Permainos ne vienam sukelia stresą. Ypač tai pasakytina apie situacijas, susijusias su vaikais. O jei šie vaikai su negalia — tai nerimo ir baimių jų tėvams bus dar daugiau. Tokiomis nuotaikomis gyvena Telšių „Vilties“ mokyklos ikimokyklinukų tėveliai.
Lina Dijokienė
Motyvas — pinigai
Bandymai taupyti ar bent ekonomine logika vadovautis švietimo sistemoje nėra paprasta užduotis. Tuo jau ne kartą įsitikino Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vadovybė. Telšių „Vilties“ mokyklos pavadinimas rajono švietimo politikos lauke ir pernai, ir šiemet skambėjo ne kartą. Itin skausmingai ir emocingai šios mokyklos ugdytinių, turinčių didesnę ar mažesnę negalią, tėvai sutiko Telšių rajono valdžios sprendimą sujungti dvi specialiųjų poreikių vaikus ugdančias mokyklas — „Vilties“ ir Naujamiesčio — į vieną.
Tokio sprendimo motyvas paprastas — dvi panašaus tipo mokyklos rajono biudžetui per didelė prabanga, juolab, kad ir jose ugdomų vaikų mažėja. Nors tėvai ir protestavo, ir bandė apeliuoti į Tarybos narių jausmus, tačiau valdantieji susitelkė ir priėmė sprendimą — „Viltis“ nuo naujųjų mokslo metų pradžios bus prijungta prie Naujamiesčio. Atrodytų, sprendimas jau yra, nebėra ko mojuoti kardais po mūšio. Tačiau paaiškėjo, kad iki šiol nežinioje liko Telšių „Vilties“ mokyklos kelių ikimokyklinių grupių vaikų tėvai ir pedagogai. Artėja vasara, atostogos, o žmonės skendi nežinioje ir abejonėse, nežino, kas jų laukia,— taip kalbėjo sukviestame susirinkime Telšių „Vilties“ mokyklos direktorė Stasė Giedrienė.
Bandė sklaidyti gandus
Į susitikimą su Telšių „Vilties“ mokyklos darželinukų tėvais ir pedagogais atvykusios Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė bei šio skyriaus vyriausioji specialistė Dalytė Jonavičienė stebėjosi, kodėl susirinkusieji tiki kažkokiais gandais.
„Kiekviena reorganizacija sukelia aistrų. Jų būtų mažiau, jei nebūtų dezinformacijos. Nežinau, kas ir kokiu tikslu ją skleidžia“,— kalbėjo D.Mažeikienė. Anot vedėjos, jau ne kartą buvo susitikta su „Vilties“ mokyklos bendruomene: ir su darbuotojais, ir su tėveliais. „Buvo ir valdžios vyrai atėję ne kartą. Mūsų rajone nereikia dviejų specialiųjų mokyklų, visiškai užtektų vienos. Švietimo politika yra tokia, kad reikia stengtis kuo daugiau integruoti specialiųjų poreikių vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas, taip pat ir į darželius. Tačiau, mano nuomone, integracija turi būti neskubota. Tam turi būti labai pasirengta. Dar nėra tokių sąlygų mokyklose, kad galėtume taip paimti ir išskaidyti Jūsų vaikus į bendrojo ugdymo įstaigas. Esu įsitikinusi, kad mes kol kas turime išlaikyti specialiąsias grupes, o ne staiga pereiti į tą vadinamąjį įtraukųjį ugdymą. Todėl ir pradedame palaipsniui. Žingsnelis po žingsnelio“,— sprendimų motyvus susirinkusiesiems bandė aiškinti Švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
Anot jos, pirmas tokių pertvarkų tikslas — išspręsti tuštėjančių mieste švietimo įstaigų pastatų problemą. Antrasis tikslas — išgryninti ir atskirti privalomą ugdymą nuo ikimokyklinio. Vedėjos teigimu, „Vilties“ mokyklos pastatas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą bus pradėtas renovuoti kitąmet ir čia įsikurs nauja įstaiga, teikianti socialines paslaugas. Dar yra metai laiko nuspręsti, kaip bus pertvarkomos „Vilties“ mokyklos darželinukų grupės. Kol kas svarstoma, ar šitas specialiąsias grupes prijungti prie vieno darželio, o gal prie kelių. „Su jūsų direktore ne kartą kalbėjome. Šiuos metus, kaip buvo darželio grupės, taip ir išliks čia. Kai prasidės renovacija, grupės kartu su jų pedagogais bus iškeltos. Tik dar nežinome, ar į vieną kokį darželį, ar į kelis. Jūsų vaikams niekas nesikeistų“,— bandė vis labiau įsikarščiuojančius vaikų tėvelius raminti viešnios.
Prasta patirtis
Tačiau tėvai, sunerimę dėl savo vaikų ateities, nė nebandė ramiai diskutuoti. Vienas per kitą viešnioms pasakojo karčią patirtį, kai savo vaikus bandė vesti į kitus, anot jų, „sveikųjų“ darželius. Viena mama skundėsi, kad tokiame darželyje jos vaiku prastai rūpinosi, o auklėtojos, esą, seno sukirpimo, nemokančios ir nenorinčios su neįgaliais vaikais dirbti. „Mes ėjom į paprastą darželį. Nuolat ant vaiko buvo šaukiama, kiti vaikai irgi buvo nepatenkinti, mat mergaitė valgė netvarkingai, ji turėjo sėdėti nusukta į sieną. Ir pačias auklėtojas reikia integruoti, užsilikusios iš senų laikų“,— rėžė viena mama.
Tėvai buvo įsitikinę, kad jų vaikams „sveikųjų“ darželiuose bus blogai, jie negaus tokios individualios pagalbos ir tokio ugdymo, kokį gaudavo „Vilties“ mokykloje. „Netikiu aš ta integracija. Kaip gali sveikas vaikas su nesveiku kartu būti? Vis tiek neįgaliuosius visi atstumia“,— baimėmis dalinosi kitas tėvas.
„O kaip bus su bendrabučiu, jei reikės savaitinių? Kiek yra iš kaimų kur atveža? Kas vežios mūsų vaikus? Ar kiekvienam darželiui autobusiukus nupirksite?“ — sudėtingais klausimais viešnias apibėrė susirūpinę tėveliai.
Jie nė klausyti nenorėjo pasvarstymų, jog esą laiko dar yra — visi metai, tad visos šitos problemos būsiančios išspręstos. „Jau turėjo būti sugalvota! Mes jumis nebetikime, jūs apgavote ne vieną kartą. Prižadėjote autistų tėveliams susitikimą su specialistais. Kam žadate, jei negalite žodžio ištesėti“,— rėžė įširdę tėvai.
Nerimu pasidalijo ir pedagogės. „Kaip mums reiks dirbti, jei vieną grupę — į vieną darželį, kitą — į kitą? Juk turime būti komanda. Vaikams reikia specialistų pagalbos: nei logopedas, nei masažistas neprilakstys“,— nerimu dalijosi moterys. Be to, joms nerimą sukėlė tai, jog atsiųstos pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) specialistės tyrė vaikus ir paaiškėjo, kad nemaža jų dalis jau dabar gali eiti į paprastus darželius. „Jei nebebus tiek grupių, liks tik dvi, kur dėsit darbuotojus?“ — nerimavo „Vilties“ auklėtojos.
„Dėl darbuotojų iš viso nekyla problemų. Nė vienas nebus atleistas. Kai buvote atėję, tą ir pasakiau. Ir tikrai nepamelavau nė vieno žodžio“,— įsižeidė melage išvadinta Švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
Tyrimai — be tėvų žinios
Ji informavo, jog PPT specialistams buvęs duotas įpareigojimas ištirti „Vilties“ darželinukus. Anot vedėjos, šie jau pusę darbo padarė. „Iš dabartinio skaičiaus jūsų vaikelių dešimčiai ar vienuolikai yra rekomenduojama ugdytis bendrojo lavinimosi mokyklose. Turite tai asmeniškai žinoti ir su specialistais aptarti. Tai priklausys nuo jūsų pasirinkimo“,— nurijusi nuoskaudą toliau aiškino vedėja.
Tačiau net ir šis tyrimas papiktino tėvus „Kas leido mūsų vaikus tirti be mūsų leidimo? Ar gavote mūsų sutikimą?“ — pyko tėvai. Dėl keistokos situacijos buvo nepatenkinta ir mokyklos direktorė Stasė Giedrienė. „Keistoje terpėje gyvenu — nežinau. Esu nepatenkinta. Į įstaigą atvyksta viešnios, neužeina nė į administraciją, ir eina tiesiai į grupes tirti vaikų, net neinformuoja“,— pretenzijas pareiškė direktorė.
Anot jos, integracija nėra blogai, tačiau reikia labai gerai ją apgalvoti, sukonstruoti, kad vaikai gautų visišką pagalbą. Juk nepalakstys ar logopedas, ar masažuotojas, ar kineziterapeutas į kelis darželius.
Tiria skundą
Susirinkime dalyvavusi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė paaiškino, jog švietimo ir mokslo ministrė gavo „Vilties“ mokyklos tėvų vardu parašytą anoniminį skundą.
„Čia esu, kad galėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Noriu pasidalinti mintimis. Dėl to sujungimo. Kad bendrojo ugdymo lavinimo vaikai jungiami su kitos specialiosios mokyklos vaikais, skatintinas žingsnis. Vaikų buvo nedaug, todėl jie negaudavo viso jiems galimo finansavimo. Dabar bus 88 vaikai. Bus pilni komplektai, dabar jie gaus kokybišką finansavimą, pilną pagalbą. Per mėnesį per 7 tūkst. eurų skiriama vien pagalbai teikti. Šito bet kokia mokykla jūsų vaikams atskirai teikti negali. Akivaizdu, jei finansai didesni, tai ir pagalba didesnė. Dėl ugdymo problemų neturėtų kilti. Kitas klausimas keliamas dėl patalpų. Žinau, kad į Naujamiesčio mokyklą yra investuotas tam tikras kiekis pinigų, patalpos remontuojamos, tvarkomos, pritaikomos, reikia manyti, kad bus pasirengta priimti tuos vaikus. Dėl bendrojo ugdymo, manau, tas reikalas bus sutvarkytas“,— aiškino R.Pocienė.
Ji priminė, kad dėl ikimokyklinio ugdymo kol kas dar nėra priimti jokie sprendimai. „Kaip čia bus: ar visi į vieną darželį, ar į atskirus, ar integruos, dar niekas nėra nuspręsta. Dar metai laiko sprendimams priimti yra. Visi pasiūlymai turi būti išgirsti, visos jūsų keliamos bėdos turi būti išsiaiškintos. Minite atvejus, kad kažkuriame darželyje su vaiku buvo elgiamasi netinkamai. Tai reikia kelti į viešumą. Netinkamas pedagogo elgesys su vaiku turi būti nedelsiant stabdomas. Nutylėti ir niekam nieko nesakyti — negalima. Jūs patys kenkiate savo vaikui, jei tylite. Yra institucijų, kurios gali padėti“,— patarė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.
Ji aiškino tėvams, kad jų vaikai negali pasilikti šioje įstaigoje. Vaikų mažėja. „Jei kiekvienas užsispirs, bus negerai. Ne kartą teko su jūsų direktore kalbėti. Šitas vaikų atskyrimas turi duoti naudą. Dabar ikimokyklinukai gaus daug daugiau pinigų pagalbai teikti — masažisto, logopedo ar specialiojo pedagogo paslaugoms. Iki šiol teko pinigus perskirstyti“,— aiškino specialistė.
Tačiau tėvai nenorėjo nieko girdėti, tik dalijosi įtarimais, jog neva būsią tik praplauti pinigai, o į jų vaikus niekas dėmesio nekreips. Audringame susirinkime dalyvavęs Telšių rajono savivaldybės narys Algirdas Bacevičius paragino besipiktinančius tėvus ne tik žodžiais reikšti savo nepasitenkinimą, tačiau viską būtinai surašyti ir pateikti valdžiai raštu. Anot jo, valdžia negalės nereaguoti į raštą, privalės atsakyti.
Įžvelgė net suokalbį
Nė į kalbas nenorintys leistis ir nuolat replikuojantys tėvai užsispyrę teigė nenorintys jokių permainų. Įžvelgė net slaptą D.Mažeikienės interesą. Esą jos sūnus dirba Telšių „Naujamiesčio“ mokykloje, būtent todėl ir yra viskas daroma Naujamiesčio mokyklos naudai.
Tokius „Vilties“ mokyklų vaikų tėvelių įtarinėjimus Telšių Naujamiesčio mokyklos direktorius Kęstutis Saplinskas pavadino gryna nesąmone. Tiesa, pasak direktoriaus, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos sūnus iš tiesų dirba jo vadovaujamoje mokykloje. Tačiau K.Saplinskas neigė bet kokių protekcijų galimybes. „Jis dirba jau kelerius metus, pradėjo dirbti daug seniau, dar nebuvo nė minčių apie kažkokį jungimąsi. Dirba budėtoju pusę dienos, pusę etato, nuo 8 val. ryto iki 12 val. dienos. Dėl šių mokyklų jungimosi jau seniai verda aistros. Seniai laukiau, kol bus tokie įtarinėjimai. Bet galiu užtikrinti, kad tai niekaip nesusiję“,— pabrėžė Naujamiesčio mokyklos vadovas.