Kovo 23-iąją visoje Lietuvoje jaunieji miško bičiuliai ir gamtos mylėtojai pakviesti į Generalinės miškų urėdijos inicijuotą ir aplinkos ministro Kęstučio Trečioko globojamą šventę „Paukščiai grįžta namo“. Telšių miškų urėdijos miškininkai neabejingus gamtai rajono moksleivius ir jų mokytojus taip pat pakvietė į tradicinę inkilų kėlimo šventę Ilgio ežero poilsiavietėje.
Danutė Jackutė
Susirinkusiuosius pasveikino Jaunųjų miško bičiulių būrelių veiklos koordinatorius Telšių miškų urėdijos darbų saugos inžinierius Justinas Norvilas ir pasidžiaugė darbščiais moksleiviais, kurie šiemet sukalė 111 naujų inkilų. „Vaikai bei jų pagalbininkai mokytojai ir tėveliai išmoko gaminti puikius inkilus, žino, kad nereikia jų išdailinti, o sukalti iš neobliuotų, nedažytų lentų, prie landos neprikalti jokių pagaliukų“,— vardijo J. Norvilas inkilų gamybos ypatumus ir pakvietė kartu su miškininkais inkilus pakabinti ant Ilgio ežero pakrantėje augančių medžių.
Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Arūnas Juška padėkojo jauniesiems gamtos bičiuliams, kurie prisideda prie paukščių išsaugojimo ir gausinimo.
Renginyje dalyvavo per 100 moksleivių bei jų mokytojų iš Telšių Vincento Borisevičiaus ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijų, Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, Telšių „Atžalyno“, Kaunatavos, Nevarėnų, Viešvėnų pagrindinių mokyklų, Telšių Vaikų globos namų ir patys mažiausi Telšių lopšelio-darželio „Saulutė“ auklėtiniai su mokytojais, Jaunųjų miško bičiulių būrelių koordinatoriais ir globėjais. Taip pat šiemet akcijoje dalyvavo VMT Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Arūnas Galinauskas.
Visi talkininkai entuziastingai išsisklaidė po įvairias miško vietas ir kibo į darbą — kėlė inkilus. Miškininkai papasakojo vaikams, kad inkilas turi tvirtai laikytis, nes joks paukštis siūbuojančiame namelyje neįsikurs. Be to, reikia keliant inkilą jo angos nenukreipti į šiaurę, nes paukštis neperės šaltų šiaurinių vėjų gairiname inkile. Geriausiai landą nukreipti į rytų ar pietų pusę.
Miškininkai paaiškino, kad neverta sielotis, jei pavasarį naujame namelyje neįsikūrė paukščiai. Joks inkilas gamtoje nenueina veltui. Saugia slėptuve gali pasinaudoti pelės, bitės, šliužai, kandys, vorai ar kiti gyvi padarai, o paukščiai apsigyventi juose gali ir po kelerių metų. Klausydami patarimų, vyresnieji dirbdami, o mažesnieji linksmai čiauškėdami, po valandos baigė darbą — pakabino visus inkilus. Miškininkai talkininkus pavaišino karšta arbata ir bandelėmis, šildydamiesi prie laužo kalbėjosi apie gamtos saugojimą. J.Norvilas vaikams papasakojo, kaip saugiai elgtis gamtoje: negalima kur panorėjus kurti laužo, deginti žolės, šiukšlinti. Jis priminė, kad atšilus orams reikėtų saugotis erkių.
Idėja kiekvieną pavasarį organizuoti inkilų kėlimo šventę kilo daugiau nei prieš 90 metų, kai žymus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas pakvietė švęsti Paukščių dieną. Tęsdama jo pradėtą gamtosauginę veiklą, Generalinė miškų urėdija kartu su visomis 42 miškų urėdijomis jau trečius metus organizuoja paukščių sutiktuvių šventę „Paukščiai grįžta namo“. Jos metu kiekvienoje urėdijoje keliami inkilai.
Telšių miškų urėdijos miškininkai kartu su jaunaisiais pagalbininkais kiekvieną pavasarį vis kitose vietose organizuoja paukščių sutiktuves. „Inkilų alėja“ yra Jomantų miško pažintiniame take, paukščiai įsikūrė Žemaičių „Alkos“ muziejaus Žemaičių kaimo ekspozicijoje ir šalia jos augančiuose medžiuose, Žvėrinčiuje, Patausalės kaime ir kituose vietose įkeltuose inkiluose.
Miškininkai skaičiuoja, kad kasmet Lietuvos miškai praturtėja 3-4 tūkst. inkilų paukščiams. Taip gausinama paukščių populiacija, saugomos retos ir nykstančios rūšys, o sparnuočiai valo ir saugo mišką nuo įvairiausių kenkėjų.