2025 metų gruodžio mėnesį bandyta priimti sprendimą dėl viešosios įstaigos „Telšių menų inkubatorius“ dalininko teisės pardavimo. Nepavyko, kadangi Savivaldybės tarybos nariai suabejojo dalininko teisės pardavimo kaina. Kovo mėnesio Tarybos posėdžiui vėl teikiamas šis sprendimas. Kas pasikeitė?
Alvydas Ivoncius
Siūlė nustatyti nedidelę pradinę kainą
Gruodį įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje siūlyta parduoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias viešosios įstaigos „Telšių menų inkubatoriaus“ dalininko teises viešo aukciono būdu. Tarybos narius suglumino ne pati iniciatyva parduoti, o numatyta pradinė kaina – 14 tūkst. 481 euras. Pasirodo, toks (50 tūkst. litų) buvo Savivaldybės įnašas, steigiant šią viešąją įstaigą.
Viešoji įstaiga „Telšių menų inkubatorius“ įsteigta 2008 metais. Anuomet jos dalininkai buvo UAB „Telšių praktika“, Savivaldybė ir Vilniaus dailės akademija. Pastaroji vėliau dalininkės teisės atsisakė. „Telšių praktika“ perdavė „Telšių menų inkubatoriui“ pastatą, kurio likutinė vertė anuomet buvo 494 tūkst. litų.
Netrukus pastatas buvo suremontuotas. Ne už „Telšių praktikos“, o Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės pinigus. Pastato remontas ir dirbtuvių įranga kainavo 4 mln. 944 mln. litus. Dešimt kartų daugiau nei jo likutinė vertė.
Įstaigos tikslas buvo lyg ir padėti menininkams, lyg ir skatinti jų kūrybingumą. Bet, sakoma, norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Įstaiga tapo paprasčiausiu patalpų nuomininku, o Savivaldybei teko nuolat skirti „finansines lašelines“, kad įstaiga algas išsimokėtų. Per metus įstaigų darbuotojų algoms Savivaldybė skirdavo dešimtis tūkstančių eurų. Per keliolika metų Savivaldybė „sužindė“ „Telšių menų inkubatoriui“ šimtus tūkstančių eurų.
Nebegali būti „Telšių menų inkubatoriaus“ dalininke
Gal iš inercijos Savivaldybė būtų ir toliau finansiškai maitinusi „Telšių menų inkubatorių“, bet 2025 metų kovo 1 dieną Vidaus reikalų ministerija atnaujino viešųjų paslaugų sąrašą. Pagal jį, „Telšių menų inkubatorius“ sąraše numatytų viešųjų paslaugų neteikė. Pagal teisės aktus, Savivaldybė negali būti dalininke tokių viešųjų įstaigų, kurios neteikia ir neadministruoja viešųjų paslaugų.
Gruodžio mėnesį Tarybos posėdyje meras Tomas Katkus sakė esą todėl Savivaldybė turi atsisakyti „Telšių menų inkubatoriaus“ dalininko teisės, ją parduodama aukcione.
Kad reikia parduoti, Tarybos nariams abejonių nekilo. Tačiau dėl pradinės kainos suabejojo Algirdas Žebrauskas, Egidijus Narmontas, Algirdas Bacevičius. Jų manymu, pradinė kaina per maža, nes „Telšių menų inkubatoriaus“ turto vertė kur kas didesnė.
Tik štai – parduodama dalininko teisė, o ne pats turtas, kuris priklauso „Telšių menų inkubatoriui“. Dalininko teisės vertė nebūtinai tapati įstaigos turto vertei.
Vis dėlto Tarybos nariai pageidavo, kad įstaigos turtą įvertintų profesionalus vertintojas, o tada jau būtų galima nustatyti ir pradinę kainą.
Kaina – lyg gyvenamojo namo
Turto vertintojas nustatė, kad pastato vertė 349 tūkst. eurų, o kiemo aikštelės – 8 tūkst. 446 eurai.
Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitete sprendimui parduoti dalininkės teisę nepritarta. Tarybos nariams abejonių sukėlė pastato įvertinimo kaina.
Egidijus Narmontas pareiškė, kad, remdamasis Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, per kelias minutes nustatė, kad pastato vertė kiek didesnė nei 300 tūkst. eurų. Tačiau, anot E.Narmonto, tikroji vertė gali būti kelis kartus didesnė.
Algirdas Bacevičius pasigedo kito turto – dirbtuvių įrangos – įvertinimo.
Algirdas Žebrauskas siūlė neskubėti, ieškoti kitų variantų, nes pastatą reikia išsaugoti kaip Telšių istorijos ir kultūros paveldo objektą.
A.Bacevičius Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo Edmundo Vaitkevičiaus klausė, ar galima pakeisti „Telšių menų inkubatoriaus“ nuostatus, kad jie leistų Savivaldybei likti dalininke. E.Vaitkevičius vengė atsakyti į šį klausimą, vien pareiškė esą tai sprendžia įstaigos dalininkų susirinkimas.
Dažna Savivaldybės administracijos iniciatyva įtartina tampa vien dėl keisto pomėgio slapukauti. Neretai Savivaldybės tarybos nariams stengiamasi pateikti kiek įmanoma mažiau informacijos. Štai ir Vietos ūkio bei ekologijos komitetui buvo pateiktas „plikas“ sprendimo projektas. A.Bacevičius pasigedo turto įvertinimo išvados. Tik tuomet valdininkai pažadėjo ją atsiųsti, tarsi sunku būtų buvę tai padaryti iki komiteto posėdžio.
Pastatas – didelis ir gerai įrengtas
„Telšių menų inkubatoriaus“ pastato vertę nustatė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ . Vertinimo ataskaita – didelės apimties, bet daug vietos joje užima įvairi informacija apie Lietuvos ekonomikos raidą, Telšių rajono nekilnojamojo turto statistikos duomenys.
Vertintojai detaliai aprašė pastatą, remdamiesi Registrų centro duomenimis. Muziejaus gatvės 29 numeriu pažymėtas pastatas pastatytas 1936 metais, 2010-2011 metais rekonstruotas. Yra centrinės šildymo, nuotekų ir vandentiekio sistemos.
Pastatas dviejų aukštų, bendras plotas 1 tūkst. 609 kvadratiniai metrai.
Kaip rašo vertintojai, „Telšių menų inkubatoriaus“ pastatą sudaro net 111 patalpų: 19 WC, 14 koridorių, 11 kabinetų, 8 dušai, 7 laiptinės, 6 sandėliai, 3 pagalbinės patalpos, 3 metalo dirbtuvės, 3 medžio dirbtuvės – staklynas, 3 biuro patalpos, 2 prausyklos, 2 tambūrai, 2 juvelyrikos centro patalpos, 2 šokių studijos menui, 2 persirengimo patalpos, holas, administratoriaus patalpa, baldų dizaino – restauravimo patalpa, elektros skydinė, metalo staklynas, laiptinė koridorius, ventiliacijos kamerų patalpa, sandėlis-koridorius, vandens įvado patalpa, šilumos apskaitos mazgas, tambūras-ekspozicijos patalpa, pasitarimų patalpa, galerija I, galerija-džiovykla, galerijos ventiliacijos kamera, galerija II, galerijos bokštelis, rūbų dizaino patalpa, patalpa scenos menui, renginių organizavimo patalpa, renginių organizatoriaus patalpa, pagalbinė patalpa aktoriams, serverinė, ventiliacijos patalpa.
Vertintojo nuomone, pastato būklė sąlyginai gera, patalpoms remontas nebūtinas.
Įvertindami kainą, taikė lyginamąjį metodą
Vertintojas kažkodėl apsiribojo vien kultūrine pastato paskirtimi, tarsi jame nebūtų galima kitokia veikla. Tokia paskirtis, aišku, ribojo lyginimą su kitų pastatų verte, ir paties „Telšių menų inkubatoriaus“ pastato vertę.
Taigi palyginimui buvo pasirinkti archyvo pastatas Raseiniuose (135 eurai už kv.m), kultūros namų pastatai Mažeikių rajono Užventės gyvenvietėje (69 eurai už kv.m) ir Klaipėdos rajono Priekulės miestelyje (296 eurai už kv.m). Taigi kai kuriems Tarybos nariams palyginimui pasirinkti pastatai „kaimuose“ kelia abejonių dėl vertinimo ir jo metu nustatytos kainos.
E.Narmontas paskaičiavo, kad „Telšių menų inkubatoriaus“ nustatyta vertinimo metu vieno kvadratinio metro kaina būtų vos keli šimtai eurų. Anot E.Narmonto, Savivaldybė perka butus, mokėdama už kvadratinį metrą po tūkstantį ir daugiau eurų. „Vertė yra gerokai per maža“, – įsitikinęs E.Narmontas.
Kadangi vertintojai lygino minėtų pastatų vertes, kažkodėl ribojo save vien kultūrine pastato paskirtimi, gavo „Telšių menų inkubatoriaus“ pastato vieno kvadratinio metro kainą tik apie 217 eurų.
Pardavus pastatą, nebus galima pasidalinti pinigų
Tikriausiai pastato vertė kur kas didesnė nei nustatė vertintojai. Bet pastato parduoti negalima iki 2029 metų sausio 30 dienos. Mat pastatas suremontuotas ir įranga nupirkta įgyvendinant Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės finansuotą projektą „Asistentas 2“. Pagal šį projektą, dalininkai įstaigos veiklą privalo garantuoti iki 2029 metų sausio 30 dienos. Tačiau teisės aktai jau reikalauja, kad Savivaldybė parduoti savo, kaip dalininkės, teisę.
Kita vertus, regis, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą net likvidavus įstaigą ir pardavus jos turtą, dalininkams grąžinama tik jų įnašų vertė, o likę pinigai turi būti perduoti kitiems viešiesiems asmenims. Taigi tokiu atveju Savivaldybė vis vien atgautų tik tą 14 tūkst. 481 euro įnašą. Bet tai jau kito straipsnio tema.
Leave a Reply