„Žmonės sukrėsti. Esame pakraupę dėl šio įvykio“,— kalbėjo Luokės seniūnas Česlovas Ubartas, kai pasklido žinia, jog šiame Žemaitijos miestelyje įvykdyta žmogžudystė.
Lina Dijokienė
Policijos pateikiamoje nusikaltimų ir nelaimių suvestinėje informacija labai šykšti. Informuota, jog birželio 19 d. apie 19 val. Telšių r., Luokėje, namo kieme kilus konfliktui, vyras (gimęs 1986 m.), veikdamas kartu su broliu (gimęs 1988 m.), peiliu sužalojo vyrą (gimęs 1978 m.), kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Įtariamieji sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaip teigė Telšių apskr. Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Aušra Blaževičienė, konfliktas įvyko nusikaltimu įtariamų brolių namo kieme. Turimais duomenimis, konfliktas buvo užsimezgęs anksčiau. Tą lemtingą vakarą pas brolius aiškintis santykių atėjo grupė vyriškių (šeši asmenys). Susitikimas tarp brolių bei atėjusiųjų aiškintis buvo audringas ir baigėsi tragedija. Vyresnysis brolis smogė peiliu vienam iš atėjusiųjų į krūtinę. Sužalotasis dar nubėgęs į kito namo kiemą. Ten ir susmuko… Jau tiriant nužudymą, ėmė ryškėti ir daugiau to karšto bei, kaip aiškėja, kruvino konflikto detalių. Per įvykusias muštynes dabar nužudymu kaltinimas įtariamasis, veikdamas kartu su broliu, įspyrė vyrui (gimęs 1953 m.) į galvą bei į šoną. Nukentėjusiajam diagnozuotas galvos sumušimas, lūpos žaizda, šonkaulio lūžis.
Pasak policijos atstovės, suimtieji broliai policijai žinomi, turėję reikalų dėl įvairių pažeidimų, chuliganiško elgesio. Po nusikaltimo broliai sulaikyti dviem paroms. Vėliau įtariamas asmuo (gimęs 1986 m.) teismo sprendimu suimtas trim mėnesiams, o jo broliui (gimęs 1988 m.) paskirta švelnesnė kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Luokėje apie policijos pareigūnų išsivežtus brolius sunku išgirsti gerą žodį. Ypač luokiškiai neigiamai atsiliepė apie vyresnėlį — buvo teistas, sėdėjęs kalėjime, dabar esą vėl laukė kažkokios bylos tyrimo. Esą abu jie buvę sunkiai sukalbami, konfliktiški, agresyvoki, tad vietiniai bendrauti su jais vengė.
Apie žuvusįjį — atvirkščiai. Ne vienas minėjo jį buvus auksinių rankų meistrą, gerai išmaniusį remonto reikalus. Pasak Luokės seniūno, su nusikaltimu įtariamais luokiškiais broliais jam nebuvo tekę asmeniškai bendrauti, jie jokių reikalų seniūnijoje neturėjo. Kuo vertėsi, iš ko prasimanė lėšų pragyventi, Č.Ubartas negalėjo pasakyti. Gal kokiais padieniais darbais užsiėmė — svarstė seniūnas. Dėl pašalpų į seniūniją broliai nebuvo kreipęsi.