Kaip ir kitų seniūnijų, taip ir Upynos vienas pagrindinių tikslų – viešųjų erdvių priežiūra ir tvarkymas. Pasak seniūno Donato Želvio, tai kasdienis darbas.
Upynos seniūnijoje yra du miesteliai – Upynos ir Kaunatavos. Seniūnijos teritorijoje žmonės gyvena ir didesnėse gyvenvietėse: Gaulėnų, Kirklių, Gintenių, Žeimuvėnų. Tiesa, pastaroji gyvenvietė tarsi tapusi Upynos „priemiesčiu“.
Neramina kelias Viešvėnai-Dirvonėnai
Seniūno D.Želvio teigimu, gyventojams aktualiausia yra kelių ir gatvių priežiūra. Pastaraisiais metais Upynoje asfaltuotos gatvės, vis dėlto šiame miestelyje ir Kaunatavoje likę žvyruotų ruožų.
Upyną, Kaunatavą, Gaulėnus kerta magistraliniai krašto keliai, kurių priežiūra turi rūpintis valstybinė įmonė „Via Lietuva“. Kaunatavą kertantis Viekšnių-Užvenčio magistralinis kelias neblogos būklės, šiemet ruožais remontuotas, tačiau vis dėlto liko pradėjusių irti vietų. Labiausiai šis kelias aktualus kaunataviškiams. Juo jie vyksta į seniūniją Upynoje arba į Telšius, Šiaulius, pasiekę Šiaulių-Palangos plentą.
Visai kitokia kelio Viešvėnai-Dirvonėnai (Šiaulių rajone) būklė. Nuo Upynos iki Viešvėnų-Dirvonėnų, Viekšnių-Užvenčio kelių sankirtos plento būklė, nors nėra visiškai patenkinama, tačiau tikrai ne tokios prastos būklės kaip toliau kelias į Luokę, nuo jos – į Viešvėnus. Praėjusią vasarą vietomis labiausiai suirę kelio ruožai link Luokės remontuoti. Vis dėlto bendra kelio būklė ir seniūnui, ir gyventojams kelia nerimą. „Via Lietuva“ yra įtraukusi į savo planus šio kelio remontą, tačiau tik ruožais ir ne per vienerius metus.
D.Želvio teigimu, keistoka tai, kad nuo Viešvėnų iki minėtų kelių sankryžos šis plentas yra trečios kategorijos, o toliau į Upyną – ketvirtos, vadinasi, žemesnės. Taigi žiemą kelias į Upyną valomas vėliau nei ruožas nuo sankryžos iki Viešvėnų. O iš Upynos į Luokės gimnaziją vežami vaikai, žmonės vyksta į darbą Luokėje ar Telšiuose. „Kai prisninga, negalėdami laiku išvykti žmonės skambina, skundžiasi man, nors seniūnija nėra atsakinga už šio kelio priežiūrą. Savo ruožtu aš skambinu kelininkams ir raginu greičiau suktis. Atvirai pasakius, vien dėl to nė kiek nelaukiame žiemos, ypač su gausiu sniegu“, – pasakojo D.Želvys.
Miestelių, gyvenviečių, kaimų gatvių ir kelių priežiūra rūpinasi seniūnija. O tai – dešimtys kilometrų.
Upynoje buvo naujai išasfaltuota Kaštonų gatvė, o gretimuose Žeimuvėnuose – pagrindinė gatvė.
Seniūnijoje yra trejos kapinės: vienos Upynoje, ir dvi Kaunatavoje – katalikų ir stačiatikių. Kapinės nuolat prižiūrimos, tvarkingos.
Miestelio „širdis“ – skveras
Upynoje viena svarbiausių vietų – skveras su dengta lauko renginių scena. Čia gausu gėlynų, medžių, pastatytas paminklinis akmuo Upynos pirmojo paminėjimo 1569 metais datai. Čia vyksta ir didžiausia miestelio metinė Oninių šventė. Bet ji ne vienintelė. Prieš Jonines stadione ir sporto aikštyne rengiamas sporto festivalis – tikriausiai vienintelis toks renginys rajono seniūnijose. Festivalyje žvejybos, plaukimo baidarėmis, krepšinio, futbolo, tinklinio ir kitose sporto šakose varžosi žmonės ne vien iš Upynos, bet ir iš kitų rajonų seniūnijų. Suprantama, ir stadionas, ir sporto aikštynas reikalauja nuolatinės priežiūros.
Reikia prižiūrėti ir buvusios mokyklos, buvusio kultūros centro, vaikų darželio teritorijas. Neseniai prie jo, bibliotekos ir Dienos centro pastato seniūnijos iniciatyva išasfaltuota gatvelė, aikštelė.
Nors Upynoje neliko mokyklų, pastatai nėra tušti. Čia įrengta treniruoklių salė, sporto ir kultūros renginiams naudojamos kitos salės. Mokyklos pastate veikia miestelio bendruomenė.
Darbštūs ir kūrybingi žmonės
Atvykstančius į Upyną pasitinka gražiai sutvarkyta prieiga: gėlynas su mediniu stogastulpiu ir medinėje plokštėje įrašytu miestelio pavadinimu. Kalbėdamas apie viešąsias erdves, seniūnas šiltai paminėjo Janiną ir Bronių Matučius. Janina puse etato dirba seniūnijos darbininke, nors triūsia net už visą etatą, dargi dažnai padedant vyrui. Sutuoktinių pastangomis žydi gėlynai miestelyje, padaroma kas nors įdomaus. Štai ir šį rudenį skverelyje atsirado rudeniškas akcentas su sodo ir daržo gėrybėmis, kurias tarsi dovanoja „sutuoktinių pora“ – iš įvairiausių augalėlių sukurtos ir padabintos skulptūros. O prieš šv. Kalėdas skvere atsiranda žiemiški akcentai.
Savo miesteliu rūpinasi ir Upynos bendruomenė, padeda vietos ūkininkai. Arba štai gražias iniciatyvas sugalvoja patys gyventojai. Albinas Stanys su Algimantu Beleckiu be atlygio stogeliu uždengė bažnyčios šventoriaus tvorą, o gyventojai surinko pinigų medžiagoms. Savo gyvenviete rūpinasi ir Kirklių bendruomenė.
Dar anksčiau seniūnija suremontavo kapinių tvorą, pašalindama sutrešusius stogelius ir atlikdama kitus darbus.
Puiki viešoji erdvė Kaunatavoje
Kaunatavos bendruomenė taipogi labai aktyvi, ypač veikli bibliotekininkė Vilija Jocienė. Kaunataviškiai prie bažnyčios suremontavo pastatą ir jame įrengė laidojimo namus. Sutvarkė bendruomenės reikmėms ir šalia esančią senovinę klėtį, prie jos pastatė pastoginę ir taip įsirengė sceną lauko renginiams.
Kaunataviškiai susikūrė skverą su vaikų žaidimo aikštele ir vieta lauko renginiams. Šioje išpuoselėtoje ir gražiai sutvarkytoje erdvėje nestokota dėmesio miestelio praeičiai ir įžymiems kaunataviškiams: Kaunatavos įkūrėjams dvarininkams Kaunackiams, politiniam kaliniui, signatarui Liudvikui Sabučiui (1935-2014), topografui, etnografui Bronislovui Grombcevskiui (1855-1926).
D. Želvio teigimu, seniūnijos ir bendruomenių iniciatyvos padėjo sukurti jaukesnius miestelius. Pasak seniūno, seniūnaičių sueigose nutariama, kur ir ką pirmiausia daryti. „Sutarėme taip: vienais metais ką nors svarbesnio padarome vienur, kitais – kitur, nes lėšas ir pastangas išbarsčius trupiniais, geresnio rezultato nebus“, – sakė seniūnas.
D. Želvys mano, kad seniūnijoje yra visko, ko reikia: renginių ir sporto salės, veikia švietimo įstaigos, kursuoja mokykliniai autobusai, puoselėjamos bendriems renginiams skirtos aikštės ir kitos viešosios erdvės. O ir patys gyventojai, bent dauguma jų, kruopščiai prižiūri savo sodybas, tiesa, kartais tenka vieną kitą apsileidėlį subarti. (Telšių rajono savivaldybės inf.)
Leave a Reply