Minėjimo programa prasidėjo Lietuvos trispalvės pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, po kurios visi skubėjo į Birutės gatvę, kur ant 30-uoju numeriu pažymėto namo sienos atidengta memorialinė lenta, skirta Žemaičių muziejaus „Alka“ 90-mečiui, kiek vėliau vyko sakralioji dalis — šv. Mišios Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje.
Justina Lukošienė
Į iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje susirinko nemažas būrys telšiškių bei vietinės valdžios atstovų. Sveikinimo žodžius tarė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas ir LR Seimo narys Valentinas Bukauskas. Rajono vadovas pabrėžė, kad Vasario 16-oji yra diena, kuri visada jungs praeities, dabarties ir ateities kartas. „Lietuvos nepriklausomybė mums jau kartais atrodo kaip savaime suprantamas dalykas, kaip oras, kuriuo kvėpuojame. Bet juk taip nėra — už nepriklausomybę reikėjo kovoti ilgai ir kantriai, šios kovos pareikalavo daugybės aukų. Anot rašytojo Balio Sruogos, istorija Lietuvai lėmė „statyti namus ant Vezuvijaus“. Ir tikrai dar ir šiandien to Vezuvijaus grėsmė išlieka. Todėl Vasario 16-oji negali mums būti paprasta diena, nes ši data kalba apie drąsą, vienybę, didžiulį tikėjimą bei viltį. O Vasario 16-osios aktas, kurį sudarė tik 122 žodžiai, yra mūsų laisvės ir suverenumo simbolis. Štai kaip trumpai ir aiškiai mokėta nubrėžti tautos ateitį“,— kalbėjo K.Gusarovas bei padėkojo visiems žmonėms, kurie ir šiandien sėkmingai tęsia mūsų valstybės kūrimo darbus.
LR Seimo narys V.Bukauskas sakė, kad Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra viena didžiausių ir prasmingiausių švenčių kiekvienam iš mūsų. „Turėtume atiduoti didžiausią pagarbą tiems signatarams, kurie sukūrė pamatus valstybingumui, nutiesė taką, kuriuo dabar einame. Per tą šimtmetį patyrėme nemažai kančios — pusę amžiaus buvome įkalinti vergijoje, turėjome ištverti represijas ir netektis, bet vis dėlto mūsų tikėjimas, ryžtas ir laisvės troškimas pasiekė, jog šiandien galime laisvai kalbėti, dainuoti ir mąstyti“,— akcentavo V.Bukauskas ir paragino susirinkusiuosius toliau saugoti savo papročius, kalbą ir tikėjimą. Minėjimo metu muzikinius kūrinius atliko LMTA studentas, solistas Ignas Smilgevičius bei Telšių kultūros centro vokalinė instrumentinė grupė „Gramofonas“.
Po Lietuvos trispalvės iškėlimo ceremonijos visi rinkosi prie namo, esančio Birutės g. 30, Telšiuose, kur lygiai prieš 90 metų, 1932 m. vasario 16 dieną, išnuomotuose trijuose kambariuose buvo atidarytas muziejus „Alka“. Žemaičių muziejus „Alka“, minėdamas savo veiklos 90-metį, nutarė įamžinti pirmojo muziejaus įkūrimo vietą ir inicijavo atminimo lentos sukūrimą. Idėjai pritarė ir dabartiniai pastato savininkai Aleksiejus ir Liubovė Kelbos bei atminties institucijų atstovai. Memorialinę lentą sukūrė ir pagamino skulptorius, VDA Telšių fakulteto dėstytojas Donatas Repeika.
Renginio metu istoriniais faktais pasidalino Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina Bucevičė, kuri teigė, kad muziejaus pradžia buvo kukli. „Telšių inteligentams labai skaudėjo širdį, matant, kaip mūsų praeities eksponatai nyksta, kaip iškeliauja į kitus kraštus, todėl jie įkūrė muziejų trijuose kambariuose. Svajonė turėti savo muziejų buvo galinga. Lietuva buvo ką tik po karo, bet visų bendromis pastangomis 1936 m. spalio 4 d. buvo pašventintas kertinis muziejaus rūmų akmuo ant Žaliojo kalno, ir po dvejų metų iškilo pats muziejus. Aišku, tai dar nebuvo svajonės pabaiga, nes draugija svajojo toliau plėstis, įkurti Žemaitijos kaimo muziejų, visgi sovietinė okupacija tam sutrukdė. Tačiau, svarbiausia, muziejus išliko, ir tai yra pavyzdys, kad kartais gali žlugti valstybė, bet jei mes saugosime savo praeitį, kultūrą ir istoriją, tauta išliks per amžius“,— dėstė J.Bucevičė.
Po istorikės žodžių atminimo lentą atidengė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja Ingrida Vaitiekienė bei Telšių rajono savivaldybės meras K.Gusarovas. Pasak I.Vaitiekienės, kai kūrėsi muziejus, tuo metu Telšiuose buvo pakankamai stiprus ir tvirtas kultūros žmonių sluoksnis. „Telšiuose buvo atsiradusi graži, kilni ambicija — turėti savo muziejų, jį kurti, kalbėti apie Žemaitijos praeitį, apie šio regiono ypatingumą. Manau, kad su ta pačia gražia ambicija dabartiniai muziejininkai įgyvendina du be proto sunkius, didelius investicinius projektus, atnaujindami šį muziejų“,— kalbėjo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja.
Rajono vadovas savo ruožtu padėkojo muziejaus administracijai už tokią iniciatyvą ir pasidžiaugė, jog muziejus iš trijų mažų kambarėlių išaugo į respublikinės reikšmės muziejų, kuris garsina Žemaitiją bei prisideda prie istorijos išsaugojimo. Memorialinę lentą pašventino Telšių vyskupas JE dr. Algirdas Jurevičius.