Žmogus-orkestras, kuris gyvena, kvėpuoja kultūra

Linas Ulkštinas.

Telšių krašto lobynas — laiminga bendruomenė, klestintis kultūrinis turizmas ir tinkama infrastruktūra. Miestas turtingas gausybe tradicijų: atsakingai paminimos valstybinės šventės, Užgavėnių šėlionės, atvelykio linksmybės mažiesiems, dainų šventės, miesto šventės per Antanines su puntu bijūnų, vandens muzikos vakarai vasarą, rudens gėrybių fiesta ir kiekvienais metais, gruodžio 6 dieną, miesto gimtadienis. Visa tai neatsiejama nuo Telšių kultūros centro direktoriaus Lino Ulkštino.

Pagal „Meška TV“ parengė Justina Lukošienė

Žemaitijos sostinėje kultūra yra gyva ir atlieka svarbų vaidmenį, nes kultūros darbuotojai paįvairina žemaičių gyvenimą skambiomis dainomis bei praturtina dvasią maloniomis ir džiugiomis akimirkomis.
Linas Ulkštinas — žmogus-orkestras, kuris vos ne nuo gimimo gyvenantis su kultūra ir kultūroje, teigia, kad kultūros darbuotojus reikia vadinti kultūros gyventojais, nes neįmanoma šioje sferoje tik dirbti. Pasak jo, reikia domėtis, gyventi, kvėpuoti kultūra. „Dabartiniame technikos amžiuje viskas greitai lekia, kad kartais ne viską sugebame parodyti žmonėms, todėl reikia nuolat sukti „smegeninę“, kad sukurtume norimą produktą“,— atviravo Telšių kultūros centro direktorius.
Telšiai, kaip miestas, neša Žemaitijos sostinės vėliavą, o tai yra, anot Lino Ulkštino, ir išskirtinumas, ir didelė atsakomybė, ir nemaža našta. „Esame atsakingi už visą Žemaitiją. Žinoma, mes nesikišame į kitų rajonų kultūrinį gyvenimą, bet į Telšius žiūrima kaip į sostinę, todėl turime atrodyti solidžiai ir brandžiai. Kultūros centro įstatuose nurodyta tenkinti visų žmonių kultūrinius poreikius, bet mano viena iš misijų yra sukurti kažkokį lavinimo elementą kiekviename tame kultūriniame veiksme, jog žmonės tobulėtų, pažintų kažką naujo, pamatytų tai, ko galbūt nėra matę. Mes stengiamės būti kažkuo įdomūs, atraktyvūs“,— dėstė pašnekovas.
Pastarieji penkeri metai Telšiams buvo ypatingi: miestas buvo tapęs kultūros sostine, paminėtas Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejus, vyko Žemaitijos metų paminėjimo renginiai. „Esame Žemaitijos sostinė, todėl turėjome pasistengti nešti pakankamai aukštai iškėlę sostinės vardą. Ko gero, pats gražiausias ir įspūdingiausias renginys buvo baigiamasis, kuris įvyko gruodžio 6 dieną. Viena žymi telšiškė pasakė, kad mums visi metai yra Žemaitijos metai, nes kiekvienais metais švenčiame Žemaitijos vardą, todėl nėrų tų išskirtinių metų. Visa Lietuva žinojo, kad tie metai yra Žemaitijos, o mums jie yra savos trobos metai, kuriuos visąlaik švenčiame. Be abejo, kiekvienais metais stengiamės surengti kuo gražesnę šventę, spausdami iš savęs maksimumą. Kultūrininkams yra labai svarbus grįžtamasis ryšys, todėl stengiamės atsižvelgti į žmonių nuomonę, kas patiko, ką galbūt reikėtų koreguoti“,— pabrėžė Linas Ulkštinas.
Kalbėdamas apie pastaruosius penkerius metus, prisipažino, kad jie buvo labai įtempti jo karjeroje. „Tie penkeri metai ir yra, ko gero, labiausiai užgrūdinę, išmokę ir suteikę tokių patirčių, kokių dar nesu turėjęs savo gyvenime“,— sakė Telšių kultūros centro direktorius. Tačiau, pasak jo, visada reikia mąstyti taip, jog būtų galima palipėti vienu laipteliu aukščiau.
Telšių kultūros centre vedama statistika, kiek renginių suorganizuojama per metus. „Jų tikrai yra per pusantro šimto, bet jeigu skaičiuotume ir tuos renginius, prie kurių pridedame ranką, pirštelį ar žodelį, tuomet būtų žymiai daugiau. Mes konsultuojame telefonu, padedame fiziškai techniniais aptarnavimais, mūsų režisieriai prisideda savo mintimis, vedame daug renginių. Nesuskaičiuojama galybė darbų, todėl nėra taip, jog jei nėra skubos, tai mes ir nedirbame. Visąlaik ruošiamės 2, 3 ar 4 projektams vienu metu. Dabartinis laikas — sausis, vasaris, kovas, t.y. vadinamas valstybinių švenčių triptikas. Mes dirbame ties trimis iš karto. Tai — nuolatinis darbas“,— akcentavo kultūrininkas.
Pašnekovas pasidžiaugė, jog valstybinių švenčių metu susirenka vis daugiau žmonių, nes kurį laiką buvo jaučiamas pasyvumas. Jo teigimu, identitetas grįžta su dviguba jėga. „Valstybinės šventės pritraukia kuo daugiau žmonių. Tai yra viena iš mūsų siekiamybių — įtraukti jaunimą, parodyti, papasakoti tą istoriją. Kovo 11-osios istorija tebėra gyva, yra daugybė Sausio 13-osios liudytojų, todėl reikia išnaudoti tą laiko tarpą, nes jis kažkada baigsis, o mes galėsime tai prisiminti tik iš kino filmų“,— samprotavo Linas Ulkštinas.
Savaime suprantama, kad įvairių renginių pasisekimą nulemia kultūros vartotojų susidomėjimas, lankymąsis juose. Telšių gyventojas, kaip kultūros vartotojas, anot kultūros centro vadovo, yra nenuspėjamas, nes vienąkart sulaukiama didelio susidomėjimo vienu atlikėju, o kitą kartą — salė pustuštė. Jis tai įvardijo kaip globalią problemą, kuri būdinga ne tik Telšiams. „Žemaitijos sostinėje yra ypač aktyvūs senjorai, todėl jiems daugėja renginių. Senjorai turi daugiau laiko, o jaunas žmogus kabinasi į gyvenimą, neretai dirbdamas per kelis darbus, jog susikurtų savo gerovę. Senjorai jau nuo ankstyvo ryto būna aktyvūs, ir tos energijos, manau, ne vienas jaunas žmogus galėtų jiems pavydėti. Galima sakyti, kad dabar yra senjorų metai“,— pasakojo pašnekovas.
Linas Ulkštinas visgi tiki, kad Telšiai gali tapti ne tik turistų traukos centru, bet ir kultūriniu turistų centru. „Tam reikia nuolatinio bendradarbiavimo su Turizmo informacijos centru, Vyskupija ir visomis ugdymo įstaigomis, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Mes turime sukurti produktą, o Turizmo centras turi išviešinti, pakviesti, papasakoti apie mus. Su Vyskupija labai gražiai bendradarbiaujame, prisidėdami prie jų renginių. Ji taip pat įsitraukia į renginius sakraliniais elementais. Tik išvien dirbdami, ką sėkmingai ir darome, mes viską pasieksime“,— pozityviai konstatavo kultūrininkas.

1 komentaras

  1. Vaje, kaip šaunu. Rajoniniuose laikraščiuose pastaruoju metu skaitau jau antrą straipsnį apie kultūros darbuotojus. Pagaliau, pagaliau pastebėta ir ši sfera. Apie tas „vargo bites“ retai gali skaityti.

Daugiau nekomentuojama.