Rašėme, kad grupelė Savivaldybės tarybos narių dar kovo mėnesį raštu paprašė padidinti jiems lėšas vadinamosioms „kanceliarinėms“ išlaidoms. O štai praėjusį Savivaldybės tarybos posėdį tai jau padaryta. Neva daug „poreikių“ turintys išrinktieji save sočiai pamalonino. Vietoje 57 eurų dabar kas mėnesį gaus net po 190 eurų.
Alvydas Ivoncius
Ėmė gailėtis patys savęs
Iniciatyvos autorių pagrindinis motyvas gauti daugiau pinigų toks — kitose savivaldybėse daugiau mokama. Netgi išvardijo dosnesnes, daugiau iš biudžeto semiančias savivaldybių tarybas. Aišku, pamiršo paminėti tas, kuriose Tarybos nariams mokama beveik tiek pat ar net mažiau.
Kaip matote, mūsų politikams kitų savivaldybių ydos tapo sektinais pavyzdžiais. Arba Tarybos nariai ėmė gailėtis savęs.
Pagal J.Rupeikienę, taupumas yra populizmas
Savivaldybės tarybos posėdyje Algirdas Bacevičius pareiškė: nieko didinti nereikia, dauguma Tarybos narių nėra nusipelnę nė kelių eurų, kadangi yra pasyvūs. Pasak A.Bacevičiaus, ši situacija liudija netvarką valstybėje: kiekvienoje savivaldybėje nustatomos vis kitokios sumos „kanceliarinėms“ tarybų narių išlaidoms.
Konservatorius Juozas Butkevičius, mėgstantis kalbėti apie „orią senatvę“, paprieštaravo: neva nėra prastai, kai patys gali „tokius dalykus nusistatyti“. J.Butkevičius paragino nebijoti ir „tai padaryti“. Konservatorius dar pasamprotavo apie „poreikius“. Ir pareiškė galintis nurodyti šešias priežastis, kodėl reikėtų didinti išmokas Tarybos nariams. Tačiau nepaminėjo nė vienos.
Tvarkiečių frakcijos vardu Almantas Lukavičius pasiūlė nieko nedidinti. Užteks ir tų 57 eurų per mėnesį. Nedidinant per metus, pasak A.Lukavičiaus, būtų sutaupoma 9500 eurų, kuriuos galima skirti sportui. A.Lukavičiui pritarė darbietis Rimantas Adomaitis. Liberalsąjūdininkė Jolanta Rupeikienė išdidžiai pareiškė: „Mes dirbame neatlygintinai“. Esą vieną mėnesį išleidžiama mažiau, kitą — daugiau, todėl reikia patiems prisidėti iš savo pajamų. O siūlymas mažinti Tarybos nariams skiriamas sumas, anot J.Rupeikienės, yra populizmas ir noras įsiteikti rinkėjams.
Socialdemokratas Kajatonas Šliogeris įtikinėjo gerai žinantis padėtį rajone, kadangi važinėjasi su „bočiais“.
Darbietę „nutupdė ant žemės“
Darbietė Laima Jurytė-Zakarauskienė panoro tuos pinigėlius išleisti ne tik trintukams, popieriui ar telefono ryšiui apmokėti, o ir dovanėlėms, kažkokiai pagalbai bendruomenėms. Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas Telšių rajono darbiečių pažibą „nutupdė ant žemės“. Pasak S.Urbono, teisės aktai aiškiai nurodo, kokioms reikmėms gali išlaidauti Savivaldybės tarybos nariai: pirktis kanceliarines prekes, degalus, apmokėti už interneto ir telefono ryšį.
Konservatorius Mantas Serva paklausė, kokiems poreikiams Savivaldybės tarybos nariai stokoja pinigų: gal trūksta interneto, atvykimo į posėdžius? „Gal kas galėtų paaiškinti, kas pabrango?“, — paklausė M.Serva. Iniciatyvos gauti daugiau pinigų autoriai į M.Servos klausimą nepanoro atsakyti.
Pasididino kelis kartus
Savivaldybės tarybos nariams buvo skiriama po 57 eurus per mėnesį, o per metus — 684 eurai. Nesunku įsivaizduoti, kiek galima už tokią sumą nusipirkti popieriaus, pieštukų, sąvaržėlių, segtuvų, rašiklių ir panašių kanceliarinių prekių. Jų daugumai Tarybos narių, būkime atviri, visai nereikia. Visų pirmiausia dėl jų pačių neveiklumo. Gal daug kas iš jų sugebėtų įrodyti, kad parašė šūsnis raštų, dažnai važinėjosi po rajoną ne dėl savo, o gyventojų reikalų? O dabar Tarybos nariai gaus po 190 eurų per mėnesį, per metus — po 2280 eurų.
Tokia suma, omenyje turint išlaidas kanceliarinėms prekėms, telefono ir interneto ryšiui apmokėti, degalams nusipirkti, jei manoma, jog atstovaujama rajono žmonėms, atrodo perteklinė. Galima įtarti, kad Tarybos nariai šiuos pinigus panaudos daugiausia savo „oriam gyvenimui“ pagerinti. Juk labai patogu pirktis degalus ir meluoti esą „važiavo pas rinkėjus“.
Darbo rezultatas — praskolintas biudžetas
Keistokai atrodo J.Rupeikienės virkavimas „dirbame neatlygintinai“. Juk ši ponia, dalyvaudama Savivaldybės tarybos rinkimuose, turėjo žinoti, kad Tarybos nario pareigos — visuomeninės. O ir kokiais „darbo rezultatais“ ne tik J.Rupeikienė, K.Šliogeris, J.Butkevičius bei kiti panorę gauti daugiau pinigų Tarybos nariai galėtų pasigirti? Dauguma jų gyvena mieste, tad išlaidos atvykti į posėdžius, kurie vyksta vos kelis kartus per mėnesį, nėra didelės. Galima spėti, kad gaunamus pinigus Tarybos nariai naudos savo „oriam gyvenimui“ pagerinti.
Beje, Tarybos narių akivaizdžiausias veiklos rezultatas — praskolintas rajono biudžetas. Dauguma išrinktųjų nė nesidomi, kaip įgyvendinami jų pačių priimti sprendimai, nenori arba nesugeba kontroliuoti Savivaldybės administracijos ir kitų Savivaldybės tarybai pavaldžių įstaigų veiklos. Vien sėdėdami posėdžiuose, jie tikrai didelių išlaidų nepatiria. K.Šliogerio važinėjimasis po rajoną su „bočiais“ dar nėra gyventojų problemų sprendimas.
Įdomi L.Jurytės-Zakarauskienės iniciatyva leisti Tarybos nariams pirktis knygeles, kitaip sakant, — dovanėles. Kas nustatys, kad nupirktos vazos, popieriniai vienkartiniai rankšluosčiai, kėdė ar tualeto klozeto dangtis buvo dovanėlė rinkėjui? Kita vertus, perkant dovanėles, gali būti stengiamasi papirkinėti tuos pačius rinkėjus. Taigi dabar Tarybos nariai gaus po 190 eurų per mėnesį. Jų iš dvidešimt septynių Tarybos narių negaus meras ir vicemeras, kadangi yra etatiniai darbuotojai. Vadinasi, rajono ir valstybės žmonėms brangiau kainuos dvidešimt penkių išrinktųjų, anot J.Butkevičiaus, „poreikiai“. Kiekvienas Tarybos narys per metus gaus po 2280 eurų. Tarybos nariai mums per metus kainuos 57 tūkst. eurų. Įspūdinga suma, omenyje turint ilgas eiles socialiniam būstui gauti, varganus pensininkus, kiaurus kai kurių mokyklų langus, duobėtas gatves ir panašiai.
Nerūpi skolos
Šiais metais bazinė senatvės pensija buvo padidinta vos keturiais eurais per mėnesį ir dabar sudaro 112 eurų.
Minimali mėnesinė alga yra 380 eurų. Taigi Tarybos nariams bus skiriama po pusę minimalios algos.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai — šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,2 procento šalies gyventojų — iš viso 640 tūkst. žmonių.
Finansų ministerijos rugsėjo 30 dienos duomenimis, Telšių rajono savivaldybės skola sudarė beveik 53 procentus metinių biudžeto pajamų, skolinimosi limitą mūsų išrinktieji viršijo net beveik puse milijono eurų. Pagal šiuos rodiklius, Telšių rajono savivaldybė yra viena iš labiausiai prasiskolinusių Lietuvoje.
Už Tarybos narių „riebesnį kąsnį“ balsavo:
Kajatonas Šliogeris, Lietuvos socialdemokratų partija;
Adomas Domarkas, Lietuvos socialdemokratų partija;
Tomas Katkus, Lietuvos socialdemokratų partija;
Stefa Naujokienė, Lietuvos socialdemokratų partija;
Kęstutis Gusarovas, Lietuvos socialdemokratų partija;
Remigijus Juška, Lietuvos socialdemokratų partija;
Sigitas Mikalauskas, Lietuvos socialdemokratų partija;
Zenonas Mockus, Darbo partija;
Stanislovas Čekanauskas, Darbo partija;
Laima Jurytė-Zakarauskienė, Darbo partija;
Virginija Vitkauskienė, Darbo partija;
Algirdas Tarvainis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;
Vytautas Rakickas, išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą;
Juozas Butkevičius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Dėl Tarybos narių „riebesnio kąsnio“ susilaikė:
Artūras Domarkas, Lietuvos liberalų sąjūdis;
Jolanta Rupeikienė, Lietuvos liberalų sąjūdis;
Petras Kuizinas, Darbo partija;
Rimantas Adomaitis, Darbo partija;
Algirdas Bacevičius, nepartinis.
Prieš Tarybos narių „riebesnį kąsnį“ balsavo:
Mantas Serva, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai;
Almantas Lukavičius, nepartinis;
Vilija Bačionienė, Lietuvos socialdemokratų partija;
Irena Skernevičiūtė, partija Tvarka ir teisingumas;
Valdemaras Ramšas, partija Tvarka ir teisingumas.