Šalia „auksinio“ stogo — „auksiniai“ suolai ir šiukšliadėžės

2015 metų gegužės mėnesį Telšių rajono savivaldybės administracija sudarė su UAB „Techsis“ sutartį dėl Žemaitės gimnazijos stadiono rekonstrukcijos. Nors sutarties įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti per pusmetį, darbai galutinai dar nėra baigti ir dabar. Tačiau „Kalvotoji Žemaitija“ nustatė ir ką daugiau: įspūdingas lauko suolų ir šiukšliadėžių kainas, galimą sukčiavimą, statant tvorą.

Alvydas Ivoncius

Aikštelė — vien mokyklai
Pagal sutartį numatyta rekonstruoti gimnazijos futbolo aikštę su bėgimo takais ir įrengti lauko krepšinio aikštelę. Pastaroji visą vasarą buvo užrakinta, nors darbai baigti. Pasipiktinę telšiškiai kreipėsi į Savivaldybės tarybos narį Algirdą Bacevičių, kodėl vasarą miesto vaikams ir jaunimui neleidžiama šioje aikštelėje žaisti krepšinį. Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas A.Bacevičiui šių metų rugpjūčio 4 dienos raštu atsakė, kad UAB „Techsis“ nebuvo įvykdęs visų rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų, o tiksliau — neištaisęs trūkumų: nepasėta sportinė veja, neįrengti futbolo vartai, nesumontuotos krepšinio stovų apsaugos nuo atsitrenkimo, nebaigti įrengti tinklinio stovai.
S.Urbonas A.Bacevičiui rašte teigė, kad bus parengtas naudojimosi ugdymo įstaigų aikštynais aprašas ir teikiamas tvirtinti Savivaldybės tarybai. Reikėtų suprasti: tuomet ir nuspręs, ar galės jaunimas sportuoti mokyklų sporto aikštėse, kai jos bus laisvos nuo moksleivių.

Sutarties terminas pasibaigęs
Grįžkime prie S.Urbono rašto A.Bacevičiui. Taigi sutartis su UAB „Techsis“ pasirašyta 2015 metų gegužę. O dabar jau turime rugsėjį, tačiau deklaracija apie statybos darbų baigimą nėra pasirašyta.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas mums aiškino esą užsėta futbolo aikštės veja ne visai gerai sudygo, todėl reikėjo ją atnaujinti. Visgi atnaujinti veją rangovas galėjo ir gegužės ar birželio mėnesiais, kai, beje, pro ją jau stypso piktžolės. K.Anglickas taip ir nepaaiškino, kodėl Savivaldybės administracija nesugebėjo pareikalauti, kad „Techsis“ laiku atliktų darbus.
Iš tikrųjų praėjusių metų gal spalio mėnesį pasėta žolė negalėjo spėti sudygti, tačiau juk šiemet sulaukėme vasaros. Kodėl buvo delsiama dar kartą sodinti žolę, taip ir neaišku. Panašiai, kaip ir K.Anglickas, „Techsį“ teisino Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos poskyrio vedėjas Adomas Žvirzdinas.
Su A.Bacevičiumi Žemaitės gimnazijos stadione apsilankėme rugsėjo 2 dieną. Žolė buvo sudygusi, tačiau nenupjauta. Už savaitės ją nušienavo. Futbolo aikštėje aiškiai matėsi nedideli pliki ploteliai, ir jų buvo gausu. Pasak K.Anglicko, bendrovės pareikalauta tuos plotelius apželdinti žole. Artėjant rudeniui?
Negana to, matoma, jog futbolo aikštės danga nėra kaip reikiant lygi. A.Žvirzdinas tikino esą bendrovė turės užvežti juodžemio, išlyginti ir vėl užsodinti žolę. Keistoka: rudenį veš juodžemį, lygins, užsės žolę, kuri, kaip ir pernai, neva nespės sudygti.

Direktorius turi savo nuomonę
Vaikštinėdamai po stadioną, prie gimnazijos pastebėjome jos direktorių Žydrūną Želnį. Šis patvirtino, kad žolė buvo pasėta praėjusių metų vėloką rudenį. Direktorius prasitarė: fubtolo aikštėje nepaklotas drenažas. Jis, beje, nė nebuvo numatytas.
Už krepšinio aikštelės likęs plotelis tarp jos ir medžių tiesiog pusiau plikas: kur žolė išdygusi, o kur ne. Dar blogiau: nežinia, koks čia buvo atvežtas juodžemis, jei kyšo plytų, betono ar kitokio statybinio šlamšto gabaliukai. Pasirodo, Ž.Želnį tai nelabai jaudino. Pasak gimnazijos direktoriaus, toje vietoje ketinama padaryti šuolių į tolį aikštelę. Minutėlę: o juk už tos vietos sutvarkymą buvo sumokėta? Ar garsiausios Telšiuose gimnazijos direktoriui tai nė motais? Ž.Želnys, panašu, nelabai entuziastingai vertina idėją, kad čia, be moksleivių, galėtų sportuoti ir miesto jaunimas. Juk turtas — mokyklos. Kaip įstaiga, ji privalės rūpintis stadionu.
Belieka pastebėti, kad mokykla ir stadionas yra Savivaldybės turtas. O Savivaldybės šeimininkai — rajono žmonės.

Bendrovė nesutinka su priekaištais
Savivaldybės administracija raštu įspėjo UAB „Techsis“ pašalinti trūkumus: išlyginti nekokybiškai įrengtą veją, atsėti vietomis nesudygusią žolę. Panašu, UAB „Techsis“ direktorius Algirdas Birkantas nenori pripažinti šių trūkumų. Savo atsakyme Savivaldybės administracijai jis teigė, kad defektai yra pašalinti.
Tačiau vaizdai stadione rodo visai ką kita.

Stulbinančios kainos
Pradėję domėtis, kodėl po pamokų krepšinio aikštelėje neleidžiama žaisti miesto vaikams ir jaunuoliams, su A.Bacevičiumi čia turėjome atvykti dar kelis kartus.
„Kalvotoji Žemaitija“ panagrinėjo Savivaldybės administracijos ir UAB „Techsis“ sutarties priedą — sąmatą. Darbai laiku nebuvo atlikti. Tai — viena. Antra — nustebino kainos. Štai sąmatoje nurodoma, kad lauko suolelio kaina 528 eurai be pridėtinės vertės mokesčio. Tie suoleliai tikrai nėra ypatingi: į žemę įbesti du betoniniai stovai, prie jų pritvirtinta metalinė plokštelė, ant kurios savo ruožtu — po keturis medinius brūselius. Argi šitiek toks suolelis gali kainuoti?
Iš viso pastatyti aštuoni suoleliai, kurių bendra kaina be PVM — 4230 eurų. Šalia suolelių — keturios metalinės šiukšliadėžės. Vienos jų kaina — 470 eurų be PVM.
Ant vieno suolelio sėdėjo garbaus amžiaus moteris. Ji vos amo neteko, išgirdusi, ant kokios brangenybės sėdi. „Kas taip vagia? Į kalėjimą juos!“ — piktinosi moteris.

Kalbintieji siūlė kuklesnes kainas
Ėjo pro šalį du gimnazistai: mergaičiukė ir vaikinukas. Klausiame jų, kiek toks suolelis galėtų kainuoti. Abu pasvarstę vienbalsiai nusprendė: nevertas nė šimto eurų. O kiek šiukšliadėžė? Nebūtų už ją gimnazistai mokėję nė šimto.
Na, sakysime, gimnazistai nežino, iš ko duona kepama.
„Kalvotoji Žemaitija“ paprašė ir mero Petro Kuizino aplankyti brangius suolelius bei šiukšliadėžes. Tiesa, kviesdami vykti merui nesakėme, kur ir kodėl. P.Kuizinas, jei tektų jam pačiam pirkti, už suolelį duotų daugiausia 150, o šiukšliadėžę — 200 eurų.
A.Bacevičius pareiškė, kad tokio stiliaus suoleliai labiau tiktų prie ūkininko fermos nei gimnazijos. „Kurių galų Savivaldybė perka tokias brangenybes. Nėra pigesnių suolelių, šiukšliadėžių?“, — stebėjosi A.Bacevičius.

Nežino, ką daryti
Tikras suolelių ir šiukšliadėžių kainas iš „Kalvotosios Žemaitijos“ sužinojęs P.Kuizinas tiesiog klausė: ką reikia daryti, kokią sistemą sukurti, kad panašių dalykų nė nebūtų?
Tartum paslaptis: Savivaldybės administracija dažniausiai konkursus rengia apklausos būdu, kviesdama dalyvauti tris bendroves. „Kalvotoji Žemaitija“ apie tai rašė ne kartą, tačiau niekas nesikeitė.
„Kalvotoji Žemaitija“ išaiškino „auksinio“ Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo istoriją. Ir to stogo ploto numatyta daugiau, nei realiai buvo, ir nemažai įkainių didesni nei valstybiniai. P.Kuizinas žadėjo, jei paaiškės kas negero, kreiptis į prokuratūrą. Nesikreipė.
P.Kuizinui „Kalvotoji Žemaitija“ sudarė dar vieną progą kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Domėjomės, kodėl Žemaitės gimnazijos stadione vietoje cinkuotos vielos-plastikinio tinklo tvora. Štai čia atsiskleidžia, kaip ir kas daroma. Labai negražiai daroma. Bet apie tai — šio straipsnio tęsinyje.
(Bus daugiau)

Nuotraukoje: Anot A.Bacevičiaus, toks suolelis, mums visiems kainavęs 638 eurus (su PVM), tiktų nebent prie ūkininko fermos.