Šiais mokslo metais Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetą baigė 21 bakalauras ir 6 magistrai. Fakulteto ištakos yra siejamos su Telšių valdžios vidurinės amatų mokyklos įkūrimu. Nors ji ne kartą keitė statusą ir pavadinimus, bet visada išlaikė savo meninę pakraipą, kol 1998 m. tapo Vilniaus dailės akademijos fakultetu. Dabar jame yra ruošiami metalo meno ir juvelyrikos, taikomosios skulptūros, baldų dizaino bei meninių baldų ir metalo dirbinių restauravimo specialistai. Nuo 2019 m. yra patvirtinta ir Taikomojo meno magistro programa. Atsigręžiant į ištakas, matome, kad šiais metais sukanka 95-eri metai nuo Telšių valdžios vidurinės amatų mokyklos įkūrimo. Apie jos direktorius jau buvo rašyta anksčiau, todėl dabar norisi prisiminti kitus žmones, kurių veikla taip pat buvo svari mokyklos gyvenime.
Viena tokių asmenybių buvo Juozas Vrubliauskas, kuris ne tik vadovavo Telšių valdžios vidurinės amatų mokyklos dailidžių skyriui, bet vasaromis pavaduodavo direktorių, buvo aktyvus šaulys, kurį laiką dar dirbo Telšių vyskupo Valančiaus gimnazijoje. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Žemaitijos sostinės amatų mokyklos inspektorius.
Povilas Šverebas
Archyvuose, pradėjus apie jį rinkti medžiagą, iškilo problema. Lietuvos valstybės centrinio archyvo Asmenų duomenų bazėje yra įrašyti du Juozai Vrubliauskai. Tik užsisakius bylas, supratau, kad Telšiuose dirbo Juozas, sūnus Mykolo. Jo yra išlikusi mokytojo tarnybos kortelė, dokumentų, susijusių su karine tarnyba ir šaulio veikla. Kultūros ir meno archyve yra daug finansinių dokumentų, patvirtinančių, kad jis tikrai dirbo Telšių valdžios vidurinėje amatų mokykloje. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filiale yra saugoma jo darbo antraeilėse pareigose vyskupo Valančiaus gimnazijoje tarnybos dokumentai.
Remiantis jais, pabandžiau atkurti šios iškilios asmenybės biografinį portretą.
J.Vrubliauskas gimė 1913 m. rugpjūčio 8 d. (kai kur nurodyta, kad yra gimęs rugpjūčio 6 d.) Ramygalos miestelyje, Panevėžio apskrityje. Prieš pradėdamas dirbti Telšių valdžios vidurinėje amatų mokykloje, pildė anketą, kurioje nurodė, kad yra Romos katalikas, nevedęs, 1936 m. baigęs Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Statybos skyrių ir įgijęs statybos techniko specialybę. Po mokslų tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir baigė būsimų karininkų XII aspirantų laidą. Jam suteiktas inžinerijos atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir nuo 1937 m. rugsėjo 15 d. demobilizuotas. Jo mokytojo asmens byloje nurodyta, kad 1937 m. rugsėjo 2 d. Švietimo ministro įsakymu C/Nr. 40 Juozui Vrubliauskui leista laikinai eiti Telšių valdžios amatų mokyklos jaunesniojo mokytojo ir dailidžių skyriaus vedėjo pareigas laisvai samdomo teisėmis su X kategorijos tarnautojo atlyginimu nuo tų pačių metų rugsėjo 20 d. iki 1937 m. rugsėjo 1 d. Kitaip tariant, jis buvo įdarbintas laikinai. Matyt, kad darbe gerai užsirekomendavo, nes dar nepraėjus metams, 1938 m. rugpjūčio 23 d. Švietimo ministras priima naują įsakymą C/27, kuriuo J.Vrubliauskui dar metams leidžiama eiti tas pačias pareigas. Įdomu ir tai, kad jam, o ne didesnę patirtį turintiems kolegoms, patikima vasarą pavaduoti ir mokyklos direktorių Karolį Šimonį. 1939 m. vasarą įsakymai vėl kartojasi. Jis laikinai eina direktoriaus pareigas ir metams pratęsiama jo darbo sutartis. Tik visą laiką pabrėžiama, kad jis neturi mokytojo cenzo. 1940 m. kovo 1 d. švietimo ministro įsakymu C/15 nurodoma, kad 1939 m. rugsėjo 20 d. jam suteiktas jaunesniojo mokytojo cenzas. To pagrindas yra Valstybinės egzaminų komisijos pažymėjimas Nr. 3221, kuris saugomas byloje Nr. 5491. Kaip turintis jaunesniojo mokytojo laipsnį, nuo 1940 m. kovo 1 d. jis iš laikino darbuotojo pervedamas į etatinį.
Telšiuose jis dirbo ne tik amatų mokykloje, bet antraeilėse pareigose dar įsidarbino Valstybinėje vyskupo Valančiaus gimnazijoje, kur nuo 1938 m. rugsėjo 1 d. užėmė laisvai samdomo jaunesniojo karinio parengimo mokytojo pareigas. Nors leidimas dirbti gimnazijoje 1939 m. birželio 12 d. buvo pratęstas iki 1940 m. rugpjūčio 1 d., bet paties prašymu iš pareigų buvo atleistas nuo 1939 m. spalio 1 d. Švietimo ministro įsakymas vėlavo. Jis buvo priimtas spalio 10 d.
1940 m. prasidėjusios politinės permainos įtakojo ne vieno žmogaus gyvenimą. Be jų neapsiėjo ir J.Vrubliauskas. 1940 m. sovietinės valdžios Švietimo liaudies komisaro jis nuo lapkričio 1 d. yra skiriamas Biržų valstybinės amatų mokyklos direktoriumi. Įsakymas Nr. C/Nr. 29 pasirašytas spalio 29 d. Neaišku, ar jis šias pareigas ėjo, o jeigu ir dirbo, tai tik mėnesį, nes nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Švietimo liaudies komisariate Statybos skyriuje dirba techniku, o vėliau – inžinieriumi. Lietuvą okupavus fašistinei Vokietijai, J.Vrubliauskas Švietimo generalinio tarėjo 1941 m. rugsėjo 9 d. įsakymu E/Nr. 29 atleidžiamas iš Statybos skyriaus Santechnikos ir instaliacijos vedėjo pareigų, nes šis skyrius likviduojamas, ir nuo rugsėjo 21 d. tarnybos reikalu keliamas į Telšių amatų mokyklą inspektoriumi. Jo karininko biografijoje nurodyta, kad jis į šias pareigas paskirtas viena diena anksčiau.
Yra išlikę to laikotarpio Telšių valstybinės amatų mokyklos atlyginimo išmokėjimo darbuotojams sąrašai. 1941 m. rugsėjo mėnesio algalapyje J.Vrubliauskas nefigūruoja, bet papildomame to pačio mėnesio sąraše nurodyta, kad jo pagrindinis atlyginimas 131,66 rublio, o už pamokas ir rašto darbų taisymą gauna 78,66 rublio ir dar mokamas 80 rublių priedas. Iš viso susidaro 292,32 rubliai. Spalio mėnesį atlyginimas mokėtas kas dvi savaites. Už pusę mėnesio jam išmokėta pagrindinės algos 197,50 rublio, priedo – 120 rublių ir 5 rubliai atskaičiuoti kaip rinkliava kultūros reikmėms. Į rankas jis gavo 312,50 rublių. J.Vrubliauskas sąraše yra įrašytas antras po direktoriaus inžinieriaus Vlado Kuodžio. Antroje spalio mėnesio pusėje jo pagrindinis atlyginimas auga iki 1 082,50 rublio, už pamokas ir rašto darbus pridedama 425 rubliai. Be kitų rinkliavų dar atskaičiuojamas profsąjungos nario mokestis už rugsėjo mėnesį 2,91 ir 18,25 rublio už spalio. Tikriausiai atlyginimas už tą laikotarpį nebuvo išmokėtas, nes lapkritį rašoma, kad bendras atlyginimas tiek už spalį, tiek už lapkritį yra 70 rechsmarkių. Rinkliava kultūros reikmėms už spalio mėnesį atskaičiuota 12,43 reichsmarkių, o lapkričio – 3 reichsmarkės. Sudėjus visus atskaičiavimus, sumos atitinkamos 27,10 ir 7,89 reichsmarkės, todėl išmokėta už spalį 42,90, o lapkritį 62,11 reichsmarkės.
Algalapiai yra įdomūs, nes jie rodo infliacijos lygį, kaip sovietiniai rubliai, Lietuvą okupavus fašistinei Vokietijai, praranda vertę ir kaip greitai pereinama prie reichsmarkių. Panaši situacija buvo ir kai Sovietų sąjunga okupavo Lietuvą. Tada buvęs tvirtas litas pakeistas beverčiu rubliu. Mums svarbu ir kitas aspektas, kad inspektoriaus pareigos buvo svarbios, nes jis atlyginimo išmokėjimo sąrašuose rašomas antruoju numeriu – t. y. po mokyklos direktoriaus. Įdomiai skamba ir rinkliava kultūros reikmėms. Neaišku, ar ji buvo laisvanoriška, ar privaloma. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingais atrodantys algų žiniaraščiai puikiai atspindi laikmečio pokyčius.
Archyvuose nesisekė surasti J.Vrubliausko atvaizdų. Šią spragą bandžiau užpildyti ieškodamas giminaičių. Kadangi mūsų fakultetą yra baigusi Roberta Vrubliauskaitė, tai tikėjausi, kad gal ji yra kilusi iš šios giminės. Kol kas ryšio tarp Juozo ir Robertos nepavyko nustatyti. 2026 m. birželio 2 d. teko vertinti Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ baigiamuosius darbus, kurie buvo eksponuoti Telšių rajono savivaldybės kultūros centre. Dėmesį atkreipiau ne tik į puikiai vašku margintus margučius, bet ir autorės pavardę. Darbai buvo iš Kauno rajono keturiolikametės Aistės Vrubliauskaitės. Po apdovanojimo ceremonijos jos paklausiau, ar jos giminėje nebuvo Juozo, kuris yra dirbęs Telšių valdžios vidurinėje amatų mokykloje. Aistė apie tokį giminaitį nieko nebuvo girdėjusi.
Žinodamas, kad J.Vrubliauskas buvo karininkas, perverčiau knygą „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“. Joje radau net du Vrubliauskus karininkus – Joną ir Juozą. Ten pateikti Juozo kai kurie duomenys nesutapo su mano surinktais. Pavyzdžiui, rašoma, kad Telšių valdžios mokykloje pradėjo dirbti ne nuo 1937 m. rugsėjo 20 d., o rugsėjo 23 d. Įdomu, kad ta darbo Telšiuose data nurodyta ir gimnazijos dokumentuose. Taip pat pažymėta, kad amatų mokykloje dirbo ne dailidžių, o stalių skyriaus vedėju. Darbo pradžioje jis negalėjo eiti šių pareigų, nes stalių skyriaus vedėju buvo Kazimieras Karalius. Bet labiausiai pradžiugino, kad knygoje yra publikuota jo nuotrauka ir pateikti faktai apie J. Vrubliausko gyvenimą pokariu.
Pasirodo, kad jis buvo ne tik šaulys, bet ir jų būrio vadas. Nuo 1944 m. jis mokytojavo Panevėžyje.
1945 m. rugsėjo 3 d. buvo areštuotas ir įkalintas Panevėžio kalėjime, bet neįrodžius kaltės, 1946 m. sausio 26 d. byla nutraukta. Po to apsigyveno Kaune, kur 1946-1983 m. dirbo įvairiose pramonės įmonėse ir statybinėse projektavimo organizacijose. 1938 m. susituokė su Marija Stelmokaite (1918-1982), su ja 1950 m. susilaukė dukros Nijolės, kuri ištekėjo už Liutkevičiaus. J.Vrubliauskas mirė 1991 m. vasario 1 d. yra palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse.
Matome, kad J.Vrubliauskas atvyko į Telšius po karinės tarnybos, būdamas atsargos karininku, prieš tai baigęs Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Jis tuoj užėmė atsakingas dailidžių skyriaus vadovo pareigas, įsijungė į šaulių veiklą. Jam jau buvo lengviau dirbti, nes 1936 m. buvo pastatytas amatų mokyklai pritaikytas pastatas su dirbtuvėmis. Matyt, greitai užsirekomendavo kaip geras specialistas, nes po trejų metų buvo paskirtas Biržų amatų mokyklos direktoriumi, o vėliau į Telšius grįžo jau kaip inspektorius. Įdomu, kad šiais metais, kai pažymime Telšių valdžios vidurinės amatų mokyklos įkūrimo neapvalų jubiliejų, matome, kad nuo J.Vrubliausko mirties sukanka 35-eri metai. Taip pat tapo aišku, kad apie J.Vrubliauską daugiausiai gali žinoti ir turėti ikonografinės medžiagos dukra N.Liutkevičienė, o visi Vrubliauskai, nors gal nėra giminaičiai, bet yra meniškos prigimties.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply