Vaiko teisių apsauga: nūdiena, problemos ir iššūkiai

Alma Tomkevičienė.

Kiek atslūgus visuomenės įtampai po metų pradžioje visus sukrėtusios keturmečio Mato, užmušto savo paties artimiausių žmonių, tragedijos, tačiau vis dar labai aktyviai diskutuojant apie vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarką, naujai kuriamus teisės aktus, apie vaiko teisių apsaugos situaciją šalyje ir ypač čia, vietoje, Telšių mieste ir rajone, kalbamės su Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičiene.

Dvylikos metų patirtis
Visai neseniai, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, sukako dvylika metų, kai Telšių vaiko teisių apsaugos skyriui vadovauja A.Tomkevičienė. Į šią vietą konkursą laimėjo jau turėdama darbo patirties panašioje sferoje — prieš tai septynerius metus dirbo Telšių socialinės paramos ir rūpybos skyriuje specialiste.
Siekti daugiau paskatino viešojo administravimo studijos, norėjosi, kaip pati sako, įdomaus, nuolat kintančio ir atsakingo darbo. Vaiko teisių apsaugos skyriuje šie norai realizavosi su kaupu — čia kasdien ranka ant gyvenimo skaudulių pulso: būtinos ne tik savo srities žinios, bet tenka orientuotis ir daugelyje kitų sferų, išmanyti ir socialinę situaciją, ir švietimo ar medicinos paslaugų teikimo vaikams ar šeimai sistemos realijas. O kur dar emocinė ir psichologinė įtampa, kai nuolat susiduriama su nelaimingo ar kenčiančio vaiko problemomis…

Didelis spektras funkcijų
Pristatydama savo vadovaujamą skyrių, A.Tomkevičienė sako, kad be teisės terminų sunkiai išsiversime, mat kasdieniame darbe nuolat reikia vadovautis įvairiais teisės aktais. „Vaiko teisų apsaugos skyrius yra institucija, kuriai valstybė deleguoja įgyvendinti Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 m. Vaiko teisių konvencijos ir LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius užtikrina vaiko teisių apsaugą savo savivaldybės teritorijoje. Mūsų skyriuje dirba šeši valstybės tarnautojai. Teisės aktai numato, kad šie darbuotojai privalo atlikti 45 įvairias funkcijas“,— aiškino skyriaus vedėja.
Pasak A.Tomkevičienės, tų funkcijų, daugėjant naujų teisės aktų, kaskart atsiranda vis daugiau. Telšiuose Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dirba pagal teritorinį funkcinį principą, gyventojai aptarnaujami pagal seniūnijas ir gyventojų pavardės raidę.
Pagrindinis skyriaus specialistų darbas — tai atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems jo interesams civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose. „Į visus teismo posėdžius, kur yra nepilnametis vaikas, siunčiamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Kartais reikia pateikti skyriaus išvadą, kartais ieškinį ar pareiškimą. Pavyzdžiui, šeimoje vyksta skyrybų procesas. Yra išreikštas tėvų reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo, išlaikymo vaikui dydžio nustatymo. Teismui atsiuntus medžiagą, specialistai ruošiasi teismo posėdžiui, lankosi šeimoje, kalbasi atskirai ir su mama, ir su tėčiu, klausia vaiko nuomonės, ieško geriausio sprendimo vaikui, tada teismo posėdyje pateikiama institucijos suformuluota išvada“,— kasdienio darbo praktiką aiškina A.Tomkevičienė.

Ir auklėja, ir baudžia
Kita bylų rūšis, kur reikia pasiraitojus rankoves dirbti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, tai administracinės bylos. Jose tėvai paprastai traukiami administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Paprastai tai būna tokia situacija: tėvai girtuokliauja, gaunamas pranešimas iš policijos, kad vienas iš tėvų arba abu buvo neblaivūs, neužtikrino vaiko tinkamos priežiūros. Tuomet kviečiami tėvai pokalbio.
„Kartais pakanka įspėjimo. Tačiau, jei kartojasi, tada tenka imtis kitų, griežtesnių priemonių — turime teisę surašyti administracinį protokolą. Galime paskirti įspėjimą arba baudą. Kartais skiriame tėvams bendravimo su vaiku kursus — tai dažnai taikoma praktika. Pasitaiko, kad tėvai per metus po tris kartus tuos kursus išklauso, tačiau…“,— pasakojo A.Tomkevičienė.

Užtaria net nusikaltusį
Trečia bylų, kur dalyvauja Vaiko teisių apsaugos specialistai, rūšis — baudžiamosios. „Esame kviečiami į baudžiamųjų bylų, kuriose nepilnametis yra kaltinamasis, nagrinėjimą. Tada prašome jam lengvesnės bausmės. Tiesa, dalyvavimas mūsų skyriaus specialistų baudžiamosiose bylose nėra dažnas. Daug dažniau specialistams tenka dalyvauti įvairiose apklausose. Kai vyksta apklausos, nesvarbu, nepilnametis yra nukentėjęs arba liudininkas, visada turi dalyvauti arba psichologas, arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Tai ypač dažna praktika, būna, kad per dieną net po kelis kartus tenka vykti. Dalyvaujame apklausoje, stebėdami, kad ji vyktų teisėtai, kad nebūtų pažeistos vaiko teisės. Pasitaiko, kad tenka prašyti, jog nebūtų nepilnamečiui daromas spaudimas. Kita vertus, mūsų policijos tyrėjai patyrę, jau žino, kaip dirbti, tad retai tenka priminti vaiko teises“,— sakė A.Tomkevičienė.

Diržas — blogas pasirinkimas
Daugiausia skaudžių problemų atsiveria būtent ten, kur vaikas gyvena — šeimoje. „Važiuojame į šeimas, kai gauname pranešimus, jog kažkas negerai — trūksta priežiūros, girtaujama, smurtaujama. Visuomenė tampa pilietiškesnė ir pranešimų apie vaikų nepriežiūrą vis daugėja. Du kartus ir daugiau jų skaičius išaugo. Šiuo metu paprastai nebėra melagingų pranešimų, ko netrūkdavo anksčiau, kai pasitaikydavo ir neteisingo apskundimo, apšmeižimo. Vasario mėnesį priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, uždraustos fizinės bausmės daro įtaką ir visuomenės požiūriui. Žinoma, įpročiai per dieną nepasikeis…“,— kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Ji pasakojo, kad stengiamasi pirmiausia tėvus įspėti, pamokyti, tik paskui griebtis bausmių. Vis dėlto, kaip pripažino vedėja, jau yra nubaustų tėvų už tai, jog savo atžalas auklėjo „beržine koše“. Pavyzdžiui, viena mama sumušė vaiką, šis buvo paimtas į Vaikų globos namus. Mama perduota policijai. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, buvo atliekamos mamos sveikatos ekspertizės, pusę metų vaikas buvo Vaikų globos namuose. Kai buvo nustatyta, jog mama sveika ir gali vaiku pasirūpinti pati, vaikas jai buvo grąžintas.
„Šiuo atveju gyvenimas mamai be vaiko buvo pati didžiausia bausmė. Mama labai stengėsi ir siekė susigrąžinti vaiką. Jai tai pavyko. Tačiau taip nutinka ne visuomet. Visuomenę reikia šviesti, žmonės turi suprasti, kad auklėjimas diržu žalingas. Tėvams būtina aiškinti, kad pagal naują priimtą įstatymą fizinės bausmės draudžiamos, ir kad tėvai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jei matome, kad šeimoje aiškus smurtas, tai visada perduodame policijai, jie pradeda ikiteisminį tyrimą“,— smurto šeimoje problemą apžvelgė pašnekovė.

Vaiko nepriežiūra
Susilaukti vaikų dažnai šeimai — didžiausias džiaugsmas. Kita vertus, tai nemažas rūpestis ir didžiulė atsakomybė mažyliu tinkamai rūpintis, auginti ir ugdyti. Pasitaiko, kad šeimai (labai dažnai, deja, tai būna vienišos mamos) pritrūksta paprasčiausių gebėjimų, vadinamųjų socialinių įgūdžių.
Sunku suvokti, bet yra mamų, kurios nesugeba vaikui išvirti košės ar tinkamai pagal oro sąlygas mažylį aprengti… Joms padėti skiriami socialiniai darbuotojai, kurie ir moko, ir prižiūri. „Vienas dažniausių vaiko teisių šeimoje pažeidimų — tai jo nepriežiūra. Tai nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas arba darantis žalą vaiko sveikatai. Pavyzdžiui, trūksta rūbų, maisto, neturi vaikas kur pamokų ruošti. Tėvai negali skųstis, jog neturi darbo, nėra pinigų. Jie privalo būti aktyvūs, imtis visų priemonių, kad vaikui sąlygos būtų užtikrintos“,— tėvų pareigas priminė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Esant vaiko nepriežiūrai, pirmiausia šeima traukiama į rizikos šeimų apskaitą. Su šeima dirba socialinis darbuotojas. Jis įvertina, kokių paslaugų tai šeimai reikia, kaip jai būtų galima padėti.
„Praktika rodo, kad ir smurtas, ir vaikų paėmimas dažniausiai būna būtent iš socialinės rizikos šeimų. Kas turi atsitikti, kad šeima būtų į šį sąrašą įtraukta? Smurtas šeimoje, ypač jei vaiko atžvilgiu,— automatiškai patenka į rizikos šeimų apskaitą. Paskui, kada užfiksuojami nuolatiniai tėvų išgėrinėjimai, vaikų nepriežiūra, nesirūpinimas vaiku, dar dažnai įtraukiama dėl socialinių įgūdžių stokos. Pasitaiko, kad tėvai nemoka ar dėl savo sveikatos būklės tiesiog negali pasirūpinti vaiku. Kai gaunama nerimą keliančių signalų iš aplinkos, švietimo įstaigų ar kaimynų, pirmiausia šeima pradedama stebėti. Šiuo metu socialiniai darbuotojai stebi apie dvi dešimtis šeimų. Stebėjimas gali vykti iki vienerių metų laiko. Toliau jau sprendžiama, ar šeimą išbraukti iš stebimų šeimų sąrašo, ar, jei šeima nesikeičia, įtraukti į „juoduosius“ — socialinės rizikos šeimų sąrašus. Šiuo metu Telšių rajone socialinės rizikos šeimų sąraše — 162 šeimos, jose auga 360 vaikų“,— suskaičiavo A.Tomkevičienė.

Užburtas ratas
Koks paprastai būna vaiko gyvenimas socialinės rizikos šeimose? „Kad ir kokie būtų tėvai, vaikas dažniausiai nori gyventi savo šeimoje. Tačiau pagal mūsų teisės aktus kartais yra sprendžiama kitaip. Pavyzdžiui, paaugliai labai nori laisvės, o jiems reikalinga kontrolė. Kadangi tokiose šeimose paaugliais nesirūpinama, jiems suteikiama labai daug laisvės, tenka įsikišti mums, vaiko teisių apsaugos specialistams. Yra atvejų, kai vaikai patys nori važiuoti į vaikų namus. Blogiausia, kad tokiose šeimose vaikams ne tik dabartis yra labai prasta, nėra sąlygų augti ir ugdytis, tačiau ir labai neužtikrinta ateitis. Praktika rodo, kad socialinės rizikos šeimose užaugę vaikai kuria tokias pat šeimas — pašalpų gavėjas, socialinės rizikos sąraše esančias…“,— apgailestavo pašnekovė.
Pasak A.Tomkevičienės, iš dabar socialinės rizikos šeimų sąraše esančių tėvų istorijų matyti, kad maždaug pusės jų tėvai irgi buvo tame pat sąraše. Vaikai užaugo, šeima iš sąrašo iškrito, tačiau savo atžalų susilaukę tokių šeimų vaikai vėl patenka ten pat… Sėkmės istorijų šioje sityje beveik nėra. „Pagal teisės aktus per metus laiko neturime gauti nė vieno neigiamo signalo apie socialinės rizikos šeimą, kad ji būtų išbraukta iš sąrašo. Tokių šeimų nemažėja. Susiduriame su paradoksu — rajono gyventojų skaičiui mažėjant, rizikos šeimų skaičius išlieka panašus“,— liūdnas tendencijas įvardijo pašnekovė.

Įsivaikinti neskuba
Dar viena skyriaus veiklos sritis — rūpinimasis be tėvų globos likusiais vaikais ir įvaikinimu. „Vaikas negali būti be įstatyminio atstovo. Kada tėvai nebegali juo rūpintis, reikia vaikui surasti įstatyminį atstovą. Pavyzdžiui, kai paimamas vaikas iš šeimos, tada reikalinga parinkti globėją: šeimą ar globos instituciją. Telšiuose priėmus sprendimą, kai paimami globoti šeimon keturi vaikai, įforminama socialinė globa, pagerėjo reikalai su vaikų globa. Šiandien turime penkias šeimas, kurios vykdo keturių vaikų socialinę globą. Džiaugiuosi, kad šioms šeimoms puikiai sekasi. Iš viso turime 76 globėjų šeimas, kurios globoja 110 vaikų. Vaikų globos namuose turime iki 50 vaikų“,— sakė skyriaus vadovė.
Nors būta kalbų ir idėjų, kad vaikų globos namų neturėtų likti, tačiau, A.Tomkevičienės teigimu, ši institucija kol kas dar gyvuos, nes paprasčiausiai neturima tiek šeimų globėjų, kad būtų galima paimti visus vaikus, likusius be tėvų priežiūros.
„Po visų tų tragiškų įvykių vaikų paėmimas iš šeimų buvo išaugęs. Dabar kiek aprimo. Nuo metų pradžios iš šeimų reikėjo paimti 16 vaikų. Apie pusė šių paimtų vaikų grįžta į savo šeimas. Kartais mama dėl savo sveikatos problemų yra priversta gultis į ligoninę, tuomet tiems vaikams tenka ieškoti prieglobsčio. Paprastai mūsų visuomenėje vaikų auginimas — moters prievolė. Tai dažniausiai labai vienišos mamos, kurios neturi artimųjų, neturi net kam palikti savo vaiko. Tuomet vaikai laikinai apgyvendinami vaikų globos namuose,— pasakojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Pasak A.Tomkevičienės, Telšių rajone labai retai įsivaikinama. Per metus vos vienas ar du tokie atvejai pasitaiko.

Pertvarka su daug nežinomųjų
Nors daug kalbų apie planuojamą vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, tačiau kol kas nėra visiško aiškumo. „Tai kelia nerimą. Nežinome, kaip bus bendradarbiaujama su kitomis institucijomis. Kokios bus lėšos, patalpos, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl transporto, kaip bus organizuojamas tas planuojamas specialistų budėjimas naktimis ir švenčių dienomis. Daug nežinomųjų. Jei nedidės finansavimas ir nebus skiriama papildomai darbuotojų, sunku šiandien įsivaizduoti, kaip visa tai bus padaryta. Kitose savivaldybėse yra tokia praktika, kai policija, kažkam atsitikus, atvažiuoja pas budintį vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą į namus ir vežasi į įvykį. Nemanau, kad tai gera praktika. Šiandien su Telšių rajono policija sutariame neblogai, bet kuriuo paros metu policija skambina, konsultuojamės, ką daryti, kur dėti vaikus, jei jie yra likę be tėvų priežiūros. Taip, pastaruoju metu būna nemažai tokių įvykių. Kartais dirbu ištisą parą. Mano telefonas visada įjungtas. Neretai skambina ir naktį, ypač per šventes. Pavyzdžiui, policija gauna pranešimą, kad šeimoje girtaujama, vaikai likę be priežiūros. Nuvykę į vietą, pareigūnai ieško artimųjų, giminaičių ar kaimynų, jei mato, kad tėvai negali pasirūpinti, jiems nustatytas girtumas ar panašiai. Iš pradžių ieško patys, jei neranda, skambina, informuoja“,— Telšių rajone esančią praktiką detalizavo pašnekovė.
A.Tomkevičienės manymu, būtų daug mažiau bėdų, jei turėtume daugiau ir įvairių socialinių paslaugų šeimai ir vaikui, tuomet ir pertvarkos taip negąsdintų. Tačiau šiandien paslaugų trūksta. „Pavyzdžiui, šiandien Telšių rajone neturime kur apgyvendinti vaikų su negale, trūksta paslaugų vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais“,— sakė vedėja.

Pasiilgsta ramybės
A.Tomkevičienė neslepia, jog sunkiame jų skyriaus darbe būna ir labai džiugių akimirkų. „Labiausiai pradžiugina, kai pavyksta sėkmingai parinkti vaikui globėją, laimė matyti, kad vaiko akys spindi, kad jiems viskas gerai. Tai būna didžiausias džiaugsmas, kai matai šilumą, kad tuo vaiku rūpinasi ir jį myli“,— prisipažino pašnekovė. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos telefonas visada įjungtas, tačiau didžiausia vertybė jai — laikas namų aplinkoje, su šeima, ramybė.
Dar vedėja prisipažino, jog jai labai patinka semtis patirtį iš svečių šalių. Ypač daug įspūdžių parsivežta iš Norvegijos. „Dalyvavome savivaldybių asociacijos parengtame projekte. Lankėmės Norvegijos vaiko teisių apsaugos skyriuose, pamatėme, koks didžiulis valstybės dėmesys skiriamas vaikui ir šeimai. Galime tik pavydėti tokio finansavimo ir darbo galimybių. Ten vaiko teisių apsaugos skyriai turi galimybę pirkti vaikams įvairiausias paslaugas, samdytis terapeutus dirbti su vaikais. Pavyzdžiui, vienas toks skyrius nusamdė darbui su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčia mergaite terapeutą ir įsigijo žirgą, kad taip galėtų dirbti su vaiku. Pasiekta stulbinančių rezultatų“,— dalijosi įspūdžiais A.Tomkevičienė.
Tikisi supratingumo ir palaikymo
Vedėja džiaugėsi savo vadovaujamo skyriaus specialistais. „Tai be galo kompetentingi, atsakingi žmonės. Jų darbas yra sunkus ir sekinantis. Būna, kad pasitraukia ilgus metus išdirbę specialistai, nes labai sunku atlaikyti tą psichologinį krūvį — kai norisi labai padėti, o problemos sunkiai išsprendžiamos… Ypač apmaudu, kai kartais visuomenėje formuojamas neigiamas požiūris į mūsų srities specialistų darbą. Tiesiog tos bėdos tokios skaudžios ir tenka tik apgailestauti, kad ne visada savo jėgomis galime jas išspręsti. Savo skyriaus darbuotojams galiu palinkėti begalinės kantrybės ir stiprybės“,— viltingu palinkėjimu pokalbį baigė Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A.Tomkevičienė. (Telšių rajono savivaldybės inf.)

1 komentaras

Daugiau nekomentuojama.