Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-48)
TRYŠKIAI, miestelis, Tryškių seniūnijos centras.
Tryškiai paminėti 1537 m. Andriaus Mackavičiaus Žemaitijos valsčių 1537-1538 metų surašyme, kuris knyga išleistas Vilniuje 2003 m. Tryškiai įvardinti miesteliu.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1575, 1588, 1589, 1593, 1595, 1598 metais. 1590 m. minimas kelias iš Luokės į Tryškius, 1596 ir 1597 metais – kelias iš Kražių per Povilaičių dvarą į Tryškių miestelį, GŽŽ, p. 313.
Pagal 1547 m. testamentą, Jono Venclavičiaus Bartoševičiaus tėvas Venclavas valdė valdą Tryškiuose, ŽBH (1), p. 107.
Tryškiai minimi 1554 m. Leilėnų, Tryškių, Dirvėnų ir Dubinių kaimų (Dirvėnų valsčius) ribų aprašyme. FVIA, p. 34.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1566 m. dovanojimo aktas, kuriuo Zofija Mitkevičiūtė savo vyrui Markui Vnučkai kai kuriose valdose, tarp jų ir Tryškiuose, Viekšnaliuose padovanojo kilnojamąjį turtą, o netrukus ir valdas Tryškių, Viekšnalių dvaruose, valdose. VADA (1), p. 17.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas, kad jis karališkajame miestelyje ir dvare Tryškiuose (Triskach) perdavė raštą, skirtą Malcheriui Vaitkevičiui Šemetai dėl Purvių dvaro, į rankas dvaro rikūnei, VADA (2), p. 140.
1593 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo Zofija Mitkevičiūtė-Vnučkienė savo seserėnui Sebastijonui Sebastijonavičiui Kestortui padovanojo pajamas iš Viekšnalių ir Tryškių valdų. VADA (3), p. 87.
Vacys Vaivada veikale „Katalikų bažnyčia ir reformacija Žemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruožai“ aptarė vyskupo Merkelio Giedraičio 1592-1596 metais sudarytą Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąrašą (Descriptio Dioecesis Samogitiae), saugomą Mokslų akademijos bibliotekoje. Pagal šį sąrašą, Tryškių bažnyčią įsteigė valdovo Žygimanto Augusto revizoriai, Žemaitijoje vykdę Valakų reformą – XVI a. antrojoje pusėje, gal iki 1570 metų. Vėliau Tryškių bažnyčią užėmė protestantai, kurią vyskupas Merkelis Giedraitis atgavo apie 1590 metus.
1611 m. lapkričio 5 d. privilegija karalius Zigmantas Vaza Tryškių bažnyčiai paskyrė žmonių ir žemės Tryškiuose, Sukančių bei Vainočių kaimuose. CM (2), p. 25-27.
Tryškių bažnyčia aprašyta Žemaičių vyskupijos 1611-1651, 1675-1677 metų vizitacijų aktuose: 1643 metų akte, ŽVVA (1), p. 189-196; 1677 metų akte kartu su altarija, ŽVVA (2), p. 537-559.
1643 m. rašoma, kad mokyklos „nors trūksta, vis dėlto yra bakalauras – senas vyras Mikalojus Zabielskis, vedęs, turintis namus miestelyje, ir tam, kad tarnautų Bažnyčiai, jis lieka laisvas nuo dvaro teismui priklausančių prievolių. Kadangi jis yra senas ir nebegali tinkamai atlikti savo pareigų, buvo priimtas kitas, jaunesnis, kuris moko vaikus parapijos namuose“. ŽVVA (1), p. 193.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Grigalius Oginskis, Tryškių seniūnijoje valdęs 56 dūmus ir 2 karčemas, ŽBH, t.4. p. 383.
1701 m. gruodžio 15-16 dienomis Tryškiuose vyko mūšiai tarp Švedijos imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos pajėgų Didžiojo Šiaurės karo metu. Lietuvių kariuomenei vadovavo Grigalius Antanas Oginskis, o švedų – jų karalius Karolis XII. Gausesnės švedų pajėgos privertė lietuvius atsitraukti. Vikipedija.
1792 m. renovacine privilegija LDK karalius Stanislovas Augustas Tryškiams suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Tryškiuose įrašyta 115 vyriškos, 105 moteriškos lyties krikščionių, gyvenusių 27 sodybose, Tryškių dvare – 5 asmenys. Tryškių klebonijoje gyveno 5, altarijoje 6, senosiose klebonijos žemėse dviejose sodybose 25, špitolėje 17 asmenų. Miestelyje gyveno 69 žydų šeimų asmenys 14 sodybų. TSI.
Miestelyje yra IX-XII a. kapinynas, XIX amžiaus I pusės-XX amžiaus pradžios dvaro sodyba. KVR.
TUČIAI, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Tučiuose, kurie priklausė Tryškių parapijai, įrašyti 88 vyriškos ir 80 moteriškos lyčių asmenų, iš jų 11 bajorų šeimų žmonių. TSI, p. 9-11.
UBIŠKĖ, miestelis Tryškių seniūnijoje ir kaimas Upynos seniūnijoje.
Kaip užusienis su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais žemės sklypais aprašytas (zascianek Ubiszki) Žemaičių vyskupo stalo valdų 1740 metų generaliniame inventoriuje Luokės bažnytinio dvaro aprašyme ŽVVI (1740), p. 18. Užusienis buvo Pateklėnų kaimo teritorijoje.
Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje Ubiškė paminėta vienintelį kartą – 1760 m. Vėlesnių metų metrikų knygose iki 1780 m. Ubiškė vėlgi minima labai retai. Antroje XVIII a. pusėje kapinėse pastatyta koplyčia, o apie 1784 m. – bažnyčia, ir Pateklėnų užusienis tapo atskira gyvenviete. Kadangi Ubiškė atsiskyrė nuo Pateklėnų, priklausiusių Žemaičių vyskupui, iki 1844 m. bažnytkaimis buvo bažnytinė valda.
Pats miestelis priklauso Tryškių seniūnijai, o likusi pietinė, kaimiškoji, dalis už geležinkelio į pietus – Upynos seniūnijai.
UIKIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Sedos bažnyčios 1668-1675 m. krikšto metrikų knygoje 1760 m. minimas Kazimieras Uikis iš Uikių.
UNGURIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897), skyrelyje „Baginiai“, įrašyti įvairūs XVI-XVIII amžių dokumentai, susiję su Baginių kaimu. 1568 m. Jokūbas Brantas gavo privilegiją į valdas Baginių ir Palūksčio kaimuose (Varnių sen.). Vėliau dėl šių valdų sudaryti įvairūs dokumentai, kuriuose minimi ir kiti kaimai. Mirus Brantui, jo žmona, paveldėjusi Jokūbo Branto valdas, ištekėjo už Jokūbo Bobrovskio. 1619 metais Jokūbui Bobrovskiui duotame žemės suteikimo dokumente minimas Ungurupio užusienis. ŽVPI, p.14.
Žemaitijos kunigaikštystės Žarėnų seniūnijos 1667 m. inventoriuje minimas Ungurių užusienis, ŽKI, lapai 315-318.
UPETOS, kaimas Varnių seniūnijoje.
UPYNA, miestelis, Upynos seniūnijos centras.
1568 m. Dirvėnų tijūnui Jonui Gradovskiui suteikta privilegija į 50 valakų žemės amžino valdymo teise Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje Kirklių (Kirkle), Žeimuvėnų (Zeymowianach), Upynos (Upiny) kaimuose. Privilegijoje aprašoma, su kuriais kitais kaimais suteiktos valdos ribojasi. RVSAA (ap.4, d.1), p.229.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1582 m. užstatymo aktas, kuriuo Didžiųjų Dirvėnų tijūnas Jonas Gradovskis už 1000 kapų grašių užstatė Jonui Skačevskiui tris kaimus: Upyną, Kirklius ir Žeimovėnus. Tais pačiais metais pradėta teisme byla tarp žemionio Lukošiaus Ždano ir karališkojo sekretoriaus Jono Gradovskio dėl trijų kaimų Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje: Upynos (Upiny), Kirklių (Kirkle) ir Žeimovėnų (Žimoviany). VADA (1), p. 126.
1588 m. Raseinių žemės teisme įrašytas teismo sprendimas pagal karališkojo sekretoriaus Prano Gradovskio skundą prieš Lukošių Ždaną ir jo žmoną Zuzaną Stankevičiūtę Bilevičiūtę dėl to, kad pastarieji nevykdo karaliaus dekreto dėl užstatytų trijų kaimų: Upynos, Kirklių ir Žeimuvėnų. Teismas pripažino skundą pagrįstu ir įpareigojo Ždaną vykdyti karaliaus dekretą. VADA (2), p. 2.
1595 m. Raseinių žemės teisme įrašytas Dirvėnų dvaro inventorius su kaimais Didžių Dirvėnų valsčiuje. Kaip šiam dvarui priklausę, įrašyti Kirkliai, Žeimuvėnai, vadinami Plotas Pametes, Upyna, Besčiai ir kitos valdos. VADA (3), p. 125.
1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1595 m. dalybų aktas, kuriuo žemionys Petras, Jonas, Kristupas Gradovskiai pasidalijo tarp savęs kaimus Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje: Upyną 20 valakų, su mažu užusieniu Upyna; Žeimuvėnus, 7 valakai, su užusieniu palei ribas Lentgalių (Lentgaliov) ir Kirklių (19 valakų). VADA (4), p. 116.
1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Petras Gradovskis pardavė jam priklausančias dvaro, valdos Dirvonėnai dalis su kaimais Kirkliai, Besčiai, Upyna žemioniui Petrui Katovskiui, VADA (5), p. 256.
1654 m. Baltramiejus Kasperavičius Savickis nuomojosi dvarą Upynoje, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, priklausiusį Žarnovskiams, ŽBH, t.5, p.201.
1667 m. padūmės rejestre Upynoje įrašytas Teodoras Kaunackis, 23 pavaldinių dūmai. 1690 m. padūmės rejestre Upynoje įrašyti: Andrejus Kaunackis, 1 pavaldinių dūmas; Teodoras Kaunackis, 2 pavaldinių dūmai. ŽBH, t.3. p. 236.
Literatūroje rašoma, kad Upynos bažnyčią 1807 m. pastatė dvarininkai Žukauskiai. Tačiau Luokės bažnyčios 1766-1773 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje yra įrašas, kad 1771 m. Upynos koplyčioje susituokė Tadas Vitkauskis ir Melanija Kaunackytė.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply