Sunku patikėti, tačiau Telšius, Žemaitijos sostinę, Telšių vyskupystės centrą, pastarąją savaitę visoje Lietuvoje garsino kone vienas žodžių junginys — „gėjai kanibalai“… Telšių Žemaitės gimnazijoje dešimtokams vykusios tikybos pamokos atgarsiai davė peno televizijos laidoms, interneto portalų publikuotiems straipsniams, kurių autoriai vienas su kitu tarsi lenktyniavo, kas sukurps kuo skandalingesnį pavadinimą, galop — ir humoristų pasirodymams…
Lina Dijokienė
Nuo rusofobijos link homofobijos
Kas turėjo įvykti vienoje gerą vardą turinčios Žemaitijos sostinės gimnazijos dorinio ugdymo pamokoje, kad sukeltų šitokį ažiotažą? Jei, kaip ir dauguma visuomenės, pasiduotume pirmajam įspūdžiui, perskaičius kelias iš minėtos pamokos į viešumą išsprūdusias skaidres (nebeverta nė cituoti jose įdėtų teiginių…), sakytume: Telšiai žengė rimtą žingsnį į homofobiją… Šiemet jau ne pirmą kartą į Telšius ir čia vykstančius dalykus atkreipiantis dėmesį žinomas žurnalistas Andrius Tapinas rėžė: „Telšiams šiemet fatališkai nesiseka. Jeigu būčiau piktas, pasakyčiau, kad čia grįžta karmos smūgiai už Lietuvai pagimdytus politikus, bet piktas nesu ir nesakysiu. Seniūno paleistos „Belyje rozy“ vasario 16 dieną, mėginimas palepinti miestelėnus Rusijos propagandiniu kinu ir štai dabar naujausias judesys -– Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytojos pasakojimai vaikams apie gėjus-kanibalus, serijinius žudikus ir vaikų prievartautojus. O tokie dalykai jau sunkiai telpa galvoje. XXI amžius, modernioji Lietuva ir štai tamsta mokytoja dėsto tokius dalykus, kurie nepadarytų gėdos nei Kadyrovo šutvei, kuriančiai koncentracijos stovyklas seksualinėms mažumoms, nei Ugandos politikams, kurie grasino LGBT bendruomenei mirties bausmėmis“. Stipriai pasakyta? Nieko keista, kad pirmajai emocijai pasidavė ne tik A.Tapinas, įvairiausi žmogaus teisių gynėjai (tarp jų — ir seksualinių mažumų atstovai), bet ir atsakingi asmenys: tiek Telšių rajono meras Petras Kuizinas, tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pareiškę, kad tokius dalykus pamokoje teigiančiai mokytojai neturėjų likti vietos mokykloje…
Politikų vertinimai
Tiesa, vėliau, kiek aprimus aistroms, politikų ir švietimo sistemos specialistų retorika švelnėjo. „Apmaudu, kad mokytojai drįsta mokyti vaikus mėgėjiškai, nepasigilinę nei į ugdymo programas, nei į mokslinę informaciją. Šis atvejis dar kartą parodė, kad švietimo sistemoje tikrai reikalingi pokyčiai, kad kiekviena mokykla ir kiekvienas mokytojas užtikrintų kokybišką mokymą. Ko mokome, kaip mokome ir kas moko? Tai švietimo sistemos pagrindas. Akivaizdu, kad pokyčių reikia visose šiose srityse, prie jų turi prisidėti ir mokyklų bendruomenės“,— Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime cituojama ministrė.
Gerokai nuolaidesnį toną parodė ir rajono meras, pats turįs ilgametę pedagoginio darbo praktiką. Prieš išvykdamas į komandiruotę užsienyje, Telšių rajono savivaldybės meras P.Kuizinas išplatintame pranešime pastebėjo: „Kiekvienas mokytojas, pasirinkdamas dėstymo metodus, turėtų kritiškai įvertinti, ar tinkamai parinkta medžiaga, ar turima informacija yra patikrinta ir patvirtinta moksliniais tyrimais. Ugdydami jauną žmogų, formuojame jo sąmonę, taip pat ir nuomonę. Puikiai žinome, kad mokyklose ypač jautri patyčių tema, o matydamas mokytojo pateiktą medžiagą, mokinys gali ją savaip interpretuoti, suprasti ir perteikti. Pamokoje išdėstyta informacija gali tapti instrumentu, siekiant pasityčioti iš klasės draugo ar draugės“.
Atsižvelgdamas į Žemaitės gimnazijoje įvykusį susitikimą su mokyklos bendruomene, kuriame išsakytas palaikymas mokytojai, meras tikino, jog per 20 metų darbo patirties turinčios pedagogės nebereikėtų skubėti atleisti. „Visi esame žmonės, visi klystame. Tačiau tokia situacija nebegali pasikartoti nei šioje, nei kitoje mokykloje. Gyvename demokratinėje valstybėje, turime būti tolerantiški tiek tautinėms, tiek seksualinėms mažumoms, tiek kitokią nuomonę turintiems asmenims, jei ji nebrukama kaip vienintelė ir neginčijama tiesa“,— nurodė meras.
Nuomonės išsiskyrė
Pačioje Telšių Žemaitės bendruomenėje, kaip galima spręsti iš komentarų viešojoje erdvėje, kilo arši kampanija prieš apie keistoka informacija pasižymėjusią tikybos pamoką savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalinusią gimnazistę Indrę Pabijonavičiūtę. Buvusi mokyklos prezidentė, visuomeniška ir aktyvi moksleivė buvo drabstoma purvu, peikiama, kaltinama puikybe ir tuo, kad „suėdė geram žmogui gyvenimą“… Pati gimnazistė, nors ir pripažįsta patirianti daug spaudimo ir neigiamų emocijų, regis, turi tvirtą stuburą ir aiškų kritinį mąstymą: „Tai suteikia galimybę kalbėti ir kitiems mokiniams. Tokių atvejų atskleidimas padeda suvokti problemą“. Vis dėlto ne visi gimnazistai yra linkę slėpti nuo visuomenės bėdas ir stropiai skalbti mokyklos mundurą. „Nuotraukos iš pradžių pasirodžiusios vienoje programėlėje, o vėliau ir pačiame „Facebook‘e“ visus mokyklos mokinius sukėlė ant kojų. Aptarinėdami situaciją vis svarstėme, kaip tokia santūri, visuomet šiltai pasitinkanti mokinius mokytoja galėjo pateikti paaugliams, t.y., dar besiformuojančioms asmenybėms ir vis dar lipdančioms požiūrį į aplinką, tokius neargumentuotus ir logikos bei tolerancijos sąvokoms besipriešinančius „faktus“? Dalis mūsų jaučiamės nuoširdžiai nusivylę ne tik L.Raudytės sprendimu, kad tokia medžiaga mus „šviečia“ ir yra naudinga, bet ir mokyklos vadovybės ignoravimu ar tiesiog elementariu nežinojimu apie tokią jau ne pirmus metus mokiniams pateikiamą informaciją“,— mintimis pasidalijo viena gimnazistė. Ji patvirtino, jog didžioji dalis jos bendramokslių yra įsitikinę, jog visą šitą „reikalą“ reikėję spręsti mokyklos viduje — „tyliai ramiai“… Telšių rajono savivaldybės meras P.Kuizinas išreiškė palaikymą informaciją paviešinusiai gimnazistei. „Pirmiausia, norėčiau pastebėti tai, kad iš kito mokinio gautas skaidres ji tik paviešino savo asmeniniame socialinio tinklo „Facebook“ profilyje, informacija susidomėjo patys žurnalistai. Atkreipiu dėmesį, kad ji tik iškėlė klausimą, kaip tinkamiau pasielgti. Mergina jaučia spaudimą iš mokyklos bendruomenės, tačiau jos paviešintą informaciją vertinu kaip pilietišką poelgį, kviečiantį diskutuoti — ar tikrai mūsų švietimo sistemoje yra viskas gerai? Ar daug metų dėstantys mokytojai tinkamai pasirenka metodiką ir nekursto neapykantos? Prisipažinsiu, perskaityti tai, kas buvo parašyta skaidrėse, buvo labai nemalonu. Pamėginkime įsijausti į kiekvieno mokinio kailį, ar tikrai toks radikalus pamokos dėstymo būdas priimtinas dešimtokui?“ -– svarstė meras ir ragino bendruomenę nesmerkti nei vienos, nei kitos pusės, o į kiekvieną atvejį pažvelgti kritiškai ir atrasti tiek vieną, tiek kitą pusę pateisinančių argumentų.
Aiškinasi policijoje
Tikybos mokytoja Loreta Raudytė, visuose Telšiuose gerbiama pedagogė, žinoma kaip labai stropi, pasiaukojusi savo darbui ir itin darbšti mokytoja, prisipažino gyvenanti labai didelėje įtampoje ir neturinti jėgų komentarams. Tai suprantama, mat mokytoja turi pakelti ne tik užplūdusią viešumo bangą, tačiau ir apklausas policijoje. Telšių apskr. VPK atstovė spaudai Aušra Blaževičienė patvirtino, jog gautas pavedimas iš prokuratūros ir mokytoja kalbasi su tyrėjais. „Policijoje tikslinamos aplinkybės, sprendžiama dėl procesinių sprendimų priėmimo“,— teigė A.Blaževičienė. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė informavo, jog prieš kurį laiką buvo gautas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus raštas. „Tai įprasta praktika. Kontrolierė prašė įvertinti šitą atvejį. Prokuroras pavedė policijos tyrėjams išsiaiškinti. Atliekami veiksmai, sprendžiama, ar yra nusikalstamos veikos, ar verta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju į tai nepanašu“,— situaciją paaiškino G.Gendvilaitė.
Įvertino pamoką
Visiems, kas tvirtina, jog negalima pamokos vertinti tik iš kelių skaidrių, ištrauktų iš konteksto, jau galima susipažinti su viešojoje erdvėje paviešinta visa tos tikybos pamokos medžiaga. Ją jau išanalizavo ir įvertino rezidentas mons. kan., eduk. m. lic. Rimantas Gudlinkis, Telšių vyskupijos katechetikos centro vadovas. Jis laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“ sakė, kad 10 klasės katalikų tikybos programoje viena tema yra skirta aptarti žmogaus lytiškumą ir homoseksualizmą. „Mokytoja pristatė šitą temą ir bažnyčios mokymą, kaip bažnyčia tai vertina. Įvertinus visą pamokos medžiagą, visas mokytojos naudotas priemones, reikia pasakyti, kad mokytoja buvo pasirinkusi teisingą bažnyčios pozicijos pristatymą. O tose keliose skaidrėse, kuriose mokytoja pasidalino informacija apie homoseksualizmą, kas tai yra, kokie yra požiūriai į šį judėjimą, norėdama temą aktualizuoti, pasirinko vieną psichologą ir pateikė jo medžiagą. Manau, kad mokytoja netinkamai pristatė konkrečiai šią medžiagą, netinkamai atsižvelgė į mokinių amžių ir pateikimo vietą. Pokalbyje su mokytoja ji aiškiai išreiškė poziciją, jog nenorėjo nieko nei įžeisti, nei pažeminti“,— aiškino Katechetikos centro vadovas.
Mokytoją L.Raudytę R.Gudlinkis įvertino kaip labai nuoširdų, rūpestingą, atidų ir dėmesingą žmogų. Šios savybės, anot pašnekovo, labai reikalingos ir svarbios ugdant jauną žmogų, bendraujant su juo. Katechetikos centro vadovas pabrėžė, kad jie ne kartą yra stebėję mokytojos L.Raudytės pamokas — jokių blogybių nerasta, jose tinkamai perteiktas bažnyčios mokymas. Be to, ši mokytoja — itin aktyvi, geranoriškai dalindavosi su kolegėmis, tikybos mokytojomis, savo sukaupta patirtimi, pamokų medžiaga. „Manau, kad tai rimta pamoka visiems. Mokytojai turi kritiškai vertinti informaciją, atsižvelgti į jos tinkamumą pamokai ir klasei. Informacijos labai gausu, mokytojai skatinami dirbti aktualiai, šiuolaikiškai, tačiau kartu turi būti ir itin atsakingi bei nuolat ugdytis“,— akcentavo pašnekovas.
Rašliavos našta
Telšių Žemaitės gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“ vos rado keliolika minučių pokalbiui. Mat, kaip teigė pats direktorius, jis vos spėja suktis ne tik dalindamas interviu ar komentarus įvairioms žiniasklaidos priemonėms, bet ir ruošdamas atsakymus į įvairiausių institucijų atsiųstus raštus ir klausimus. Kai kuriems iš jų atsakyti skiriamas stebėtinai trumpas laiko tarpas — vos trys dienos… „Jokių sprendimų nėra. Kol kas niekur nelinkstu. Yra atliekami įvairūs tyrimai, rašomi paaiškinimai. Dar laukia patikrinimas iš Savivaldybės, galbūt net ir iš ministerijos. Kai jie bus baigti, pateikti vertinimai ir rezultatai, tuomet ir bus sprendimai. Tuos duomenis pristatysius aukščiausiam gimnazijos valdymo organui — mokyklos tarybai. Tada ir spręsime. Žinoma, mokytoja netinkamai pasirinko pamokos medžiagą. Jos pareiga užtikrinti kokybišką ugdymą“,— kalbėjo Ž.Želnys. Jis pabrėžė, kad tikybos mokytoja pripažįsta ir supranta savo klaidą, jaučiasi labai blogai, tačiau pamokas veda, be to, turi tvirtą bendruomenės palaikymą. O su kita šios istorijos puse — gimnaziste I.Pabijonavičiūte Ž.Želnys sakė nekalbėjęs, esą dėl to, kad tai nebūtų įvertinta kaip koks spaudimas ar panašiai. Pasak direktoriaus, gimnazijos bendruomenė susitelkusi, dirba savo darbą, visų yra paprašyta nesivelti į jokias emocijas.
Siūlo palaukti
Itin ramia pozicija šioje daug aistrų sukėlusioje istorijoje pasižymėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir Sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė. Informaciją sako gavusi iš gimnazijos direktoriaus, kai tik pasirodė žinios socialiniuose tinkluose. „Pirmas įspūdis, žinoma, buvo prastas. Iškart „užkliuvo“ skaidrių turinys ir klausimų sukėlė medžiagos pamokoje panaudojimo prasmė bei pateiktų faktų šaltiniai“,— prisipažino vedėja. Tačiau situaciją ji teigė linkusi vertinti filosofiškai, mat, anot D.Mažeikienės, švietimas apskritai yra viena iš labiausiai matomų ir vertinamų sričių, o viešoji nuomonė esanti labai svarbi, į ją būtina reaguoti. Vis dėlto Švietimo ir sporto skyriaus vadovė nesureikšmina visuomenės nuomonių susiskaldymo. Ji įsitikinusi, kad nuomonių skirtumai demokratinėje visuomenėje normalu. D.Mažeikienė, paklausta, ar šiandienos mokytojams pakanka metodinės medžiagos ir pagalbos, atsakė: „Mokytojai dalykinės informacijos ir metodinės medžiagos gali rasti švietimo pagalbos įstaigų (Ugdymo plėtotės centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Švietimo aprūpinimo centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir kt.) interneto svetainėse, gali naudotis virtualiomis švietimo konsultantų paslaugomis per Mokytojo TV, svetainėse Ikimokyklinis.lt, e-mokykla ir kt. Rajone veikia švietimo pagalbos įstaiga — Telšių švietimo centras. Tikybos mokytojai gali naudotis Ugdymo plėtotės centro ir Lietuvos katechetikos centro parengtomis metodinėmis rekomendacijomis Romos katalikų tikybos bendrosioms programoms įgyvendinti. Švietimo ekspertai teigia, kad šiuolaikiškam ir kūrybingam mokytojui vadovėlis yra tik pagalbinė priemonė. Visiškai su tuo sutikčiau, tačiau mokytojas privalo pasirinkti tinkamą ugdymo turinį“.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja informavo, kad buvo kalbėtasi su mokytoja, gimnazijos direktoriumi, susitikta su mokyklos bendruomene. Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (iš švietimo specialistų) nuo gegužės 8 d. pradės detalesnį tyrimą. „Patarčiau mokykloje aptarti, kas įvyko, identifikuoti bendrų tikslų įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes, išsianalizuoti priežastis. Bus atliekamas savivaldybės lygmens tyrimas, pateiktos išvados. Tik tada bus galima vertinti. Šiaip kiekviena diena yra pamoka. Švietimo bendruomenėms taip pat“,— pokalbį užbaigė D.Mažeikienė.