Vienuoliktąjį kartą užauginta „Popa“

Žemaitijos sostinėje šį birželį kultūros mėgėjai vos spėja suktis — nuo pat pirmosios vasaros pradžios dienos renginys veja renginį.

Lina Dijokienė

Praėjęs kultūrinis Telšių savaitgalis, prasidėjęs ketvirtadienį, pažymėtas dar vienu puikiu renginiu — tradiciniu, jau vienuoliktuoju vaikų ir jaunimo folkloro festivaliu „Aš pasiejau vėinā popā“. Jo organizatoriai, žadėję, jog netrūks muzikinių improvizacijų, įdomybių bei gyvo ir jaunatviško folkloro, savo žodį ištesėjo su kaupu.

Dalyviai
Keturių dienų festivalio programoje Žemaitijos sostinės miestelėnai bei svečiai turėjo galimybę susipažinti su festivalio dalyviais — folkloro ansambliais iš Čekijos, Senegalo, Lenkijos, Rusijos, taip pat — Lietuvos vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvais. Užsienio svečiai pristatė savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Festivalyje dalyvavo jaunimo folkloro ansamblis Piątkowioki“ (Piątkowo, Lenkija), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kopaničar“ (Senasis Hrozenko, Čekijos Respublika), daugiausiai visų žiūrovų dėmesį prikausčiusi Afrikos tradicinių instrumentų grupė „Afro fola“ (Senegalo Respublika), vaikų folkloro ansamblis „Lubovnaček“ (Senoji Lubovna, Slovakija), rusų vaikų folkloro ansamblis „Žavoronok“ (Visaginas), jaunimo folkloro grupė „Aidi ataidi“ iš Vilniaus, Klaipėdos atstovai — vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“, kaimynai iš Mažeikių — ansamblis „Alksniukā“, Kauno jaunimo folkloro ansamblis „Gilė“ ir, žinoma, festivalio šeimininkai — Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“.

Dėmesys — medžiui
Šių metų festivalio tema — žmogaus ir medžių darna. Medis, augalai, gamta — daugybės tautosakos kūrinių temos. Ne tik lietuvių, bet ir kitų pasaulio tautų folklore. Tačiau šiandienos pasaulyje žmogus savo kasdiene veikla, technologijomis ir pramonės plėtra pavojingai balansuoja ties išlikimo riba, vis labiau kenkdamas gamtai. Apie žmogaus ir medžio vienovę, jų darnos būtinybę, apie medžio, kaip gyvybės ir ateities simbolio, biologines, mitines prasmes, apie žmogaus santykį su žeme, su gimtine, festivalio atidarymo koncerte kalbėjo ne tik jo vedėjai — Liepa (aktorė Valda Bičkutė), jos nuotaikingieji scenos pagalbininkai, bet ir visi festivalio dalyviai, koncertine programa išreiškę meilę ir pagarbą gamtai, tikrajai žmogaus prigimčiai. Festivalio dalyviai ne tik dainomis ir šokiais kalbėjo apie medį, bet ir įteikė Žemaitijos sostinei dovanų — po sodinuką. Tai taps geriausiu festivalio palikimu,— teigė organizatoriai.

Kritikos strėlės — Vydūno kaštonų pasmerkėjams
Įspūdingoje, nuotaikingoje festivalio dalyvių eisenoje penktadienio vakarą Žemaitijos sostinės pagrindine — Respublikos gatve netrūko ne tik linksmo triukšmo, bet ir vienos miesto problemos aktualizavimo. Eisenai sustojus prie Vydūno kartu su „Saulės“ gimnazijos prieš šimtmetį sodintų kaštonų, visiems dalyviams priminta istorija, kaip Savivaldybės vadovų buvo nuspręsta šiuos medžius dar pernai atiduoti medkirčiams. Teatralizuotame festivalio atidarymo koncerte dar kartą nuskambėjo kritika valdžios vyrams, pasirašiusiems mirties nuosprendį Vydūno kaštonams, žaliuojantiems šalia Telšių kultūros centro pastato. Tai akivaizdžiai nepatiko koncerte dalyvavusiems Telšių rajono vadovams — Telšių rajono savivaldybės merui Petrui Kuizinui, Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui bei miesto seniūnui Kazimierui Lečkauskui. Po to, kai scenoje dramatiškai buvo pavaizduotas medžių kirtimas, kai renginio vedėja Liepa suskaičiavo, jog daug kartų brangiau kainuoja seno medžio nukirtimas nei jo išsaugojimas, tačiau medžių globai kažkodėl sąskaitoje pinigų nėra, valdžios atstovai, tarpusavyje susižvalgę vienas kito klausė, kas rašė scenarijų, netrukus pakilo iš savo vietų tribūnoje ir išėjo. Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“ teigė, jog festivalio režisierė — jau daugelį metų bendradarbiaujanti su jo organizatoriais — Felicija Feiferė. Pasak direktoriaus, jam patikusi festivalio idėja — žmogaus ir medžio dermė, o į scenarijaus detales jis nesigilinęs. „Stengiamės dirbti be kūrybinės cenzūros. Režisierė pasamdyta, ja visiškai festivalio organizatoriai pasitiki. Žinoma, Vydūno kaštonai — aštroka tema, ji Žemaitijos sostinėje gvildenta ne kartą. Akivaizdu, jog į ją atkreipė dėmesį ir festivalio režisierė, tačiau viso festivalio atidarymo koncerte ši tema — tik nedidelis intarpas, neužgožiantis pagrindinės minties — meilės ir dėmesio medžiui“,— sakė L.Ulkšinas. Telšių rajono savivaldybė festivalį „Aš pasiejau vėinā popā“ parėmė 7000 eurų. 1000 eurų atsiėjo festivalio režisierės Felicijos Feiferės paslaugos.

Skatino rinkti makulatūrą
Šiųmetis festivalis „Aš pasiejau vėinā popā“ ne tik žodžiais ar dainomis ragino galvoti apie gamtos išsaugojimą, meilę ir pagarbą medžiui, tačiau ir kvietė realiais darbais prisidėti prie planetos žaliojo rūbo tausojimo. Organizatoriai, kviesdami galvoti apie medį, teigė: „Yra žinoma, kad viena tona popierinio šlamšto išsaugo 17 medžių. Jau du tūkstančiai metų, kai žmogus, išnaudodamas medžius, turi popierių. Šiandien kiekvienas biuro darbuotojas sugadina jo apie 200 kg per metus… Galima tik įsivaizduoti kostiumuotą žmogystą, skendintį popieriaus jūroj… Bet dabar apie medžius. Kadangi šių metų tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėinā popā“ savo objektu pasirinko žaliuosius mūsų draugus — MEDŽIUS, tai, savaime suprantama, kad nori atkreipti į juos dėmesį, nes tai jie yra Žemės plaučiai, jie teikia kurą ir maitina mus, o, be to, jų namuose — miške — žmogus pasikrauna energijos ir nusiramina. Besąlygiškas ryšys ardomas medžių nenaudai, nes vartotojiška sąmonė kaip virusas paplitęs po visas žmogaus veiklos sritis. Jaunieji folkloristai susirūpinę skelbia MAKULATŪROS RINKIMO akciją, kuri yra festivalio programos dalis!“ Visi, atnešę makulatūros į Turgaus aikštę, buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis.

Įspūdinga programa
Birželio 14-17 d. Telšiuose vėl nušurmuliavęs XI vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėinā popā“ rengiamas nuo 1986 metų ir yra vienas iš nedaugelio Baltijos šalyse vykstančių autentiškosios etnomuzikos festivalių, skirtų vaikams ir jaunimui. Festivalis įtrauktas į IOV (prie UNESCO) festivalių renginių sąrašą. Festivalis skiriamas įvairių tautų tradicijų įvairovei pažinti ir reprezentuoja autentišką folklorą.
Šių metų festivalio programoje šalia jau žiūrovų pamėgtų tradicinių renginių — koncertų, naktišokių, tradicinių dainų valandos, edukacinių programų mažiesiems žiūrovams, kūrybinių laboratorijų folkloro ansamblių dalyviams,— atsirado ir naujiena — „Vakaro muzikos“ koncertai. Žemaitijos sostinės žiūrovai šeštadienio vakarą galėjo mėgautis multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio, dainininkės Rasos Serra ir grupės „Saulės muzika“ pasirodymu.