Zigmontas Šimkus ieškojo teisybės. Gavo atsakymą

Telšiškis sporto treneris Zigmontas Šimkus, buvęs Naujosios sąjungos (socialliberalų), vėliau įstojęs į Darbo partiją, kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl dar 2012 metais „Kalvotojoje Žemaitijoje“ paskelbto straipsnio „Politikų artimųjų įdarbinimai sukelia įtarimų“. Straipsnyje aprašytos Z.Šimkaus sūnaus įdarbinimo Sporto ir rekreacijos centre aplinkybės. Tačiau kažkodėl tik šiemet Z.Šimkus nusprendė ieškoti savo teisybės.

Alvydas Ivoncius

Rašte netrūksta ir klaidų, ir pramanų
Dėl ko Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai skundėsi Z.Šimkus, perpasakoti sunkoka, todėl skelbiame visą jo skundo netaisytą tekstą:
„Jau penki metaqi, kaip Telšių laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“, kuriame šio laikraščio korespondentas Alvydas Ivoncius iškraipydamas faktus, neatitinkančius tikrovės, pažeisdamas mano garbę, orumą, kur šiandien viešai prieinamoje internetinėje erdvėje randasi šis straipsnį „Politikų artimųjų įdarbinimas sukelia įtarimų“. Straipsnio pavadinimas jau sukelia visuomenės nusiteikimą prieš mane nes aš nebuvau valdžioje, o savo įsitikinimais dėl geresnių vaikams, paaugliams ir jaunimui treniruotėms sąlygų esu bandęs pakovoti, tačiau nesėkmingai, kur šiandien mano auklėtiniai Telšių sunkiosios atletikos klube „Gintarinė saulė“ treniruojasi labai prastose sąlygose, t.y. rusiuose, o rezultatai Irmanto Kačinsko, Modesto Šimkaus ir eilę kitų yra Pasaulio, Europos ir Lietuvos aukšto lygio.
A.Ivoncius straipsnyje naujo etato įvedimas jaunam specialistui neatitinka tikrovė ir klaidina visuomenę, nes Arvydui Šimkui jokio papildomo etato neįvedė, tai teigia straipsnyje pats autorius, o perduotos mano ir kito kvalifikuoto pensijinio amžiaus tranerio valandas, abieju (ncionaline kategorija) jaunam be kvalifikacies kategorijos, žalos niekam nepadare ir sutaupytas buvo biudžetas. Mūsu sąskaita sporto ateities labui buvo įdarbintas A.Šimkus, kuris baigė Klaipėdos universitetą, o būdamas moksleiviu treniravosi ir sporavo Telšių sporto ir rekreacijos centre, gynė Telšių rajono garbę. Klausimas kyla, kokių kėslų skatinamas A.Ivonsius pasikvietė mane į redakcija, priekaištaudamas ne į tema, provokaciniais klausimais del sunaus darbo treneriu, išprovokavo, o pasinaudojes tuom apjuodino mane.
Kadangi aš dirbau jėgos struktūrose ir aktyviai kovojau Telšiuose su nusikalstama šilinių gauja, tai kai kam suteikė komentaruose galimybę mano šmeižti ir net prilyginti banditų gaujom, o kai kas manęs net nepažinodami, įkviepti A.Ivonciaus, neisigilinę į esmę, pagauti sukelto nepasitenkinimo esma socialine padėtimi išliejo neapykantą ant manęs. Matosi, kad A.Ivoncius iš anksto tai buvo suplanavęs, nes jis mane asmeniškai gerai pažinojo, nes aš dažnaii rašydavau straipsnius sporto tema šiam laikraščiui be atlygio.
Straipsnyje autorius skausmingai pabriežė mano dalyvavima pikete, kai rajono valdančioje kolicijoje lyderiais buvo Tvarkiečiai, nes rašant straipsnį, Tvarkiečiai į valdančiąją koliciją nebepateko, o gal tai kerštas man, iš nieko sukuriant nepasitenkinimą ir kurstant nesantaiką visuomenėje.
Tvarkai ir teisingumui tada Telšiuose vadovavo Donatas Kaubrys, statybinės organziacijos UAB „Dovirma“ vadovas, kuris ir buvo savivaldybėje „pilkasis“ kordinolas, kuris laimėdavo pagrindinius statybinius brangiausius, milijoninės vertės turinčius objektus, kaip Telšių kultūros centras, stadionas ir kiti, kurie tapo amžiaus statybomis, atnešė Telšiams didžiulius nuostolius ir darbų nebaigti, o UAB Dovirma mistiškai dingo, tačiau kažkodėl šiomis opiomis problemomis A.Ivoncius nei karto neprabilo, o apie kitus rašinėja įvairiais šmaikščias išgalvotas pasakėles ir kaip rajono politikai prasitaria, kad norint išvengti nemalonių straipsnių būtina jį maitinti ir supratau, kad aš tapau šiuo korumpuoto žurnalisto auka.
Mano treniruojami sportininkai, kurie šiandien yra suaugę ir garsūs, skaitydami internetinėje erdvėje ne kartą klausė, ar ilgai dar leisiu tyčiotis ir būti terorizuojamas dėl visiškai nieko? Minėtas jaunas specialistas Arvydas Šimkus išugdęs ne vieną Lietuvos prizininką ir čempioną jaunučių tarpe ir uždirbdamas per mėnesį 250 eurų, tariamai rajono politikų globojamas, spjovė į visa tai ir su kartėliu išvyko į Airiją, o ten išlaikęs egzaminus ir gavęs sertifikatą jau dirba, tik ne lietuvai ir matomai nebegrįš.
Aš ir šiandien visuomeninais pagrinais Telšių „Ateities“ progimnazijos rusių patalpose, ugdau jaunąją kartą, siekiame aukštų sportinių rezultatų, kur nei vienam rajono valdžios atstovui, politikui bet tam paciam Ivonciui nerūpi ir galvos neskauda, o paramą suteikia visuomenė, nors prieš penkis metus A.Ivonciaus straipsnyje iš nieko sukeltas širšalas ir tiek metų terorizavęs mane, tik pakenkė mano sveikatai.
Prašau įvertinti Telsių laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ ir asmeniškai straipsnio autoriaus Alvydo Ivonciaus veiksmus prieš mane, pažeidžiant mano garbę ir orumą, nes man padaryta ir tolau daroma didelė moralinė žala, kur iš dalies paliečiama ir sportinė veikla, nes visuomenę piktina skleidžiama neigiama informacija.
Lietuvos tuštėjimas ir masiškas jaunų bei darbingų žmonių bėgimas iš Lietuvos tai tokių korumpuotų korespondentų didelis rezultatas ir kyla klausimas kas jie, kam dirba ir ko siekia.
Aš įžvelgiu tik gilią ir užmaskuotą korupciją.
Su pagarba
Zigmontas Šimkus“

Pritiktų kaltinti rajono vadovus
Taigi šitokio būta buvusio Telšių sporto ir rekreacijos centro trenerio, Naujosios Sąjungos (socialliberalų) Telšių rajono skyriaus pirmininko, Darbo partijos Telšių rajono skyriaus pirmininko pavaduotojo Z.Šimkaus skundo. Jame, be korektūros ir gramatikos klaidų, apstu prasimanymų ir, žinoma, nuoskaudos. Visgi tai labai primena kai kurių politikų reakciją, paskelbus jiems neparankią informaciją. 2012 metais paskelbėme, kad Sporto ir rekreacijos centre buvo įdarbintas Z.Šimkaus sūnus. O kiek anksčiau Z.Šimkus rengė piketą prie Savivaldybės ir protestavo prieš negeroves. Z.Šimkus tapo Darbo partijos nariu, darbiečiai įsiliejo į Savivaldybės valdančiąją koaliciją 2011 metais ir jai priklauso dabar.
Partijų narių artimųjų įdarbinimas nebuvo retenybė nei 2012 metais, nei dabar.
Manyčiau, kai nebėra kitokių argumentų paaiškinti savo sūnaus įdarbinimą Sporto ir rekreacijos centre, rajono valdžioje svarią įtaką įgijus darbiečiams, tiek ir belieka: kaltinti korupcija. O, tiesą sakant, kam labai jau ir rūpėjo „nupirkti“ straipsnį apie tai, kad Z.Šimkaus sūnus įdarbintas valdiškoje įstaigoje?
O kad Z.Šimkus treniruoja sportininkus prastose patalpose, kas kaltas? Žurnalistai? Belieka Z.Šimkui priminti, kad rajono meras yra Darbo partijos narys, Telšių rajono vienmandatėje apygardoje Seimo nariu išrinktas Darbo partijos narys, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus du pavaduotojai — taipogi darbiečiai. Gaila, kad Z.Šimkaus sūnus emigravo, bet kas dėl to kaltas? Emigravo keli šimtai tūkstančių žmonių. Labiausiai kalti, anot Z.Šimkaus, — „korumpuoti korespondentai“. Bet ne tų partijų, kurioms pats Z.Šimkus priklausė, ir ne rajono vadovai — jo bendrapartiečiai, ir ne Seimo nariai — darbiečiai?

Skundą pripažino nepagrįstu
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nenustatė, kad straipsnyje „Politikų artimųjų įdarbinimai sukelia įtarimų“ kuo nors būtų pažeisti Z.Šimkaus garbė ir orumas. Inspektorius pabrėžė, kad Z.Šimkus dalyvavo Savivaldybės tarybos rinkimuose 2011 metais kaip Naujosios sąjungos (socialliberalų), o 2015 metais — kaip Darbo partijos atstovas. Nors Z.Šimkus ir nebuvo politikas Valstybės politikų elgesio kodekso prasme (valstybės politikas), tačiau dalyvavo Telšių rajono politiniame gyvenime, todėl jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos yra atitinkamai platesnės.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nustatė, kad straipsnio teiginiais siekta sąžiningai ir etiškai perteikti visuomenės nuomonę į tam tikrus faktinį pagrindą turinčius įvykius. Straipsyje nepiktnaudžiauta saviraiškos laisve. Z.Šimkus piktinosi, kodėl buvo primintas jo dalyvavimas pikete 2011 metais. Z.Šimkus tapo partijos, kurios atstovai priklauso Savivaldybės tarybos valdančiajai koalicijai, nariu. Deja, toji koalicija ne kartą pagarsėjo abejotinais ūkiniais ir finansiniais sprendimais, protekcionizmu, nepotizmu. Žurnalistų etikos inspektorius savo sprendime parašė: „Nagrinėjamu atveju, iš visų publikacijos formuluočių, pateiktų paaiškinimų, publikacijos konstrukcijos aišku, kad publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimus įstatymų pažeidimus, Telšių rajono savivaldybėje galimai esančius protekcionistinius ryšius, publikaciją rengęs žurnalistas, remdamasis suinteresuoto visuomenės atstovo pranešimu, atkreipė visuomenės dėmesį į galimai neskaidrią darbuotojų įdarbinimo aplinkybę Sporto ir rekreacijos centre, nagrinėjamu klausimu pateikė kompetentingo asmens Sporto ir rekreacijos centro direktoriaus poziciją ir situacijos paaiškinimą, taip pat emocionalią Pareiškėjo poziciją, o pateikdamas informaciją apie Pareiškėjo dalyvavimą pikete, siekė atkreipti dėmesį, kad pats Pareiškėjas savo veiksmais yra prisidėjęs prie paskelbtos kritikos. Tyrimo metu nenustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė pažeminti ar pasityčioti iš pareiškėjo.“

Norėtų nutildyti
Inspektorius pabrėžė: „Šioje sitaucijoje paminėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas, savo praktikoje pabrėždamas pamatinį žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje bei poreikį užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą, nurodo, jog nepagrįstas ribojimas neleistų užtikrinti žiniasklaidos, kaip „viešojo sarginio šuns“ vaidmens.
Dėl mūsų publikacijų į Visuomenės informavimo etikos komisiją ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreiptasi ne kartą. Įdomu, kad tai darė vienas Darbo partijos narys, kurio bendrovė iki galo nevykdo su valdiška įmone sudarytos sutarties; pretenzijų turėjo statybos bendrovės vadovas, kai paskelbėme apie pažeidimus, remontuojant Žemaitės gimnazijos stadioną; ne savo, o Švietimo skyriaus vedėjos munduru susirūpino vienos gimnazijos direktorius, kurio valdose žolę pjovė pavaldiniai.