Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
OŽTAKIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
PABALVĖ, kaimas Tryškių seniūnijoje.
XVI a. minima dirva Viskontiškė Pabalvėje, prie to paties pavadinimo ežero. ŽBH, t.6, p. 186.
Kaimas minimas 1563 m. Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme, FVIA, p. 43, Inventoriai (16 a.), p. 667-673.
Pabalvės dvaras, prie Pabalvės ežero, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1582, 1583, 1585, 1586, 1590,1595, 1596 metais. 1596 m. kaime minima apyrubė Bareišlaukis, 1595 m. – apyrubė Barnakišnė, 1595 m. – dirvonuojanti vieta Burtkiškė, 1585 m. – Butkašaičio žemė. GŽŽ, p. 21, 28.
1563 m. Galkus turėjo valdą Pabalvėje. 1589 m. teisme buvo nagrinėjamas Stepono, Jono ir Jeronimo Galkevičių skundas prieš Adomą Dirmą, Dirvonėnų dvaro valdytoją, kurio pavaldiniai užėmė jų žemę Lengališkė prie Žemalės upelio, priklausančią Pabalvės dvarui. 1655 m. testamentu Jonas Galka valdą Pabalvėje užrašė sūnui Petrui ir jo žmonai Onai Soltuškytei, o kitą dalį užrašė savo žmonai Katarinai Venavičiūtei. 1799 m. bajorystę pasitvirtino Galkevičiai, gaudami herbą „Orla“. Savo protėviu jie laikė Jeronimą Galkevičių, Petro sūnų, kuris 1602 m. užrašė valdą Pabalvėje savo sūnums Dovydui ir Juozapui, ŽBH, t.2, p.169.
1585 m. Steponas Daukantas bylinėjosi dėl žemės Pabalvėje, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. 1586 m. jis nusipirko žemę Grušiškė Pabalvėje prie Pabalvės ežero iš brolių Sebastijono ir Venckaus Daukantų. ŽBH, t.1, p.534.
Kaip priklausęs Mažųjų Dirvėnų valsčiui, Tryškių parapijai, kaimas įrašytas 1775 m. padūmės rejestre. Kaime dvarą turėjo Juozapas Racevičius. Kaime buvo ir Felikso Važynskio palivarkas, ŽKPT (1775), p. 65.
1748 m. Ašmenos pavieto žemės teismo regentas Antanas Heterovičius kaltino Jeronimą Bilevičių Pabalvės valdos smuklės užpuolimu. Žemaičių muziejus „Alka“, ŽAM ŽVM R 2/119.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Pabalvės palivarke, kuris priklausė Feliksui Važinskiui, įrašyti 4 vyriškos ir 3 moteriškos lyčių asmenys. Kitame Pabalvės palivarke, kuris priklausė Anuprui Racevičiui, įrašyti 9 baudžiauninkų (4 vyriškos ir 5 moteriškos lyčių) šeimų asmenys, 20 laisvųjų šeimų žmonių asmenų (9 vyriškos ir 11 moteriškos lyčių). Minima Pabalvės karčema, TSI.
PABERŽTVĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
PABIRŽULIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
1582 m. Baltramiejus ir Stanislovas Vaišvilos pardavė žemę Pabiržulyje, Karklėnų valsčiuje, 1592 m. Baltramiejus Vaišvila susitaikė su žmonos Katarinos Jonavičiūtės seserimis ginče dėl žemės Pabiržulyje, ŽBH, t.6, p. 300.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 m. generaliniuose inventoriuose su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 638, ŽVVI (1662), p. 61.
Kaime yra kalva, vadinama Alkos kalnu. KVR.
Pabiržulio senovės akmens amžiaus gyvenvietėse I ir II žmonės buvo įsikūrę prieš 6-3 tūkstančius metų. KVR.
PABUNGINĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
1845 m. Biržuvėnų dvaro karčemų inventoriuje aprašyta Pabunginės karčema. FVIA, p. 440.
PADEGUPIS, kaimas Tryškių seniūnijoje.
PADVARIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Aprašytas su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais žemės sklypais Žemaičių vyskupo stalo valdų 1778 m. generaliniame inventoriuje Viržuvėnų (Janapolės) bažnytinio dvaro aprašyme. ŽVVI (1778), p.7.
PADVARNINKAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Aprašytas 1782 m. Dirvėnų dvaro inventoriuje po Kirklių ir Eičių kaimų. FVIA, p. 291. Kaimas aprašytas 1796 m. Dirvėnų dvaro inventoriuje. FVIA, p. 339.
PAEŽERĖ, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Telšių bažnyčios 1733-1743 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1736 m.
Kaimas įrašytas 1853 m. Telšių parapijos kaimų sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
PAEŽERIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
PAGERMANTIS, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas Telšių bažnyčios 1700-1729 m. krikšto metrikų knygoje minimas nuo 1711 m.
1849 metais sudarytas Džiuginėnų dvaro inventorius. Surašyti Užgirių, Pagermančio, Paragių, Žukauskiškių, Padurbinio ir Džiuginėnų kaimų gyventojai. FVIA, p. 443.
Kaimas įrašytas 1853 m. Telšių parapijos kaimų sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
PAGIRGŽDŪTIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
1575 m. Stanislovas Vištortas Pagirgždūtyje nusipirko pavaldinį ir tuščią žemę. ŽBH, t.6, p. 197-198.
1578 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1577 m. pardavimo aktas, kuriuo bajorai Andrejus ir Vaitiekus Pacevičiai pardavė bajorui Stanislovui Vištortui tuščią žemę apyrubėje Petriškė Gavališkė Pagirgždūtyje, VADA (1), p. 34.
1578 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1577 m. pardavimo aktas, kuriuo bajorai Bernotas, Tomašas ir Kasperas Vištortai pardavė bajorams Vaitiekui ir Stanislovui Steponavičiams žemę Pagirgždūtyje, apyrubėje Mižuikiškė. VADA (1), p. 40.
1581 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1580 m. pardavimo aktas, kuriuo žemionys Motiejus ir Grigorijus Mikolajevičiai žemioniui Stanislovui Paulavičiui pardavė tuščią žemę Mikutiškė Pagirgždūtės lauke (teritorijoje). VADA (1), p. 65.
1586 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pasidalijimo aktas, kuriuo žemionys Vaitiekus ir Stanislovas Paulavičiai Moželaičiai pasidalijo Kerbediškės dvarelį Pagirgždūtės lauke (teritorijoje). VADA (2), p. 193.
Pagirgždūtės bajorkaimio bajorai įrašyti 1667, 1690 m. padūmės rejestruose.
Kaime yra piliakalnis, vadinamas Girgždūtės kalnu ir datuojamas II tūkstantmečio pradžia-XIII amžiumi. Pagirgždūčio piliakalnis II datuojamas I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia, KVR.
PAGLUOSTIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
PAKALNIŠKIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Steponas Gailevičius vietoje Matijošiaus Jerubavičiaus ir nusipirkęs žemės iš Jono Gailevičiaus, iš bajorkaimio Gailaičiai kitaip Pakalniškiai, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, 1 šlėktos dūmas. Ten pat įrašytas Andrejus Gailevičius, 1 šlėktos dūmas. ŽBH, t.2, p. 216.
Pagal 1798 m. patvirtintą bajorų Šornelių genealogiją, jų protėvis Steponas Šornelis, Jono sūnus, 1684 m. turėjo valdą Pakalniškiuose Gailaičiuose. Vėliau jiems priklausė valda, vadinama Jonaičiai, Petrikai, Pakalniškiai, Gailaičiai, kurią prieš 1796 m. pardavė, ŽBH, t.5, p. 521-522.
Kaimo bajorai surašyti 1690, 1775 m. padūmės rejestruose.
PAKAPIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaime yra krikščioniškojo kulto vieta Garbės arba Sterblės kalnelis, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, KVR.
Kaime yra kapinynas, netyrinėtas, nustatytas 1986 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986-1987 metais. Gintautas Zabiela. Telšių rajono archeologijos paminklai, p. 186-187.
PAKAUSKIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje minimas nuo 1673 m.: įrašytas Jurgis Pakauskis iš Pakauskių.
1690 m. padūmės rejestre Viešvėnų valsčiuje įrašytas Pakauskių bajorkaimis (… z okolicy Pokowkiow). Kaime įrašytas Samuelis Pakauskis iš Pakauskių (Samuel Pokowski z Pokowskie). ŽKPT (1690), p. 73-79.
1775 m. Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife įrašytas su bajorais kaip bajorkaimis (okolica Pokowskie) Viešvėnų valsčiuje, Telšių parapijoje. ŽKPT (1775), p.70
(Bus daugiau)
Leave a Reply