Na va, broliukai ir sesikės, jaukiai įsitaisė Mantukas Veselė Husaro pavaduotojo kabinete. Paguodė be darbo likusį Kazį Storastą. Klausia ano, gal pasidalytų, taip sakant, gerąja darbo patirtimi. „Nu, kad čia, tipo, dirbai, pamiršai?“ — stebisi Kaziukas Storasta. Ne, Mantukas Veselė nepamiršo. Raitosi: nu, Kaziukas vyresnis, tai gal daugiau tos gerosios darbinės patirties sukaupė?
Kad jau taip, užlenkė vieną pirštą Kaziukas Storasta: iš ryto suskaičiuoji varnas ir skaičių įrašai į registracijos žurnalą. Užlenkė antrą pirštą: paskui iki pietų išsikasai vieną užpakalio pusę, po pietų — kitą. To į registracijos žurnalą rašyti nereikia. Ką dar? Nu, tarp kasymosi aplankyk rūmininkes, pagirk, taip sakant, palaikyk sveiką moralinį klimatą kolektyve. Kai Husaras pasiklys tarp dviejų pušų, nekišk nosies: ne tavo rogės, tegu Danuta Švietėja pasirūpina. A, kas dar? Per seimelio posėdžius nesikrapštyk nosies ar ausų.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 20 (10332)
Visai nusigaravo laikraštėlis…
Gėda!
Šaunuoliai, Kalvotosios komanda! Gal savo sarkazmu, jumoru pažadinsite veikėjų sąžinę, o jei tai nepavyktų, gal rinkėjai įvertins ir nevykėlių neberinks.