Tikriausiai nieko iš kitų sodiečių neišsisikirtų Jūratės ir Alfredo Prašukų šeima, jeigu joje neaugtų jaunėlė dukra Skaistė, pamėgusi nuo mažumės automobilių sportą. Pernai trylikametė iš Plungės rajono Vieštovėnų kaimo jaunių grupėje Lietuvoje buvo pripažinta autokroso čempione. Labai džiugu, kad dažnai ši atkakli žemaitukė palieka už savo nugaros su ja besirungiančius vaikinus.
Algirdas Dačkevičius
Automobilių sportas mergaitei, matyt, įaugęs į kraują, nes nuo lopšio žaidė ne su lėlėmis, o mašinytėmis. Tie genai bus iš tėčio Alfredo atėję, nes jis jaunystėje kartingus buvo pamėgęs, paskui persėdo ant motociklų. Mergaitės pusbrolis Egidijus irgi pasižymėjęs lenktynininkas — yra tapęs Lietuvos jaunių autokroso čempionu.
Skaistė net gerai neprisimena, nes jai buvo panašiai 2,5 metų, kai jai tėvai nupirko pirmąjį keturratį, varomą baterijomis. Kai mergaitei buvo apie 4,5 metų, ji persėdo ant rimtesnio motorinio keturračio, o 5-metį jau šventė turėdama lenktyninį automobiliuką „Beta Buggy“. Skaistė buvo šešiametė, kai pajuto pirmąjį varžybų skonį Latvijoje. Ten varžėsi 12 vaikų iš Lietuvos ir Latvijos, o mergaičių buvo tik dvi.
Pirmoji Skaistės taurė pelnyta 2013 metais Lietuvos autokroso čempionate. Gerai pasirodyta ir Gargžduose vykusiose autokroso varžybose. Ryškiausias sportinis pasiekimas — 2014 metais Latvijoje įvykusiame Baltijos šalių čempionate septynmetės iškovota trečioji vieta.
Mergaitė drauge su tėčiu skaičiavo Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių miestus, kur dalyvauta ir iš varžybų grįžta su taurėmis. Dabar jų jaunoji lenktynininkė turi apie 25.
Praėjusiais metais Skaistė įsėdo į lenktyninį TOYOTA YARIS automobilį, kuris jai atnešė sėkmę. Su juo dalyvauta net penkiose autokroso ir trijose ralio kroso varžybose. Trečiosios vietos laimėtos Lenkijos Torunės mieste, taip pat Ukmergėje ir Vilkyčiuose. Ralio kroso čempionate už 2019 metus Skaistei pripažinta trečioji vieta.
Mergaitė daugiausiai treniruojasi Plungės automobilių sporto klube, o varžybose atstovauja Marijampolės autokroso klubui, kadangi jis daugiausiai suteikia paramos: sutvarko reikiamus dokumentus, parūpina nacionalinę vairuotojo licenciją, apmoka draudimus, starto mokesčius.
„Mielai atstovautume Plungei ar Telšiams, jeigu atsirastų rėmėjų“,— sakė Alfredas, ant kurio šeimos pečių gula kelionės, aprangos, įrangos, reikmenų, automobilo remonto ir kitos išlaidos. Visa tai atsieina daugiau negu 10 tūkstančių eurų. Dukra savo treneriais laiko pusbrolį Egidijų, taip pat tėtį. Pastarąjį dar šypsodamasi pavadina „direktoriumi“.
Neatsitiktinai, nes nuo tėvo sumanaus ūkininkavimo priklauso ir šeimos gerovė. Žinoma, visur drauge mama Jūratė, o kartais į traktorių sėda ir Skaistė. Vieni juokai tokiai lenktynininkei po laukus važinėti.
Šeima šiuo metu melžia 63 piendaves, o iš viso augina apie 180 gyvulių. Pieną parduoda „Žemaitijos pieno“ bendrovei. Produktas geros kokybės: riebumas — apie 4 proc,. o baltymingumas — 3,3-3,4. proc.
Prie ūkio darbų dar pagelbsti trejetas darbininkų. Šeimininkai pagyrė darbščią melžėją Vidą ir darbininką Arvydą. Karvių sveikatingumu rūpinasi šeimos galva, nes savo laiku yra mokslus krimtęs Klaipėdos veterinarijos technikume. Vaistus veršeliams sugeba suleisti ir žmona. Prašukų ūkio puošmena — poni veislės arkliukai. Jų šeima augina trejetą.
Tėtis mamą su dukra kartais išleidžia ir užsienin pasižmonėti. Jos vyko į Egiptą ir Turkiją, o Lietuvoje pakeliauja trise. Tiek dabar namuose ir belikę, nes vyresnėlis Modestas, sukūręs verslą, savais rūpesčiais užimtas, o dukra Indrė irgi gyvena toliau nuo tėvų ir dirba veterinarijos gydytoja.
Belieka tik džiaugtis tokiais tėvais, kurie skatina dukrą jos prasmingam pomėgiui, bet vieniems jiems per sunku nešti nemažą finansinę naštą. Turėtų būti ne vienam žemaičiui garbė, kad Skaistė atstovautų Žemaitijos kraštui. Tuo labiau, kad tokios drąsios žemaitukės lenktynininkės dar neturėjome. Kad jos tolimesnė svajonė išskleistų sparnus — belieka ištiesti paramos ranką.