Toks klausimas iškilo, kai Savivaldybės sudaryta komisija dėl Telšių šilumos ūkio perspektyvų nepanoro, jog posėdyje dalyvautų žurnalistai. Beje, dar prieš posėdį komisijos pirmininkas vicemeras Kęstutis Gusarovas pareiškė, jog žurnalistai nepageidaujami.
Alvydas Ivoncius
Rado nerimtų priežasčių
Pastebėjus, kad ne vien ponas K.Gusarovas tai turi nuspręsti, vicemeras sutiko, jog bus paklausta komisijos narių nuomonės. Primename, kad Savivaldybės tarybos sudarytoje komisijoje yra vicemeras socialdemokratas K.Gusarovas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Darbo partijos narys Kęstutis Anglickas, Tarybos nariai konservatorius Mantas Serva, nepartiniai Algirdas Bacevičius, Almantas Lukavičius, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Rakickas, valdininkai Edmundas Vaitkevičius, Adomas Bružas, UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius.
A.Lukavičius ir V.Rakickas posėdyje nedalyvavo. Vienintelis A.Bacevičius balsavo, kad žurnalistai galėtų dalyvauti svarbius reikalus nagrinėjančios komisijos posėdyje, K.Anglickas susilaikė, o kiti balsavo „prieš“. Net ir neva į opoziciją pasitraukusių konservatorių atstovas M.Serva.
Kiek pavyko sužinoti, „prieš“ balsavę komisijos nariai teisinosi esą žurnalistai trukdytų dirbti. Įdomu, kaip? Sėdime, klausomės, užsirašome. Žurnalistams leidžiama dalyvauti Saugaus eismo, Etikos, Antikorupcijos bei kitų komisijų posėdžiuose. Taip pat — Savivaldybės tarybos, jos komitetų. Neaišku, kuo išskirtinė ši K.Gusarovo vadovaujama komisija. Pranešęs apie komisijos narių draudimą, K.Gusarovas mums prasitarė esą, anot Juridinio, personalo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjo E.Vaitkevičiaus, komisijos nariams gali būti pranešta konfidenciali informacija. Įdomu, kokia? Ir kas gali būti, nagrinėjant miesto šilumos ūkio perspektyvas, konfidencialu? Kaip matote, vengdami viešumo, valdininkai ir politikai išsigalvoja gana nerimtų priežasčių.
Kaups ir analizuos duomenis
Norėdami sužinoti, kas buvo svarstoma posėdyje, kreipėmės į A.Bacevičių bei K.Anglicką. Nematėme reikalo klausti kitų, uždraudusių dalyvauti žurnalistams, kadangi abejojame jų, taip pat ir komisijos pirmininko K.Gusarovo, nuoširdumu. A.Bacevičius sakė pateikęs klausimus, kokios finansinės galimybės perimti šilumos ūkį, kokia situacija susiklostytų, norint pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su „Litesko“, ar bus rengiamas dar vienas konkursas. „Kad galėčiau nuspręsti, kas geriau, man reikia duomenų, o jų kol kas trūksta“,— „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė A.Bacevičius. Jo manymu, norint perimti ūkį, reikia žinoti, kiek tai kainuos, ar Savivaldybės galės skirti pinigų, ar „Telšių šilumos tinklams“ bankai suteiks paskolas ir panašiai. O pratęsiant sutartį, išsiaiškinti, kiek ir dėl ko investuotų „Litesko“, kaip tai paveiktų šilumos ir karšto vandens kainas.
K.Anglicko teigimu, darbo grupėje tartasi, į kokius klausimus reikia rasti atsakymus, kaip grupė turi dirbti. Nutarta kitam posėdžiui pasikviesti konsultuojantį teisininką Liną Songailą, pateiktos užduotys dėl duomenų surinkimo „Telšių šilumos tinklų“ direktoriui J.Staševičiui.
K.Anglicko manymu, perimant šilumos ūkį, Savivaldybei finansiškai padėti „Telšių šilumos tinklams“ būtų sudėtinga, kadangi biudžete laisvų pinigų nėra. Įmonė galėtų gauti banko paskolas, tačiau čia iškyla kita problema: o kaip jas reikėtų grąžinti? Tų paskolų, atrodo, nebūtų galima įtraukti į šilumos ir karšto vandens gamybos ir tiekimo kainas. „Nėra problema perimti šilumos ūkį, tačiau reikia įvertinti perėmimo kainą, lygiai tas pats pasakytina ir apie nuomos sutarties pratęsimą. Mes turime pasirinkti tokį sprendimą, kuris mažiausiai kainuotų Savivaldybei ir būtų geriausias gyventojams“,— „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė K.Anglickas.