ir Garisda (Gargždų) įterpti Sare (Žarėnai), Latvijoje tekanti Vitvitė, Pregetwe, jei ją laikytume Buožėnais.
Tarp Vitwiten ir Aliseide įrašyti Duzene. Šios vietovės ar apygardos tyrinėtojai nebuvo nustatę. Nežinia kas ir kada paskleidė nepagrįstą hipotezę, kad Duzene – tai Degeniai (Gadūnavas), nors kiti tyrinėtojai su Gadūnavu nesiejo. Degeniai Gadūnavu pervardinti pagal bajorų Gadonų pavardę.
Minėtų apygardų areale tiktų Buožėnų piliakalnis, tačiau ne kaip tarp Gargždų ir Gandingos įrašyta Pregetwe, o kaip minėti, anksčiau nenustatyti Duzene. Žemių dalybų akte dauguma vietovardžių stipriai ar net neatpažįstamai iškraipyti. Lotyniškai rašytose Telšių bažnyčios metrikų knygose Buožėnai įrašomi kaip Buzeny. „D“ vietoje „B“ galėjo atsirasti dėl netiksliai nugirsto vietovardžio arba raštininko klaidos. Tapatinant Duzene su Buožėnais, su šia apygarda jungiasi už jų paminėti Aliseide (Alsėdžiai), o su jais – Leypiaseme (Lieplaukė).
1601 m. patvirtintas Mikalojui Skurvydui žemės mainų aktas. Jame minimi kaimai Telšių valsčiuje: Vėlaičiai, Kurmaičiai, Buožėnai (,,u wolokach siela Bužynow nad ozirom Kurmiem…) ir kiti. RVSAA (ap.4, d.2), p. 222-224.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Buožėnų kaimo 14 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Buožėnuose būta karališkųjų valstiečių sodybų, ŽKI.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje. 1691 m. paminėtas Dovydas Bužynas iš Buožėnų.
Netoliese pagrindinės gyvenvietės yra I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia datuojamas piliakalnis su senovės gyvenviete, KVR.
BURNIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1564 m. minimas Kryžius Mockaitis, turėjęs valdą Kryžaičiuose Burniuose, 1578 m. Raseinių žemės teisme įrašytas (data nežinoma) pardavimo aktas, kuriuo bajoras Stanislovas Kryževičius Mackevičius savo žmonai Agnetei Gedminaitei užrašė trečią dalį Burnių (Burne) valdos, dvaro. VADA (1), p. 47.
1594 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys Povilas Čaikovskis, jo žmona Katerina Mackevičiūtė žemionims Vaitiekui ir Jurijui, Stepono sūnums, Kiaukaičiams Burnevskiams pardavė pusę dvaro, valdos Burniuose, Viešvėnų valsčiuje. VADA (3), p. 114.
1639 m. Stanislovas Kryževičius savo valdas Kryžaičiuose ir Burniuose paliko sūnums. Jo sūnus Jonas vedė Katariną Burnickytę. ŽBH, t.3. p. 265.
Kaimo pavadinimas kilo iš bajorų Burnių pavardės.
BUTKAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Jonas Tarvydas vietoje tėvo Stanislovo Tarvydo iš Butkiškės, Viešvėnų valsčiuje, 1 šlėktos dūmas, ŽBH, t.6, p. 23-24.
Butkevičių herbo „Odyniec“ giminės genealogijoje parašyta, kad jų protėvis buvo Dovydas Butkevičius, tarp kurio žemių buvo ir valda Butkiškėje, Žarėnų valsčiuje. Deja, nenurodomi metai. Jis turėjo sūnų Stanislovą, ir anūką Jurgį, paminėtą 1737 m. ŽBH, t.1, p. 334.
1673 m. testamentą parašė Zuzana Smilgevičiūtė-Rubeževičienė. Ji su vyru Jurgiu Rubeževičiumi nusipirko valdą (dvarą) Rubežaičiuose „Butkų šeimoje“ iš Kazimiero, Zigmanto ir Martyno Rubeževičių – vyro brolių, ŽBH, t.5, p.101-103.
ČEPAIČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1790 metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1766 m.
ČĖSNIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje. 1684 m. minimas Steponas Česnavičius iš Čėsnių. Alsėdžių bažnyčios 1694-1708 m. krikšto metrikų knygoje 1695 m. minimas Simonas Česnavičius iš Čėsnaičių.
1690 m. padūmės rejestre Viešvėnų valsčiuje įrašytas bajoras Česnavičius iš Česnaičių (…Szczesnowicz z Szczesnajciow…), ŽKPT (1690), p. 73.
Telšių bažnyčios XVIII-XIX amžių metrikų knygose minimi bajorai Česnavičiai iš Česnaičių.
DADOTKAI, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
DAKTARIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaime yra senovinės gyvenvietės, datuojamos IV-III tūkstantmečiais prieš Kristų. Pirmojoje gyvenvietėje aptiktas kultūrinis sluoksnis (iki 50 cm storio su archeologiniais radiniais: židiniais, stulpaviečių pėdsakais). Antroji gyvenvietė datuojama V-II tūkstantmečiais prieš Kristų, KVR.
1979-1980 ir 1987 metais ištirtos penkios gyvenvietės (vadovas Adomas Butrimas). Daktariškės penktojoje gyvenvietėje rasta keturkampių stulpinės konstrukcijos pastatų liekanų, gausiai ornamentuotos keramikos su augalinėmis, organinėmis ir grūsto granito priemaišomis, titnago, kaulo, rago, gintaro dirbinių, akmeninių kirvukų, galąstuvų, kaplių, pasvarų, grūdų trintuvų, gintaro žaliavos. Penktoji gyvenvietė priskiriama ankstyvajai ir vėlyvajai Narvos kultūrai, virvelinės keramikos kultūrai ir Pamarių kultūrai. Daktariškės gyvenvietės (ypač pirmoji gyvenvietė) rodo jų sąveiką ir baltų kultūros formavimąsi Žemaičių aukštumoje trečio-antro tūkstantmečio prieš Kristų sandūroje (1820±110 m. prieš Kristų). Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Daktariškės kaime yra Karkliškių antroji akmens amžiaus gyvenvietė – III tūkstantmetis prieš Kristų.
(Bus dauigiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply