Vilniuje Telšių, Akmenės, Mažeikių ir Šiaulių rajonų iniciatyvinės grupės „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ aktyvistai, besipriešinantys užmačioms įsteigti šiuose rajonuose milžinišką poligoną, surengė piketą ir spaudos konferenciją.
Alvydas Ivoncius
Poligono grėsmė vis dar išlieka
Spaudos konferencija įvyko Seime.
Spaudos konferenciją pradėjusi Seimo narė Laima Nagienė pareiškė, kad žmonės, kurie priešinasi poligonui, nėra prorusiški, kaip kad juos bando kaltinti kai kurie „patriotai“. Žmonės nori nuo išnykimo grėsmės apsaugoti savo namus, ūkius. L.Nagienė pripažino, kad, įtraukdama poligonui numatytas teritorijas į Lietuvos bendrąjį planą, klaidų neišvengė ankstesnė valdžia. Primename, kad dėl to yra atsakinga Seime dominavusi „valstiečių“ dauguma ir Sauliaus Skvernelio vadovaujama vyriausybė.
L.Nagienė sakė, kad pastebėta poligono viešinimo trūkumų. Pasak Seimo narės, nepakanka žmonių vien raminti žodžiais, esą numatytose teritorijose atisakyta steigti poligoną: tai būtina įteisinti Seimo nutarimu.
Išsamiai apie ketinimus steigti poligoną spaudos konferencijoje papasakojo iniciatyvinės grupės narė Diana Lopaitienė.
2020 metų birželio 4 dieną Seimas patvirtino nutarimą dėl Lietuvos bendrojo plano. 2020 metų liepos 23 dieną Aplinkos ministerija išsiuntinėjo pranešimus savivaldybėms apie Lietuvos bendrojo plano viešinimo pradžią. 2020 metų rugpjūčio 4 dieną paskelbtas skelbimas Mažeikių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, tačiau seniūnai, gyventojai atskirai nebuvo informuoti. Kitos savivaldybės, tarp jų ir Telšių rajono, iš viso nieko nepaskelbė. 2020 metų rugpjūčio 20 dieną parinktos trys potencialios teritorijos naujam poligonui. D.Lopaitienė klausė: kas vyko? Lietuvos bendrasis planas pradėtas viešinti, tačiau poligono galimybių studija dar nebaigta, ekspertai vis dar tebetikslino teritorijas.
2020 metų spalio 3 dieną įkurta iniciatyvinė grupė „Ramybė ir gamta mums ir mūsų vaikams“. 2020 metų spalio 3 dieną grupė kreipėsi į Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijas. Netrukus buvo sukurta elektroninė peticija, adresuota Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimui, Krašto apsaugos ministerijai ir pradėti rinkti parašai. Spalio pabaigoje grupė pateikė raštus Telšių, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių rajonų savivaldybių taryboms, merams.
Poligono teritorija turėtų tęstis nuo Eigirdžių į Šiaulių rajoną, nuo Šiaulių-Palangos plento — į Akmenės rajoną. Tryškiai būtų atsidūrę tarp dviejų poligono dalių.
D.Lopaitienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad poligonas būtų užėmęs intensyvaus ūkininkavimo geras žemes, ribojęsis su gyvenvietėmis ir miesteliais minėtuose rajonuose.
Ministras ramina, bet veiksmų vengia
Poligonui numatytose teritorijose išsidėstę 6 tūkst. 271 privatūs sklypai, tarp kurių 4 tūkst. 584 yra žemės ūkio paskirties. Yra 1 tūkst. 169 statiniai ir pastatai, už kuriuos buvo numatyta kompensacija nuo 180 iki 315 eurų už kvadratinį metrą. Žemės kainą numatyta kompensuoti nuo 2 tūkst. 265 iki 2 tūkst. 333 eurų už hektarą, kai reali rinkos kaina nuo 3 tūkst. 500 iki 4 tūkst. 500 ar net daugiau už hektarą. Poligono galimybių studijoje apstu klaidų dėl gyventojų skaičiaus, žemės ir miškų ploto, infrastruktūros, saugomų objektų.
Pasak D.Lopaitienės, iš poligonui pasmerktų teritorijų per metus gaunama 20 mln. eurų pajamų. Spaudos konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas vėl kartojo esą tose teritorijose poligono nebus. Tačiau ministras nenori keisti Lietuvos bendrojo plano, nes neva tai ilgai užtruktų ir brangiai kainuotų. Kitaip sakant, vieta poligonui teisiškai numatyta, todėl išlieka ir reali grėsmė, ypač žinant, kaip dažnai politikų kalbos nesutampa su veiksmais. Krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas į spaudos konferenciją atvykti nesiteikė.
Rajono valdžia elgėsi aplaidžiai
Po žemaičių akcijos Vilniuje paskelbta, kad neva apskritai atsisakoma sumanymo Lietuvoje steigti milžinišką poligoną. Pradėta kalbėti apie tai, kad bet kur Lietuvoje neįmanoma rasti poligonui tokios didelės teritorijos. Esą reikia steigti kur kas mažesnį poligoną. Tačiau vėlgi neaišku, kur. Tad mūsų rajonui poligono grėsmė išlieka bent tol, kol nebus pakeistas Lietuvos bendrasis planas ar numatyta kita vieta poligonui.
Poligono grėsmę Telšių rajonui sustabdė ne valdžia, ne Savivaldybės taryba, o visuomenininkai: Diana Lopaitienė, Jurgita Žabaliūnaitė ir kiti. Kaip matome, rajono valdžia net nesiteikė savo visuomenės informuoti apie tokio masto ypatingai svarbų ketinimą. Dar blogiau — meras Kęstutis Gusarovas viename pasitarime buvo pritaręs poligonui. Kai Algirdas Bacevičius paragino poligono temą svarstyti Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, K.Gusarovas atsisakė tai daryti. Užtat neseniai Kolegijos posėdyje buvo svarstomi žemaičių kalbos įteisinimo reikalai, tarsi tai būtų vietinės valdžios kompetencija ir rūpestis.