Literatų klubas šiemet švenčia (1986 m.) 30-ties metų sukaktį. Telšių rašytojus ir poetus į klubą subūrė šviesaus atminimo poetas Vitalijus Dacys. Neseniai „Alkos“ muziejuje įvyko Telšių literatų poezijos šventė „Vidurvasario poezijos skaitymai – 2“. Dalyvavo poetai Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė, Zita Budrienė, Petras Gintalas, Ieva Sigita Naglienė, Virginija Smilgytė, Eva Stonkevičienė, Vytautas Stulpinas, Audronė Varpiotienė, Adolfina Varnelienė, kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, paskatinęs poetus Telšių bendruomenei padovanoti šios vasaros poetinį žodį.
Adolfina Varnelienė
Šventę ruošė ir vedė poetė I.Daubarienė, jos iniciatyvą rėmė Telšių Kultūros centro direktorė Birutė Juozapavičienė. Nors už langų pliaupė lietus ir grūmėjo perkūnas, šviesų ir nuotaikingą sambūrį pagyvino kanauninko A.Sabaliausko palinkėjimai, Telšių muzikos mokyklos auklėtinių Aušrinės Kaminaitės bei Guodos Buivydaitės (vadovė Dalia Praspaliauskienė) atliekami klasikiniai kūriniai ir klausytojų pilnutėlė salė.
Per Telšių septynias kalvas šokinėjanti lietuviška vasara, negailinti šilumos, lietaus ir saulės, įkvėpė poetams dvasinio polėkio ir minčių margumyno, palytėto kūrybinės prasmės gilybių. Lietuvos rašytojų sąjungos nario V.Stulpino naujausiuose eilėraščiuose menamas tautos kultūrinės praeities suvokimas, susirūpinimas dėl išlikimo to, ko dar nepraradome. Jo eilių peizažas slepia gilią potekstę, mena nūdienos randus, kultūros — meno, istorijos, papročių — tęstinumo būtinybę. Tai produktyvus poetas. Daugelio premijų laureatas.
Klausytojai žavėjosi I.S.Naglienės eilių tematikos ir meninio skaitymo vienybe. Jos minčių vėrinyje — peizažas, namai ir žmogus, jo egzistencijos vingiai. Menas yra tikroji tautų istorija. Jo dalis — literatūra.
Medalių kūrėjas ir poetas profesorius Petras Gintalas kalbėjo už dėdę, save ir sūnų. Jaučiama tradicijų tęstinumo gaida, nors laiko srovė diktuoja ir savo taisykles. Tai profesionalūs poetai.
Audronė Varpiotienė — poetė ir tapytoja. Poezijoje — individualus požiūris į gamtą, meilę, žmogų. Esaties spalvos — dienos atminty.
E.Borusevičiūtės Šidlauskienės poemoje — Telšiai, tremties istorija, priminimas to, kas niekada nebus užmiršta.
Jaunosios poetės E.Stonkevičienės (jos eilės spausdintos literatų almanache „Po Vydūno kaštonais“) kūryboje staigūs ir kampuoti pamąstymai apie tai, kas aplinkui dedasi.
I.Daubarienė mintijo populiarią kasdienybę, artimą dabarties žmogui, ir visa tai, kas gera ir šviesu.
V.Smilgytės kūrybos lauke — vaikų pasaulis, jų individualybė.
Z.Budrienė tęsia liaudies kūrybos tradicijas. Gyvai sukonkretina gamtos vaizdus, gėrisi gėlėmis, medžiais, konkrečia aplinka.
A.Varnelienės eilėse laikas lyg brolis nuveda klausytoją į tradicines sodybas, į meno ir kasdienybės vienybę.
Klubo poetai nuoširdžiai dėkoja B.Juozapavičienei už pagalbą ruošiant poezijos šventę, muziejui — už galimybę džiaugtis nuostabia sale. Dėkingi ir fotomenininkui Mečislovui Šilinskui už nuotraukas. O literatai per minčių nugludintas svajones jau planuoja kitas poezijos popietes.