„Šokiai – sudėtinga sporto šaka. Šokėjui privaloma fizinė ištvermė, susiklausymas poroje, vidinė kultūra. Nugludinti iki deimanto blizgesio judesiai, kurių atidirbti nepavyks be valios, kruopštumo. Deja, technika toli gražu nėra lemiama šioje sporto šakoje. Siekiant meistriškumo aukštumų, būtinas ir aktorinis gebėjimas paveikti žiūrovą“, – sako straipsnio herojė, choreografė, pramoginių šokių kolektyvo „Vėlunga“ vadovė Daina Butkienė.
Ernesta Dačkevičienė
Judėti mėgo nuo mažens
Kiek moteris pamena, visada šokusi. Dar vaikų darželyje, kai prasidėjo šokių pamokėlės, norėjusi būti pirmose eilėse. „Labai įstrigę atmintin dainelė-šokis „Plaukia žąselė“. Bandžiau dainuoti mokyklos chore, šokti šokių būrelyje. Pirmas dvi klases baigiau Gargžduose“, – trauką šokiui dar vaikystėje prisiminė žinoma choreografė.
Pasak Dainos Butkienės, tėtis ją visada skatino judėti. „Tėvai patys yra labai aktyvūs. Jaunystėje dalyvavo dramos kolektyve, šoko liaudiškų šokių kolektyve. Visada buvo vakarėlių sielos, pirmieji šokių aikštelėse. Ten jie ir pradėjo savo draugystę. Jų didelis noras šokti, judėti, buvo perduotas man“, – šypsodamasi apie tėvelius pasakojo choreografė.
Kai Dainai sukako 9-eri, su šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Tuomet tėtis nieko nelaukęs mergaitę nuvedė į stojamuosius egzaminus M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Tačiau per neapsižiūrėjimą atvyko viena diena vėliau ir mažoji Daina neįveikė atrankos.
Koją pakišo ir fizinio pasiruošimo stoka. „Iš pradžių labai sielojausi, bet vėliau supratau, kad yra kitų užsiėmimų. Metus šokau liaudiškų šokių kolektyve „Ugnelė“, lankiau lengvąją atletiką. Tėtis pastebėjo skelbimą, kad vyks priėmimas į pramoginių šokių kolektyvą „Vijūnas“. Jam vadovavo garsieji vadovai Dalia ir Vidas Kamaičiai. Labai patiko. Taip prasidėjo mano kelias pramoginių šokių sūkuryje.“
Lemtingas pasirinkimas
Labiausiai Dainai atmintin įstrigo pirmasis konkursas, įvykęs dar nepraėjus metams nuo atėjimo į kolektyvą. Tuomet laimėta 1-oji vieta. Akimirkų buvo įvairių: pergalių džiaugsmus keitė ir pralaimėjimų kartėlis. Bet meilė šokiui nugalėjo. Todėl, baigusi mokyklą, mergina įstojo į tuometės valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos specialybę. „Tėveliai nelabai buvo patenkinti, šokėjos specialybę vertino labai skeptiškai. Tik jų draugams pavyko įkalbėti tėvus leisti pasirinkti tai, ko labiausiai noriu.“
Įstojus į konservatoriją, dėstytoja ir pramoginių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė merginą pakvietė šokti kolektyve. Taip pat vadovė patikėjo surinkti vaikų grupę ir su ja dirbti. Tai buvo Dainos pirmieji žingsniai, mokant vaikus šokio meno. Šios grupės viena auklėtinė vėliau tapo šokių mokytoja.
Šaknis įleido Telšiuose
Kai Daina dar mokėsi, tuometis Kultūros skyriaus vedėjas Kajatonas Šliogeris ir Kultūros rūmų direktorius Vaclovas Juška baigiančią mokslus ją pakvietė dirbti į Telšių kultūros rūmus. Iškart po studijų, po vestuvių, dar „su pyragais“, kartu su vyru Vaclovu atvyko dirbti į Telšius. Beje, tuo metu galvojo, kad apsistos laikinai, tačiau, kaip paaiškėjo, įsikūrė ilgam. Telšių kultūros centre pradėjo dirbti pramoginių šokių kolektyvo vadove, čia bedirbdama, apsigynė ir diplominį darbą. Vėliau kolektyvui buvo suteiktas „Vėlungos“ vardas. Kartu ruošė kolektyvą Lietuvos moksleivių dainų šventei ir, įveikusi nemažą atranką, į ją pateko.
Kai Daina šoko ir pradėjo dirbti, šie šokiai vadinosi pramoginiais. Su laiku jie tapo vis profesionalesni, tobulėjo ir šokėjų technika. Todėl ši graži veikla pamažu išsivystė į labai profesionalų šokių sportą ir įgavo sportinių šokių pavadinimą. Buvo įkurta Lietuvos sportinių šokių federacija. Dabar šokėjai varžosi skirtingose meistriškumo klasėse, kategorijose, įvairiuose lygiuose. „Varžybos – tai puiki galimybė siekti sportinių aukštumų, realizuoti save. Be abejo, ne visi gimsta čempionais.“
Mokantys šokti žmonės – energingesni ir grakštesni
Kalbėdama apie sunkumus ir džiaugsmus darbe, Daina Butkienė prisipažįsta, jog smagu yra matyti besikeičiančius vaikus, tampančius vis grakštesniais, elegantiškesniais. Šokis, choreografės nuomone, formuoja charakterį, moko bendrauti ir tai išlieka visam gyvenimui. Sunkiausia Dainos darbe, kuomet vaikai pasiekia paauglystės amžių, laikotarpį, kai keičiasi savęs suvokimas. Tuomet, pasak vadovės, išsiskiria ir partnerių interesai. „Paauglystės egzaminą laiko ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, su kuriais dirbti gerokai sudėtingiau. Tad nuo tėvų ir vaikų kantrybės, jų darbštumo ir užsispyrimo priklauso jaunųjų šokėjų sėkmė. Man visada malonu, kuomet šokėjai laimingi, džiaugiasi pasiektais rezultatais. Gera, kad atėjęs vaikas pradeda keistis, keičiasi muzikos suvokimas, išsivysto koordinacija, išmokstama valdyti savo kūną, todėl pagražėja ir judesiai, ir linijos. Mokantys šokti žmonės dažniausiai būna energingi, plastiški, aktyvūs savo kasdieniame gyvenime. Ir tokiais jie ne gimsta, o tampa šokdami! Vaikas nuo vaikystės mokosi ne tingėti, bet stengtis tobulėti, įveikti sunkumus. Vaikai yra labiau susikaupę ir atsakingi. Šokant savo malonumui, reikalavimų ugdytiniams būna gerokai mažiau, darbas lengvesnis ir įtampos mažiau. Tuomet svarbi gera nuotaika. Tačiau kiekvienam vadovui norisi realizuoti save aukščiausiu lygiu, padaryti viską, kad šokėjai pasiektų geriausių rezultatų“, – apie šokio naudą pasakojo „Vėlungos“ vadovė Daina Butkienė.
Apie šiuolaikinį jaunimą
Pasak Dainos Butkienės, gyvenime nėra nieko pastovaus, situacija nuolat keičiasi. Anksčiau buvusį didžiulį susidomėjimą šokiais dabar keičia išmaniosios technologijos. Tėvai vengia apkrauti vaikus nuo vaikystės dienų ir šios tendencijos ryškėja visur. Anksčiau nebuvo kuo užimti vaikų, o dabar – kompiuteriai, įvairios pramogos, pasirinkimų begalės. Vaiko auginimas – didžiulis darbas, kuriam reikia pasiryžimo. Daugėja viršsvorį turinčių mažamečių ir paauglių, mokinių interesai siaurėja. Tėvams į treniruotes vaikus tenka vežioti, jų laukti. O tempai dideli, tad norinčiųjų lankyti šokių pamokas vis mažėja.
Pasiekimai
Sportinių šokių kolektyvas „Vėlunga“ dalyvauja ne tik varžybose, kur varžosi poros, taip pat kuriamos ir šokių kompozicijos, su kuriomis dalyvaujama įvairiose miesto, rajono šventėse bei koncertuose. Kad pasirodymas vyktų sklandžiai, viskas, pasak choreografės, priklauso nuo harmoningo visos komandos darbo.
2002 m. choreografei buvo suteikta Nacionalinio sporto trenerio (metodininko) kategorija, ji – Lietuvos sportinių šokių federacijos „A“ kategorijos teisėja. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Dainą Butkienę apdovanojo sidabro medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
Jau daugiau kaip 28 metai (nuo 1995 m.) Daina organizuoja vasaros šokių stovyklas „Plateliai“, kur renkasi ir šokio gebėjimus tobulina kolektyvo nariai. Vaikai šokti mokomi nuo 5 metų. Renkamos vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo grupės. Kasmet organizuojami tradiciniai sportinių šokių konkursai „Žemaitija“ ir „Vėlunga“, į kuriuos pasirodyti atvyksta aukšto sportinio lygio Respublikos bei užsienio sportinių šokių kolektyvų poros. Sportinių šokių varžybos „Vėlunga 2018“ pripažintos geriausiu rajono metų sporto renginiu.
Kiekvienas šokėjas – didžiulis mokytojo turtas
Kolektyvo „Vėlunga“ poros dalyvauja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybose, šoka varžybų finaluose ir užima prizinių vietų. Dažnos sportinių šokių kolektyvo „Vėlunga“ išvykos į konkursus Latvijoje, iš kur šokėjai grįžta su pelnytais medaliais ir prizininkų taurėmis. Lietuvos pirmenybių nugalėtojais savo amžiaus grupėje yra tapę Tomas Papartis ir Justė Noreikaitė, Tautvydas Butkus ir Severina Navickaitė, Raigardas Rusys ir Izabelė Daujotaitė, Gediminas Stonys ir Eglė Ligeikytė, Arijus Jonušas ir Lėja Jesevičiūtė. Lietuvos pirmenybėse – savo amžiaus grupėje prizininkais yra tapę Tadas Šimkus ir Greta Telešova, Aurimas Strižanas ir Ieva Urbonaitė, Ignas Videika ir Saulė Akavickytė, Vidas Lileikis ir Ieva Augustinaitė, Giedrius Kazlauskas ir Monika Kelpšaitė, Povilas Gedminas ir Ditė Mickevičiūtė. Du „Vėlungos“ sportinių šokių kolektyvo auklėtiniai Mindaugas Banys ir Gintautas Monkevičius buvo legendinio Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėjai ir kartu su kitais ansambliečiais ne kartą iškovojo Europos bei pasaulio čempionų titulus.
„Per mano darbo praktiką yra išugdyta nemažai nuostabių auklėtinių, todėl sunku visus išvardinti. Kiekvienas šokėjas – didžiulis mokytojo turtas. Smagu, kad ne vienas ugdytinis pasirinko šokių mokytojo kelią. Viena auklėtinė dirba Anglijoje šokių mokytoja. Labai džiaugiuosi, kai buvę šokėjai aplanko, smagu tada prisiminti gražiausius metus, išvykas, konkursus“, – didžiuojasi savo mokiniais Daina Butkienė.
Ir į užsienį išvykų buvo nemažai. Pirmoji „Vėlungos“ kelionė į Norvegiją buvo sėkminga. Šokėjai pateko į finalą ir grižo su apdovanojimais. Sėkmė lydėjo Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje. Šokėjai taip pat dalyvavo konkursuose Italijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. „Džiaugiuosi, kai vaikai po pertraukos vėl grįžta į kolektyvą ir tęsia šokėjo karjerą.“
Dainos ir Vaclovo šeimoje šokį pamilo visi
Vyras Vaclovas taip pat baigė Klaipėdos universiteto choreografijos specialybę. Pirmaisiais darbo metais labai padėjo dirbti su vaikais. Sūnus Donatas šoko 9 metus, Tautvydas – 10 metų. Abu vaikai pasiekė gerų rezultatų.
Paklausta apie laisvalaikį, moteris atsakė, jog jo neturinti daug, – užimti savaitgaliai, varžybos, kvietimai teisėjauti. Jei ir nėra pakviesta teisėjauti, vis tiek vyksta kartu su vaikais. Laisvu laiku Butkų šeima mėgsta keliauti, žiemą – slidinėti.
„Išsilavinęs, kūrybingas, fiziškai išsivystęs jaunuolis galės lengviau rasti profesinį pašaukimą. Ir, be abejo, kartu su bendruoju išsilavinimu būtina vaikui skiepyti kūrybiškumą ir sportinį aktyvumą. Šokis sujungia šiuos tris dalykus. Šokis yra unikali veikla“, – pokalbį baigė sportinių šokių kolektyvo „Vėlunga“ vadovė Daina Butkienė.
Leave a Reply