Jei matai gaisrą, nedelsdamas kviesk gaisrininkus. Taip esame mokomi nuo pat mažens. Tačiau, kaip parodė viena istorija, kartais už tokį pilietiškumą gali sulaukti tų pačių ugniagesių pašaipos…
Lina Dijokienė
Per menkai dega?
Tokią istoriją laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“ papasakojo patyręs miškininkas, Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Arūnas Galinauskas. Pareigūnas prisiminė, kaip vieną trečiadienį apie 12 val. vykęs iš Nevarėnų į Telšius. Vienoje vietoje, keliasdešimt metrų nuo kelio, pamatęs degančią miško paklotę. Patyręs specialistas greit sumojo, jog situacija gan pavojinga. Virš degančio ploto driekėsi aukštos įtampos laidai. Surinko pagalbos telefono numerį 112. Ugniagesiai atvažiavo išties labai greitai. Du vaikinai iššoko ir iškart nubėgo gesinti gaisro. „Prie ugniagesių mašinos liko vienas gaisrininkas, buvęs prie vairo. Jis apžvelgė degantį plotą ir atsainiai man mestelėjo: „Nu ką tu čia kvieti, jei nėra gaisro…“
Nesu pratęs kabinėtis dėl smulkmenų, tačiau mane sukrėtė toks atsainus ir, sakyčiau, neatsakingas požiūris. Ką, nejaugi reikėjo laukti, kol įsiliepsnos didžiulis masyvas? O aš juk buvau su miškų priežiūros pareigūno uniforma, atvažiavau specialiai pažymėta tarnybine mašina. Galiu tik įsivaizduoti, kaip toks ugniagesys būtų kalbėjęs, jei apie gaisrą būtų pranešęs paprastas žmogus? Nenoriu skųsti, tačiau manau, kad to jauno pareigūno turėtų būti kitoks požiūris į darbą“,— savo mintimis apie patirtą susidūrimą su Telšių ugniagesiais pasidalijo A.Galinauskas.
Įvykęs nesusipratimas
Iškart po šio pokalbio A.Galinauskas išskubėjo į Telšius. Ugniagesiai toje vietoje gaisrą malšino gerą pusvalandį.
Paklaustas, ką mano apie A.Galinausko papasakotą istoriją, Telšių ugniagesių komandos viršininkas Tomas Šverebas situaciją įvertino kaip nemalonų nesusipratimą. Iš pokalbio su tuo jaunu ugniagesiu, pašnekovas teigė supratęs, kad nieko blogo tas vaikinas pasakyti nenorėjęs, nebuvę jokio piktumo, jokio barnio, tiesiog nepagalvotai paleido liežuvį, ne vietoje ir ne laiku pasamprotavo, kad tiek mažai tedega…
„Pakalbėjau su ugniagesiais. Priminiau, kad geriau patylėtų ir nelaidytų nereikalingų replikų, kuo mažiau maltų to, ko nereikia, o dirbtų savo darbą“,— sakė T.Šverebas. Anot komandos viršininko, sudėtingame ugniagesių darbe pasitaiko nemažai stresinių, konfliktinių situacijų. Kartais gaisro vietoje žmonės elgiasi labai keistai, net agresyviai, veda gelbėtojus iš kantrybės, būna, kad tenka ir policiją kviesti… Tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykęs tiesiog nesusikalbėjimas. „Taip, neetiškai pasielgė. Aš pats paskambinau ponui A.Galinauskui ir atsiprašiau dėl ugniagesio elgesio“,— teigė komandos viršininkas T.Šverebas. Jis apgailestavo, kad miškų priežiūros specialistas po šio įvykio nesikreipė tiesiai į juos: būtų pasikalbėję, pabarę, pamokę neetiškai pasielgusį ugniagesį.
Bet koks gaisras — grėsmė
Ugniagesių komandos viršininkas pasidžiaugė, kad šiemet, bent jau kol kas, palyginti nedaug dėl deginamos žolės kyla gaisrų. Ankstesniais metais jų būdavę tiek, kad tokių gaisrų gesinti vykdavę lengvąja mašina ugniagesių administracijos darbuotojai, mat baimintasi, kad, kilus kitiems rimtiems gaisrams, ugniagesių komandų pajėgų gali pritrūkti. Gesinti tokius gaisrus, pasak T.Šverebo, nesą sudėtinga. Kartą — jis pasakojo — vienas pats, nusilaužęs medžio šaką, užgesinęs dviejų hektarų ploto degančią pievą. Vis dėlto, nors ir nesunku patiems užgesinti degančios žolės gaisrus, žmonės neturėtų baimintis kviesti ugniagesius.
„Bet koks gaisras — grėsmė. Mes esame profesionalai, užgesinsime. Gerai, kad pilietiški žmonės mus kviečia į bet kokius gaisrus. Tiesiog norėtųsi kartais daugiau supratingumo“,— pokalbį baigė Telšių ugniagesių komandos viršininkas.