Rajone paradoksas: mokyklos nyks, o pedagogų algos kils. Tokį vaizdą pavyko suformuoti įvykusiame Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Telšių rajono susivienijimo susirinkime.
Donata Kazlauskienė
Nori didesnių algų
Susirinkime dalyvavo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, vicemeras Petras Kuizinas, Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, pavaduotoja Daiva Tūmienė, vyr. specialistas Gediminas Gudas, daugelio miesto ir rajono mokyklų bei darželių vadovai.
E.Jesinas pedagogams žadėjo, kad 2016-ieji bus dosnesni: „Manau, kad turime „užauginti“ darbo užmokestį iki biudžetinėms įstaigoms mokamų vidutinių algų. Dabar Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos deklaruoja, kad mokytojo vidutinė alga yra apie 2600 Lt (753,01 Eur). Realiai vidutinis mokytojo uždarbis — 1790 Lt (518,42 Eur), atskaičius mokesčius — apie 1400 Lt (405,47 Eur)“. Pasak profesinės sąjungos vado, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) to nekvestionuoja ir viešai nerodo.
Nuo šių metų sausio 1 d. 10 proc. padidėjo ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai. Sužinota, kad ikimokyklines ugdymo įstaigas norima perduoti valstybės žiniai, nes pastarųjų kuruoti savivaldybės nebepajėgia.
Atsiras „klasės krepšelis“
Planuojama, kad nuo rugsėjo 1-osios bendrojo lavinimo mokyklų vadovams ir pavaduotojams neliks kontaktinių valandų, atsiras galimybė jas turėti mokytojams. Mokyklų vadovai pedagogo statusą vis dėlto išlaikys, tad ir atostogos jiems truks ne kaip daugumai 28, bet 56 kalendorines dienas.
Žadama, kad nuo šių metų artėjančių mokslo metų pradžios nebebus minimalių darbo užmokesčio koeficientų pedagogams, ši kartelė bus kilstelėta iki dabartinių vidurkių. Taigi daliai mokytojų padidės atlyginimai. Bus išbandytas naujas „klasės krepšelio“ finansavimas dėl mažėjančio vaikų skaičiaus Lietuvoje. Teigiama, kad dabar, išėjus vienam mokiniui, pinigai iškeliauja kartu su juo, nors klasės komplektas ir mokytojai lieka, atlyginimus mokėti reikia. Manoma, kad finansuojant klasės komplektą, kaip daroma Estijoje, išėjus vienam mokiniui, pinigai liktų tie patys. Seimui pateiktame projekte numatoma, kad naują finansavimo modelį rengtų Vyriausybės sudaryta darbo grupė, o jį pradėti įgyvendinti siūloma jau nuo šių metų rugsėjo pradžios bent penkiose savivaldybėse, parinktose savanoriškai ir atsižvelgiant į jų grupes pagal gyventojų skaičių bei vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą. Pasak E.Jesino, „R“ koeficientas padidėjo jau nuo šių metų pradžios, tačiau jis kils dar ir nuo rugsėjo 1-osios. „Kad pasiektume buvusį 2009 m. lygį, būtina iki 2020 m. algas pakelti 39 procentais. Iki 2022 metų ŠMM numačiusi pasiekti 6 proc. finansavimą nuo bendro vidaus produkto (BVP), tačiau tai jau per toli“,— sakė pedagogų atstovas.
E.Jesinas informavo, kad 2014 m. valstybė švietimo sričiai skyrė 4,8 proc. nuo BVP. Šiemet sumažinta iki 4,4 proc. motyvuojant poreikiu kariuomenei stiprinti. „Argumentams pritariame, tačiau nereikėtų taip elgtis kitų sričių sąskaita. Pavyzdžiui, Estija kariuomenei skyrė papildomus 2 proc. nuo viso biudžeto, tačiau ir švietimui skiriama nemažai — net 7 proc. Minimali mokytojo alga ten siekia 900 Eur (3107,52 Lt), o pas mus ŠMM kol kas tik svarsto, per kiek metų galės padidinti finansavimą švietimui iki 6 proc.“,— realią situaciją pristatė profsąjungos pirmininkas. Anot jo, švietimo įstaigos priklauso specifinei sričiai. Jų esą negalima lyginti su kitomis biudžetinėmis įstaigomis.
Renta mokytojams
Planuose — atgaivinti ir sumažinti mokytojų pensinį amžių iki 55 metų. Teigiama, kad pedagogai dirba psichologiškai sunkų ir streso kupiną darbą, neretai kenčia mokinių agresiją. Manoma, kad dėl ankstesnės pensijos atjaunėtų pedagogų amžius, mat dabar daugumai mokytojų — per 50 metų.
Pasak E.Jesino, sutarta, kad prie ŠMM bus suformuotas rentos fondas, kuriam jau sukaupta apie 1,7 mln. Eur (5,9 mln. Lt), iš kurių dabartiniams pensininkams pusmetį būtų mokama išmoka. Iš to paties fondo ir kitų lėšų būtų finansuojama renta mokytojams, pageidaujantiems palikti švietimo sistemą anksčiau. Siūloma, kad mokytojas, nusprendęs atsisakyti pedagoginio darbo, kas mėnesį, iki jam sueis pensinis amžius, gaus 780 Lt (225,9 Eur) išmoką, vėliau — užtarnautą pensiją. Iš anksto pasitraukęs pedagogas nebegalės dirbti švietimo sistemoje, tačiau jis galės užsiimti kita veikla, taip pat ir korepetitoriaus. Siekiama įdiegti ir nemokamą perkvalifikavimo galimybę.
Nyksta pagrindinės mokyklos
Susitikime D.Mažeikienė informavo, kad nuo 2016 m. Telšių mieste progimnazijomis taps Telšių „Ateities“, „Kranto“, „Germanto“, „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos. Jau nuo šių metų šiose švietimo įstaigose neberenkama devintokų klasė.
Telšių lopšelyje-darželyje „Žemaitukas“ atsiras papildoma viena grupė, kiti miesto lopšeliai-darželiai lieka be struktūrinių pakitimų. Žinia, kad Luokės mokykla nuo 2014 m. tapo gimnazija. Planuota Upynos mokyklą padaryti Luokės gimnazijos skyriumi, tačiau ji kol kas išsilaiko kaip atskira mokykla. „Mokykloje dar yra šiek tiek vaikų, nors klasės jungtinės, tačiau prijungus prie Luokės gimnazijos situacija nepagerės. Greičiau — pablogės“,— informavo skyriaus vedėja.
Luokės gimnazijos Viekšnalių skyrius kol kas nebus likviduotas. Ten duris neseniai atvėrė daugiafunkcis centras, kur yra įsikūrusios kelios klasės. „Ir baldai nauji nupirkti, tik vaikų nebeliko. Nejauku eiti pro tuščias loveles“,— apgailestavo D.Mažeikienė. Sužinota, kad daugiafunkcis centras juridinio statuso neturi, pastatas priklauso seniūnijai, yra išskirstytos veiklos.
Džiugi žinia tryškiečiams — galiausiai, po antrosios akreditacijos, vidurinė mokykla taps gimnazija. Buožėnuose ir toliau lieka mokykla-darželis, bus formuojamos papildomos dvi ikimokyklinės grupės. Lauko Sodoje esančią švietimo įstaigą likviduos, vaikus pavėžės iki Ryškėnų mokyklos. „Ryškėnuose, Buožėnuose, Nevarėnuose atsiras po vieną naują ikimokyklinę grupę. Tai ne tik vaikų poreikiams tenkinti, bet atsiras ir naujų darbo vietų. Žarėnų „Minijos“ mokykla — „trupanti“ vaikų skaičiumi. Kol kas ji bus pagrindinė mokykla, tačiau per 2016-2020 m. žadama reorganizuoti į pradinę“,— aiškino Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja.
Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos patalpose nuo 2016 m. įsikurs darželis „Raudonkepuraitė“. Kaip teigė vedėja, planuota nuo šių metų, tačiau pinigus „suvalgė“ darbai Buožėnų mokykloje ir varniškių vaikai naujomis patalpomis galės džiaugtis kitąmet.
Netrukus Telšiuose atsiras nauja neformaliojo ugdymo įstaiga — menų (dailės ir muzikos) mokykla. D.Mažeikienė atkreipė dėmesį, kad rekonstruoto vaizdo vizija jau buvo pasirodžiusi socialiniame tinkle „Facebook“. „Man nelabai gražiai atrodė, bet prie bendro vaizdo…“— nutęsė mintį D.Mažeikienė. Griovimo darbai pradėti, liko laukti pokyčių.
Nuotraukoje: Taip atrodo sukurta būsimosios menų mokyklos vizija. Ar ji dera prie miesto vaizdo, spręskite patys.