Nors dar tik pernai Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino 2016-2020 metų rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą, tačiau ir toliau sparčiai mažėjant vaikų ir dėl to plonėjant mokyklų piniginėms, rajono savivaldybės švietimo politikos formuotojams tenka sukti galvą, kaip išgyventi, ypač mažesnėms kaimo mokykloms.
Lina Dijokienė
Susitikusi su Telšių rajono švietimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkais, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė pasidalijo mintimis apie laukiančią rajono švietimo įstaigų pertvarką.
Nors kol kas dar savivaldybių nepasiekė iš Švietimo ir mokslo ministerijos naujos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, tačiau, pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos, jau aiškėja tam tikros tendencijos — kalbama apie jungtinių mokyklų kūrimą, specialiųjų poreikių vaikų integruotą mokymą, apie naujo finansavimo modelio — Klasės krepšelio — pritaikymą ir įvedimą visoje Lietuvoje.
Vedėjos teigimu, naujasis Klasės krepšelio finansavimo modelis (Telšių rajono savivaldybė — viena iš penkių, dalyvaujančių šio modelio eksperimente) užtikrina pinigus siūlomam ugdymo planui įgyvendinti bei sumokėti mokytojams atlyginimus. Kita vertus, pagal šią metodiką aiškėja, jog labai trūksta pinigų mokyklų direktoriams ir jų pavaduotojams bei švietimo pagalbos specialistams (socialiniams ir specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams bei bibliotekininkams) išlaikyti.
„Žiūrint į dabartinius reikalavimus, kai akcentuojama, jog didžiausias dėmesys kreipiamas į mokyklos socialinį emocinį klimatą, neišlaikyti tų švietimo pagalbos specialistų, kuriuos dabar turime, būtų paradoksalu. Iš vienos pusės reikalaujama, iš kitos pusės neskiriama resursų“, — stebėjosi D.Mažeikienė.
Socialiniams partneriams vedėja aiškino, jog mokyklų administracijai išlaikyti trūksta apie 218 tūkst. eurų, o specialistams — 179 tūkst. eurų. Net jei būtų sumažinti iki minimumo koeficientai ir būtų pridėta perskirstymui paliktų lėšų, vis tiek bendrai trūktų apie 250 tūkst. eurų. Tokia situacija, anot D. Mažeikienės, verčia vėl optimizuoti rajono mokyklų tinklą. „Jau naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė kalba apie jungtinių mokyklų tinklo kūrimą. Neišvengiamai šitas reikalas turės atsirasti ir pas mus. Ant tokių mokyklų ribos balansuoja Eigirdžiai, Kaunatava, Buožėnai, Janapolė, Upyna. Tos mokyklos turėtų tapti skyriais, tada susitaupytų valdymo lėšos, gal būtų panaikintas vienas kitas pavaduotojo etatas, koncentruotųsi švietimo pagalbos teikimas“,— sakė vedėja. Tiesa, ji negalėjo pasakyti, kada tokia pertvarka turėtų prasidėti: nuo 2018 ar nuo 2019 metų rugsėjo.
Jei atsisakyti nebereikalingų mokyklų administracijos etatų būtų paprasčiau, tai su švietimo pagalbos specialistais problema išlieka. „Vienas variantų būtų centralizuoti švietimo pagalbą. Arba dalinti per pusę etatus, mažinti koeficientus“, — nelinksmą ateitį kai kuriems specialistams piešė D. Mažeikienė.
Vedėja turėjo ir gerų žinių. Steigiamos dar dvi ikimokyklinio ugdymo grupės miesto darželiuose. Rengiamasi specialiųjų poreikių vaikus integruoti į bendrojo ugdymo įstaigas. Varniuose numatoma į gimnazijos pastatą iškelti priešmokyklinę grupę, o vieną mokyklos korpusų suremontuoti — čia po metų kitų planuojama įkelti dabar itin prastomis sąlygomis gyvenančius Varnių darželinukus.
Nuotraukoje: Danutė Mažeikienė.