Praėjusį penktadienį, staiga sutrikus sveikatai, į avariją Vilniuje patekęs 55 metų Telšių rajono meras Vytautas Kleiva neišgyveno. Šviesios atminties V.Kleiva šeštadienį pašarvotas Telšių rajono savivaldybės didžiojoje salėje. Atsisveikinti su velioniu plūdo minios Telšių rajono gyventojų.
Pirmadienį po šv. Mišių Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje velionį priglaudė Viešvėnų kapinės.
Tai skaudi netektis ne tik šeimai ir artimiesiems, bet ir Telšių rajono savivaldybės bendruomenei bei visiems Telšių rajono žmonėms.
Giedra Akavickienė
Medikų pastangos neišgelbėjo
Avarija ir jos atomazga Vilniuje sukrėtė Telšių rajono gyventojus. Penktadienį apie 14 val. 29 min. policijai pranešta, kad Savanorių prospekte, kylant į kalną ir važiuojant Kauno link, automobilis „Toyota RAV4“ nuskriejo nuo kelio ir įvažiavo į griovį.
Nelaimės vietoje greitosios pagalbos medikai merą bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai, maždaug po 40 min. buvo konstatuota mirtis. Kaip vėliau nustatyta, V.Kleivą pakirto širdies smūgis.
Per avariją V.Kleiva rimtų sužalojimų nepatyrė, nors automobilis, nuskriejęs nuo kelio, rėžėsi į medį. Kartu su meru važiavusi patarėja Jurgita Armalienė nenukentėjo, tačiau patyrė šoką.
Žmonės nešė po baltą žiedą
Artimųjų prašymu, į šermenis gyventojai ėjo nešini vienu baltos gėlės žiedu. Tiesa, kai kurios organizacijos neišgirdo šio prašymo ir a.a. mero pagerbti atvyko su vainikais.
Iš Savivaldybės didžiosios salės gėlės, vainikai buvo išnešami į priimamąjį.
Atėjusieji pagerbti į Amžinybę išėjusio mero šiltus žodžius rašė jam atminti skirtoje knygoje. Salėje skambėjo klasikinė muzika, grojo senovinės muzikos ansamblis „All antico“.
Dalyvavo susitikime su kinais
Ilgametis politikas, antrą kadenciją Telšių rajonui vadovavęs Telšių rajono savivaldybės meras netikėtai į Amžinybę išėjo darbo metu.
Širdies smūgį patyręs V.Kleiva prieš mirtį dalyvavo Telšių gyventojams ir visai šaliai svarbaus susitarimo pasirašyme. Meras kartu su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte dalyvavo susitikime su Kinijos delegacija, sutarė dėl vaistų gamybos įmonės statybų Telšiuose.
Į Sveikatos apsaugos ministeriją atvykęs V.Kleiva tryško gera nuotaika. Susitikime su Kinijos delegacija aptartos vaistų gamybos įmonės statybos galimybės Telšiuose — meras svečius iš Kinijos informavo, kad investuotojams taikomos nuolaidos mokesčiams — turto, žemės, be to, Telšiuose patvirtinti detalieji planai, kur ir ką galima statyti. Šis susitarimas leistų ne tik įkurti nemažai naujų darbo vietų, bet atpigintų generinių vaistų kainą visos šalies pacientams.
Žmonės išliejo šiltus jausmus
Mero netektis palietė ir sugraudino daugelį rajono žmonių. Facebooke mero Vytauto Kleivos socialinėje paskyroje jį pažinojusieji išlieja jausmus, užplūdusius išgirdus žinią apie politiko mirtį.
Tomas Juknevičius rašo: „Be galo sukrečiantis jausmas, kai staiga miestas praranda tokį žmogų, žmogų, kuriam su šypsena spaudei ranką ir džiaugeisi, jog Jis, būtent Jis, yra Telšių meras. Šiandien kartu su savo miestu gedžiu ir stipriai palaikau Vytauto Kleivos artimuosius! Šis žmogus, nepaisant visko, bus atmenamas tik geru žodžiu. ŠIANDIENA TELŠIAI GEDI!“
Margarita Balevičienė: „Vytautas Kleiva gyveno taip, kad ir po mirties liko gyvas…“
Stasys Alvinskas: „Sunku patikėti, ko netekome. Nebematysime nuoširdžiai atidaus ŽMOGAUS kiekvienam iš mūsų linksmos šypsenos veide, nebejausime šiltai tvirtos rankos paspaudimo, nebegirdėsime patariančio, optimistiško žodžio. Pagarba velioniui — liksite prisiminimuose ir savo darbuose.“
Daugeliui telšiškių į atmintį įsirėžė vienas iš paskutinių renginių — Valstybės dienos paminėjimas, mero ugninga kalba, šiltas rankos paspaudimas.
Danute Popovič: „Sunku kalbėti, sužinojus apie mūsų mero Vytauto Kleivos netektį. Paskutinį kartą būryje giedojom Tautišką giesmę Katedros aikštėje. Telšiškiai, ar visi pamenat, kaip meras kiekvienam iš mūsų spaudė ranką liepos 6 dieną? Toks jis buvo — dėmesingas ir nuoširdžiai atidus kiekvienam. Dabar galvoju, kad tai lyg jo atsisveikinimas su mumis… Be galo liūdna netektis visiems mums. Užuojauta mero šeimai, visiems jį pažinojusiems, dirbusiems su juo.“
Justas Meškys: „Be galo sukrečiantis jausmas staiga sužinoti, jog praradome žmogų, kurį vos prieš keturias dienas, liepos šeštąją, girdėjai darant tai, ką jis sugebėjo turbūt geriausiai — budinti žmonėse meilę savo gimtajam kraštui.“