Per pastaruosius dešimtmečius miesteliuose įvyko reikšmingų permainų, nors ne visos jos, kaip antai mokyklų, pašto skyrių uždarymas, yra geros. Sutvarkytos aikštės, poilsio zonos, suremontuoti pastatai yra dalis mūsų miestelių „veido“. O kaip juose atsispindi miestelių „siela“ – praeitis? Šiame straipsnyje pasakojama apie istorinės atminties išsaugojimo ir atgaivinimo iniciatyvas Tryškių seniūnijoje.
Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia nr. 66, 67)
Dvarų paveldas
Kur buvo pirmosios Tryškių sodybos, nenustatyta. Tikriausiai Tryškių pradžia turėtume laikyti dvarvietę. Iš XVII amžiaus Tryškių bažnyčios inventorių sužinome, kad dvaras buvo šalia bažnyčios – taigi toje pačioje vietoje, kaip ir dabar. Karališkasis Tryškių dvaras ir davė pradžią Tryškių miesteliui. Šalia dvaro pastatų tikriausiai atsirado ties keliu ir Tryškių valstiečių sodybos, vėliau, po XVI amžiaus valakų, virtusios gatviniu kaimu. Jo pabaigoje rytuose buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.
Dabar iš Tryškių dvaro pastatų, statytų XIX amžiuje-XX amžiaus pradžioje, liko ponų namas, svirnas, kumetynas, arklidės griuvėsiai. Ši vieta tryškiečiams turėtų būti svarbi kaip seniausia miestelio dalis.
Kultūros paveldo registre įrašyta Tryškių sodybvietė, neva datuojama XVII-XVIII amžiais. Tai toji vieta prie didžiulio atkasto akmens. Netoliese rastas ir dubenėtas akmuo. Kultūros paveldo registre rašoma, kad aptikta puodų, koklių šukių. Viena koklio šukė datuojama XVII amžiaus pirmąja puse. Kultūros paveldo departamento pažymoje spėjama, kad čia galėjo būti karčema ar dvaro palivarkas. Tačiau greičiausiai čia buvo pirmosios Tryškių bažnyčios su klebonija pastatų vieta. Joje klebonijai priklausanti sodyba su valstiečiams ir bažnyčios patarnautojams skirtais pastatais išliko vėlesniais amžiais, minima XVII amžiaus bažnyčios vizitacijos aktuose ir XIX amžiaus inventoriuose. Beje, dėl dubenėto akmens spėjama čia buvus pagonišką Tryškių šventvietę. Vis dėlto tas akmuo vėliau galėjo būti naudojamas ir šventintam vandeniui pirmojoje Tryškių bažnyčioje laikyti. Anais laikais nebuvo svetima pagoniškus apeigų akmenis „integruoti“ krikščioniškose bažnyčiose. Tokių akmenų šventintam vandeniui laikyti esama Kražių, Švėkšnos bažnyčiose.
Kad ir kokia to akmens paskirtis bei istorija, jis nurodo į dar vieną seną Tryškių vietą, kol kas dar negavusią tinkamo įamžinimo informaciniame stende, kaip ir dvarvietė ar bažnyčia su šventoriumi. Keliautojui be informacinių stendų šie objektai yra tik pastatai, neatskleidžiantys savo istorijos.
Dauguma dabartinės Tryškių seniūnijos teritorijoje buvusių dvarų išnyko. Pavyzdžiui, Pabalvės, Dūseikių. Liko Pavirvyčio dvaras su ponų namu ir svirnu, statytais XVIII-XIX amžiais. Čia verta apsilankyti, tiesa, dvarvietė yra privati.
Istoriniai įvykiai
Tokius įvykius menančių objektų nedaug išlikę. Šalia Tryškių, Bėdakų kaime, palaidoti prie Tryškių mūšyje 1863 metais žuvę sukilėliai. A.Jokubauskio iniciatyva pastatytas kryžius, paminklinis akmuo, sutvarkyta kapinaičių teritorija. Visgi ir čia verkiant reikalingas informacinis stendas.
Pačiuose Tryškiuose palaidoti žuvę Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjungos kariai. Vokiečių kariai buvo palaidoti bažnyčios šventoriuje, bet prieš keletą metų palaikai iškasti ir perkelti į vokiečių karių kapines Klaipėdoje.
Tryškių kapinėse yra 1919 metais žuvusių bolševikinio Žemaičių pulko kovotojų kapas. Neaišku, kiek čia tų kovotojų palaidota, kaip ir kur jie žuvo.
Prie Tryškių senkapio yra nužudytų 1941 metais miestelio žydų kapas. O pačiame miestelyje yra senosios žydų kapinės. Vėlgi joks informacinis stendas neužsimena, kad būtent žydų dėka Tryškiai išsiplėtė į didesnį miestelį, užuot likę bažnytkaimiu.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
