Vieni žmonės palieka pėdsakus žemėje, kiti – žmonių atmintyje. Telšiškis tautodailininkas, kryždirbys ir skulptorius Steponas Kaminas sugeba padaryti ir viena, ir kita. Jo rankomis gimę kryžiai, koplytstulpiai, šventųjų skulptūros bei sakraliniai paminklai jau seniai peržengė Žemaitijos ribas ir tapo Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Šiemet ilgametė kūrėjo veikla sulaukė dar vieno reikšmingo įvertinimo – Dionizo Poškos Baublių muziejuje jis buvo pagerbtas tarp labiausiai Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusių žmonių.
Algirdas Dačkevičius
Birželio 17-ąją Bijotuose, legendiniame Dionizo Poškos Baublių muziejuje, susirinko žmonės, kuriems rūpi ne tik praeitis, bet ir tai, kas iš jos bus perduota ateities kartoms. Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos surengtoje pagerbimo šventėje buvo apdovanoti devyni asmenys, savo gyvenimu ir darbais puoselėjantys etninę kultūrą.
Tarp jų – ir Telšių krašto tautodailininkas Steponas Kaminas. Kandidatūrą pateikė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyrius, o komisija pažymėjo jo ilgametę kūrybinę veiklą, aktyvų dalyvavimą parodose, mugėse, etninės kultūros renginiuose bei nuoseklų tradicinių amatų puoselėjimą.
Tai buvo ne pirmasis įvertinimas menininko gyvenime. Per daugelį metų Steponas Kaminas sukaupė įspūdingą apdovanojimų, diplomų ir padėkos raštų kolekciją. Bendraujant su tautodailininku, tenka matyti ne vieną segtuvą, kuriame saugomi svarbūs jo kūrybinio kelio liudijimai. Tarp jų – ir tuomečio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėka už reikšmingą indėlį puoselėjant tautinį paveldą bei Lietuvos kultūrines tradicijas.
Ši padėka tautodailininkui primena vieną iš įsimintiniausių jo darbų Vilniuje, kur prie Televizijos bokšto sukūrė koplytėlę, skirtą Sausio 13-osios aukoms atminti. Tai ne tik meninis kūrinys, bet ir jautrus tautos atminties ženklas, primenantis žmones, paaukojusius gyvybes dėl Lietuvos laisvės. Ši koplytėlė tapo vieta, kur susitinka istorija, tikėjimas ir pagarba žmogaus aukai.
Tačiau bene svarbiausia yra tai, kad kiekvienas apdovanojimas slepia konkretų darbą, konkrečią istoriją ir konkrečius žmones, kuriems tie kūriniai tapo svarbūs.
Kalbėdamas apie savo kūrybą, tautodailininkas dažnai pabrėžia, kad medis nėra vien medžiaga. Jo rankose jis tampa pasakojimu. Galbūt todėl Stepono Kamino darbai neatrodo šalti ar formalūs. Jie turi savitą vidinę šilumą, kurią pajunta net tie, kurie mažai domisi liaudies menu.
Per ilgus kūrybos metus tautodailininkas tapo vienu ryškiausių Lietuvos kryždirbystės tradicijos puoselėtojų. Jo kūryboje svarbią vietą užima sakralinė tematika, tradicinė medžio skulptūra, koplytstulpiai, šventųjų atvaizdai. Kiekvienas kūrinys gimsta iš pagarbos lietuviškajai kryždirbystei – tradicijai, kuri šiandien pripažinta UNESCO nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu.
Stepono Kamino vardas ne kartą skambėjo ir svarbiausiuose šalies tautodailės renginiuose. Jis yra vienas nedaugelio kūrėjų, pelniusių visų trijų pakopų „vainikus“ – aukso, sidabro ir bronzos. „Aukso vainikas“ laikomas aukščiausiu Lietuvos tautodailininkų įvertinimu. 2023 metais Steponas Kaminas buvo pripažintas geriausiu Lietuvos tautodailininku.
Pats kūrėjas apie tokius pasiekimus kalba santūriai. Jis mėgsta pajuokauti, kad kultūros ministrai, įteikę apdovanojimus, greitai pasikeičia, o jo išdrožti šventieji ir kryžiai vis dar stovi žmonių kiemuose, bažnyčiose ir miestelių aikštėse. Šiame žemaitiškame humore slypi paprasta tiesa – tikrasis meno vertinimas ateina ne iš komisijų, o iš laiko.
Ypač brangus tautodailininkui yra jaunimo dėmesys tradicinei kultūrai. Jis su dideliu dėkingumu prisimena Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokinių projektą „Kryžiaus prasmė žmogaus gyvenime“. Gimnazistai tyrinėjo kryždirbystės tradicijas, domėjosi sakralinio meno reikšme ir nagrinėjo Stepono Kamino kūrybą kaip gyvą šios tradicijos tąsą. Menininkas ne kartą yra sakęs, kad tokie darbai teikia vilties – vadinasi, tradicija nebus pamiršta, jei ja domisi jaunoji karta.
Šių metų pavasarį tautodailininko kūryba buvo pristatyta ir Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje. Ši paroda lankytojus supažindino ne tik su Stepono Kamino medžio darbais, bet ir jo žmonos Genovaitės Kaminienės tekstilės kūriniais.
Paroda tapo gražiu kūrybinės bendrystės pavyzdžiu. Medžio drožiniai ir tekstilės darbai kalbėjo apie tą patį – meilę gimtajam kraštui, gamtai, tradicijoms ir žmogui. Lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kaip dvi skirtingos meno šakos susilieja į vieną pasakojimą apie Žemaitiją.
Genovaitės Kaminienės siuvinėtose kompozicijose ir dekoratyviniuose paveiksluose atsispindi gimtinės peizažai, liaudies tradicijos bei subtilus moters žvilgsnis į pasaulį. Tuo tarpu Stepono Kamino skulptūrose ir koplytėlėse juntama stipri sakralumo bei istorinio tęstinumo linija. Drauge jų kūryba primena, kad tautodailė nėra vien amatas – tai gyvenimo būdas.
Kūrybiniai metai Kaminų šeimai tęsiasi ir toliau. Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose liepos 10-oji paskelbta Kryždirbių ir tautodailės puoselėtojų diena. Tądien bus meldžiamasi už sakralinio meno kūrėjus ir liaudiškojo pamaldumo tradicijų saugotojus. Į atlaidus Steponas Kaminas atsiveš naujai sukurtą koplytėlę šventajai Genovaitei bei kitas sakralines skulptūras.
Žvelgiant į tautodailininko kūrybinį kelią, tampa akivaizdu, kad svarbiausias jo darbų įvertinimas nėra diplomų gausa ar prestižiniai apdovanojimai. Didžiausias įvertinimas – žmonių pagarba ir suvokimas, kad jo darbai tapo Lietuvos kultūrinės atminties dalimi.
Prie senųjų Baublių birželio viduryje pagerbtas Steponas Kaminas tą dieną buvo ne tik vienas iš nominantų. Jis simboliškai atstovavo visiems tiems kultūros darbininkams, kurie ne garsiais žodžiais, o kasdieniu darbu saugo tai, kas brangiausia. Kol jų rankose gyvas medis virsta kryžiumi, koplytėle ar šventojo skulptūra, tol gyva išlieka ir mūsų tautos atmintis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply